Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovui VĮ Turto bankui dėl asmeninės nuosavybės teisės nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2016 m. birželio 27 d. priimtas ieškovo J. K. ieškinys atsakovui VĮ Turto bankui, kuriuo prašo nustatyti, kad butas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priklauso J. K. asmeninės nuosavybės teise.

Ieškinyje, dublike ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo motina J. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirties liudijime (duomenys neskelbtini), išduotame (duomenys neskelbtini) J. K. buvo įvardinta J. K., todėl ieškovas kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių dėl duomenų ištaisymo. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas mirties liudijimas (duomenys neskelbtini), kuriame ištaisyti jo motinos vardas ir pavardė į J. K.. Po J. K. mirties liko Butas, registruotas J. K. vardu. Ieškovas J. K. kreipėsi į Šakių rajono 2-ąjį notarų biurą ir priėmė palikimą po motinos J. K. mirties, tačiau notarė paveldėjimo liudijimo pagal įstatymą išduoti negali, kadangi turtas buvo įgytas J. K. esant santuokoje su V. K. ir, tokiu atveju, turtas J. K. galimai priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. J. K. ir V. K. susituokė (duomenys neskelbtini). Šeimyninį gyvenimą jie gyveno 15 metų. (duomenys neskelbtini) V. K. išvyko iš Lietuvos ir nutraukė bet kokį bendravimą su šeima. V. K. (mirties liudijime V. J. K.) gyveno Rusijoje ir buvo Rusijos pilietis, mirė (duomenys neskelbtini). J. K. (duomenys neskelbtini) pasirašė Buto privatizavimo sutartį, visas procedūras, susijusias su buto privatizavimu, J. K. atliko viena ir savo lėšomis. Buto privatizavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad perkamo buto kaina yra 5899 rublių. Sutarties 2.a punkte nurodyta, kad visa suma dengiama investiciniais čekiais iš Taupomojo banko sąskaitos, priklausančios J. K.. Privatizuotame bute nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta tik viena gyventoja J. K.. Namų knygoje įrašas atliktas Šakių PK Migracijos tarnybos viršininko A. M. Šioje knygoje kitų įrašų apie registravimą nėra. Pateikti duomenys apie buto privatizavimo sutarties pasirašymą ir mokėjimo investiciniais čekiais dokumentus, liudija apie tai, kad buto privatizacijos procesą vykdė viena J. K., t. y. susitarimo privatizuoti butą su kitais šeimos nariais nebuvo. Ieškovo žiniomis V. K. įpėdinių daugiau neturėjo. Po V. K. mirties paveldėjimo byla Šakių rajono 2-ajame notarų biure užvesta nebuvo.

Atsakovas VĮ Turto bankas atsiliepimu ir tripliku nurodė, kad ieškinio tenkinti nėra pagrindo, kadangi ieškovo pateikti įrodymai vienareikšmiškai neįrodo, kad J. K. Butą įgijo asmeninės nuosavybės teise. Atsakovas nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų negalima nustatyti, kad V. K. nesinaudojo ginčo butu, butą privatizavo tik J. K., butas privatizuotas ne šeimos poreikiams, o įgytas J. K. asmeninėn nuosavybėn. Išrašas iš namų knygos taip pat neįrodo, kad J. K. Butą įgijo asmeninėn nuosavybėn. Atsakovas taip pat prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau - SŠK). CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2008).

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė ieškovo tėvai J. K. ir V. K.. (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas V. K. išvyko iš Lietuvos ir nutraukė bendravimą su šeima. Jis gyveno Rusijoje, buvo Rusijos pilietis. (duomenys neskelbtini) Rusijoje mirė V. K. (mirties liudijime V. J. K.). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovo motina J. K. (mirties liudijimas (duomenys neskelbtini). Ieškovo motina Butą įsigijo (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (1991-05-28 Nr. I-1374). Pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa (4 straipsnio 2 dalis). Privatizuotame Bute nuo (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta tik viena gyventoja J. K.. Iš bylos medžiagos matyti, kad susitarimo privatizuoti Butą su kitais šeimos nariais nebuvo. Notariškai patvirtintoje (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Butas perkamas iš Šakių valstybinės namų valdybos už 5899 rublius. Už Butą atsiskaityta investiciniais čekiais iš Taupomojo banko sąskaitos, priklausančios J. K.. Notarine forma patvirtintas sandoris yra oficialusis rašytinis įrodymas, kai šis dokumentas pateikiamas į bylą kaip patvirtinantis vieną ar kitą būtiną toje byloje nustatyti faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Nagrinėjamu atveju šis rašytinis įrodymas patvirtina faktą, kad sandorį sudarė ir pinigus pardavėjui sumokėjo ieškovo motina J. K..

Byloje taip pat yra oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, apie tai, kad Buto nuosavybės teisės nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotos ieškovo motinos J. K. vardu. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ši teisės taikymo taisyklė reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie išviešinami, tačiau tokia prezumpcija yra ginčijamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju įrašas nekilnojamojo turto registre, vertinant įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas įrodymų leistinumo taisykles ir šiuo atveju jau atsakovas turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2008, 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Taigi, šiuo atveju santuokoje įgyto turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) negali būti taikoma, nenuginčijus CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos. Remiantis kasacinio teismo praktika šiuo atveju vertintini byloje surinkti įrodymai ir nustatomos faktinės aplinkybės (susijusios, pavyzdžiui (tačiau neapsiribojant), su turto paieška ir pirkimu, turto pirminio įrengimo mastu ir vėlesniu pritaikymu gyventi, šalių ketinimais apsigyventi ir (arba) gyvenimu jame, eksploatavimu, jo paskirtimi, šalių tikraisiais ketinimais ir kt.) ir taip išsiaiškinama, ar šis turtas buvo įgytas bendrai su ieškovo tėvu V. K., o ne ieškovo motinos J. K. asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Ieškovas nurodo, kad ieškovo tėvų ryšiai visiškai nutrūko nuo (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, jog V. K. gyveno ir mirė Rusijoje, (duomenys neskelbtini), buvo Rusijos pilietis. Ieškovas nurodė, kad jis žinojo tėvo gyvenamąją vietą Rusijoje, ten jis, atskirai nuo šeimos Lietuvoje, vedė kitą ūkį, daugiau vaikų neturėjo, nuo (duomenys neskelbtini) ieškovo tėvas į Lietuvą grįžęs nebuvo, apie Buto įsigijimą nežinojo, prie jo išlaikymo neprisidėjo. Ieškovas buvo informuotas apie tėvo V. K. mirtį. Duomenų, jog V. K. būtų reiškęs pretenzijas į Butą nėra. (duomenys neskelbtini) mirus V. K., į Šakių rajono 2-ajį notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Teismui nėra pagrindo netikėti ieškovo paaiškinimais apie tai, kad jo tėvai kartu negyveno, nors buvo susituokę, todėl yra pagrindo laikyti, kad ieškovo motinos santuokoje įgytas turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o ieškovo motinos asmeninė nuosavybė. Todėl teismas vertina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog turtą ieškovo motina J. K. įsigijo asmeninės nuosavybės teise.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ieškinys tenkintinas visiškai ir nustatytina, kad ieškovo motinai J. K. Butas priklauso asmeninės nuosavybės teise.

Vadovaudamasis CPK 142, 260, 279 straipsniais, CK 3.89 straipsniu, 3.100 straipsnio 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.