Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Zablockaja rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. V. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo A. V., valstybės įmonė (toliau - VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo vietos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančio santuokos liudijimo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp V. V. ir E. V. buvo sudaryta santuoka. Santuokos metu gimė sūnus A. V. Iš 2024-02-19 Gyventojų registro pažymos apie E. V. matyti, jog jis mirė (duomenys neskelbtini) būdamas santuokoje, turėjo tik vieną sūnų A. V. Kitų duomenų apie V. V. ir E. V. vaikus nėra. E. V. mirties vieta – Vilnius.

Iš 2024-01-22 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, jog V. V. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise V. V. priklauso nuo 1991-12-16 pagal 1991-12-06 pirkimo - pardavimo sutartis pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr.I-1374 Nr. 20-2203.

Į bylą pateiktas 2024-02-26 Vilniaus miesto savivaldybės 18-ojo notaro biuro atsakymas, kuriame nurodyta, jog buvusių Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro paveldėjimo bylų ABC 1996-2001 m. knygose, duomenų apie E. V., mirties data: (duomenys neskelbtini), paveldėjimo bylos sudarymą nėra. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į palikėjo turtą.

Nagrinėjamu atveju palikėjo turtą V. V. priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja teigia, kad ji po palikėjo mirties toliau gyveno bute, buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, butą tvarkė, rūpinosi, prižiūrėjo, naudojosi bute esančiais daiktais. Į bylą pateikti mokėjimai už butą. Pateikti įrodymai patvirtina, jog V. V. (faktiškai mokėjo sūnus už mamą) mokėjo mokesčius.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu teismo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, taigi, prieštaravimų dėl pareikšto pareiškimo byloje nėra. Suinteresuotam asmeniui A. V. atstovauja pareiškėjos advokatas, jis pareiškimui neprieštarauja. Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys pateiktam pareiškimui neprieštaravo

Atsižvelgiant į tai, kad V. V. per tris mėnesius nuo E.V. mirties toliau rūpinosi palikėjo turtu kaip savo ir tęsė aktyvius valdymo veiksmus, todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V. po sutuoktinio E. V. mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydama (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai V. V. yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 ir 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos V. V. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po vyro E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjai V. V., a. k. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimo kopiją siųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.