Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1083/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-19
Bylos Nr.
2A-1083/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Algirdas Gailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas
D. V., E. T.
Kategorijos
  • 16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1083/2013Procesinio sprendimo kategorija 16.1.; 16.7. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-550-252/2012 pagal ieškovo bankrutuojančios žemės ūkio bendrovės „Ragainiai“ ieškinį atsakovams D. V., E. T. dėl skolos priteisimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl BŽŪB sandėlininko (D. V.) ir valdybos pirmininko (E. T.) atsakomybės už ŽŪB „Ragainiai“ turto (grūdų) kiekio neatitikimą (faktinį trūkumą) pagal bendrovės buhalterinius duomenis.

Ieškovo bankroto administratorius, atlikęs patikslintą bendrovės turto inventorizaciją (2008 m. kovo 31 d.), nustatė, kad pagal bendrovės buhalterinius duomenis sandėlyje turėjo būti didesnis grūdų kiekis, t.y. sandėlyje trūko bendrovei priklausančių kviečių 827 093 kg., miežių 393 455 kg., rapsų 210 796 kg., taip pat trūko AB „Vilniaus paukštynas“ priklausančių kviečių 879 222 kg. Taigi pagal buhalterinius duomenis trūko ŽŪB „Ragainiai“ priklausančių kviečių už 277 448,35 Lt, miežių už 165 581,60 Lt, rapsų už 125 466,61 Lt (iš viso - 568 496,56 Lt.). Šią sumą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisiamos sumos bendrovės bankroto administratorius prašė solidariai priteisti iš atsakovų D. V., kuris visą laikotarpį, už kurį atlikta inventorizacija, ėjo sandėlininko pareigas (su juo buvo sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis), bei iš atsakovo E. T., kuris buvo bendrovės valdybos pirmininkas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš D. V. 568 496,56 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 9 684,96 Lt žyminio mokesčio ir 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, o ieškinį atsakovo E. T. atžvilgiu atmetė.

Teismas sprendė, kad atsakovas D. V. 2003 m. kovo 3 d. sutartimi (LR Darbo kodekso 256 straipsnio 1 dalis) prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už ieškovo jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (atsakovas D. V. bendrovėje dirbo gyvulininkystės, mechanizacijos, laukininkystės padalinių sandėlininku – 2003 m. vasario 5 d. darbo sutartis), todėl yra atsakingas už kviečių trūkumą sandėlyje (2008 m. kovo 31d. pasirašytas patikslintas 2008 m. vasario 29 d. inventorizacijos aktas). Atsakovo D. V. atžvilgiu ieškinys pagrįstas visiškos materialinės atsakomybės sutartimi, darbo sutartimi bei inventorizacijos aktu, kuriuo konstatuotas grūdų trūkumas sandėlyje. Byloje nustatytos materialinės darbuotojo atsakomybės taikymui būtinos sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (LR Darbo kodekso 246 straipsnis). Neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose - darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti.

Žalos atsiradimo aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti jos dydį (LR Darbo kodekso 257 straipsnio 5 dalis), o atsakovo turtinė padėtis teismui nėra žinoma (atsakovas šių duomenų nepateikė).

Ieškinį atsakovo E. T. (ieškovo valdybos pirmininkas, pagal 2003 m. sausio 17 d. darbo sutartį dirbo bendrovės pirmininku) atžvilgiu teismas atmetė, nenustatęs deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos. Už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui kaip bendrovės valdymo organui kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą (LR Civilinio kodekso 2.87 straipsnio 7 dalis, LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 25 straipsnis). Įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, ji turi būti įrodyta. Teismas nenustatė E. T. deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų visumos: neteisėta juridinio asmens vadovo veika, žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, juridinio asmens vadovo kaltė. Vien faktas, kad E. T. buvo ieškovo vadovas – nepakankamas konstatuoti, kad grūdų trūkumas sandėlyje atsirado dėl jo kaltės ir kad yra priežastinis ryšys tarp nustatyto grūdų trūkumo (žalos) bei E. T. neteisėtos veiklos. Tikslu užtikrinti bendrovės materialinių vertybių apskaitą ir apsaugą, atsakovas E. T. kaip bendrovės vadovas sudarė darbo sutartį bei visiškos materialinės atsakomybės sutartį su atsakovu D. V. (sandėlininkas) taip pastarajam patikėdamas bendrovės turto apskaitymą bei saugojimą. Byloje neįrodyta, kad atsakovas E. T. kokiais nors veiksmais būtų prisidėjo prie grūdų trūkumo sandėlyje atsiradimo (kad būtų vertęs E. T. išduoti apskaitomus grūdus be apskaitos ar kitaip daręs įtaką materialiai atsakingo E. T. atžvilgiu).

Pagrindas E. T. materialinei atsakomybei pagal LR Darbo kodekso 245 straipsnį taip pat nenustatyta, kadangi neįrodyta, jog E. T. kaip darbo santykio subjektas būtų padaręs žalą kitam subjektui neatlikdamas savo pareigų. E. T. tinkamai atliko savo pareigas, nes bendrovės turto išsaugojimui ir tinkamai apskaitai priėmė sandėlininką, su kuriuo sudarė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas D. V. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Atsakovas D. V. nėra atsakingas už grūdų trūkumą, žala bendrovei padaryta ne dėl jo kaltės (darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.1., 3.2., 5. punktai). Jis dirbo ŽŪB „Ragainiai“ mechaniko-sandėlininko pareigose nuo 2003 m. vasario 3 d. iki 2008 m. vasario 27 d. Šį laikotarpį D. V. sandėlininko pareigas ėjo ir už grūdų išsaugojimą buvo atsakingas tik formaliai, o faktiškai materialinių vertybių pardavimo (išdavimo), transportavimo arba naudojimo eigą kontroliavo, duodavo nurodymus išduoti grūdus E. T..

2. Atsakovas E. T. (bendrovės pirmininkas) atsakovui D. V. nesudarė sąlygų materialinių vertybių saugojimui, nesupažindino su jam patikėtų materialinių vertybių saugojimo, priėmimo, apdirbimo, pardavimo (išdavimo), transportavimo arba naudojimo gamybos procese instrukcijomis, normatyvais ir taisyklėmis (pažeidė 2003 m. kovo 3 d. darbuotojo visiškos materialinės atsakomybės sutarties 3.1., 3.2. punktus).

3. E. T. neteisėti veiksmai padėjo nuostoliams atsirasti bei jiems didėti. Jis tinkamai neorganizavo bendrovės veiklos, todėl D. V. gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (teisingumo, protingumo principai, LR Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalis).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Kad bendrovėje yra grūdų trūkumas įrodo 2009 m. rugsėjo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2008 m. kovo 31 d. atsargų inventorizacijos aprašas. Bendrovės sandėlininko pareigas ėjo ir už grūdų išsaugojimą buvo atsakingas D. V..

2. Apeliaciniame skunde D. V. neneigia faktų, kad ėjo sandėlininko pareigas ir buvo atsakingas už grūdų išsaugojimą, tačiau teigia, kad tik formaliai. Šis atsakovas nesikreipė nei į teismą, nei į prokuratūrą, kad apgintų savo menamą teisę ir išvengtų civilinės atsakomybės.

3. Reikalavimą priteisti ieškinio sumą iš kito bendraatsakovo E. T. apeliantas suformulavo tik apeliaciniame skunde.

Atsakovas E. T. atsiliepimu prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kuriais netinkamai aiškinamas darbo teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę (LR Darbo kodekso 245 straipsnis, 246 straipsnis) bei civilinės teisės normų, reglamentuojančių asmens civilinę deliktinę atsakomybę (LR Civilinio kodekso 6.245 straipsnis, 6.243 straipsnis) taikymas.

Darbuotojo materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla. Šias sąlygas D. V. atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nustatė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Darbuotojo materialinės atsakomybės pagrindas - teisės pažeidimas, kuriuo darbuotojas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro darbdaviui žalos (LR Darbo kodekso 245 straipsnis). Darbuotojo materialinė atsakomybė ribota, tačiau įstatymo nustatytais atvejais darbuotojas privalo atlyginti visą žalą. Su atsakovu D. V. 2003 m. kovo 3 d. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, todėl šis atsakovas atsakingas už žalą įmonei pilna apimtimi.

2. Skunde dėstomos faktinės aplinkybės, kad apeliantas tik formaliai ėjo sandėlininko pareigas, nepagrįstos įrodymais (LR Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis) ir neteisingos.

Žemesnės instancijos teismas

3. LR Darbo kodekso normos nenumato solidariosios atsakomybės taikymo atvejų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovo E. T. veiksmuose nesant nei deliktinės, nei materialinės atsakomybės sąlygų. Vien faktas, kad E. T. buvo bendrovės vadovas, nepakankamas išvadai, kad grūdų trūkumas sandėlyje atsirado dėl bendrovės vadovo kaltės ir kad yra priežastinis ryšys tarp nustatyto trūkumo (bendrovei atsiradusios žalos) ir vadovo neteisėtos veiklos.

Pagrindo E. T. atsakomybei nėra, kadangi jis kaip vadovas pareigas atliko tinkamai –darbuotoją D. V. priėmė į sandėlininko pareigas ir su juo sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kad būtų tinkamai apskaitomas bendrovės turtas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Apeliacijos objektą sudaro Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimo, kuria patenkintas BŽŪB „Ragainiai“ ieškinys atsakovo D. V. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teismas apeliacinį skundą nagrinėja vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų (LR Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip nepagrįstą ir priimtą teismui neįvertinos ginčo išsprendimui esminę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, kad D. V. ieškovo BŽŪB „Ragainiai“ sandėlininko pareigas ėjo tik formaliai, o realiai grūdų išdavimo iš sandėlio procesą kontroliavo įmonės vadovas E. T.. Šių savo argumentų apeliantas niekaip nedetalizavo, nenurodė juos galinčių pagrįsti įrodymų.

Pažymėtina, kad šioje byloje ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, o pats reikalavimas kildinamas iš darbo teisinių santykių, todėl šioje byloje viešasis interesas reikalauja, kad teismas, būdamas aktyvus, imtųsi priemonių bylos išnagrinėjimui svarbioms aplinkybėms nustatyti bei išlaikyti šalių, įskaitant silpnesniąją šalį - darbuotoją, interesų pusiausvyrą (CPK 414 straipsnis). Tačiau aktyvus teismo vaidmuo pilnai nepaneigia šalių įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis), šalys privalo pateikti jų paaiškinimus pagrindžiančius įrodymus, o negalėdamos jų pateikti, prašyti juos išreikalauti (CPK 199 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, apeliantas apskritai nenurodė, kokie įrodymai (net jeigu jų apeliantas neturi) galėtų pagrįsti jo paaiškinimus, kad realiai grūdų išdavimą kontroliavo kitas asmuo – E. T., kad D. V. nebuvo sudarytos normalios sąlygos darbui ir bendrovės vertybių saugojimui (2003 m. kovo 3 d. sutartis dėl darbuotojo D. V. visiškos individualios materialinės atsakomybės). Nenurodė, ar tokie įrodymai apskritai egzistuoja (pavyzdžiui, ar yra rašytinių dokumentų, kuriuose pasirašė E. T. ir kurie galėtų pagrįsti apelianto nurodomas aplinkybes, kad būtent E. T. kontroliavo bendrovės vertybių išdavimą iš sandėlio, ar yra šias aplinkybes galinčių patvirtinti liudininkų, kuriuos teismas galėtų apklausti).

Pažymėtina, kad teismo išvados civilinėje byloje turi būti pagrįstos įrodymais. Ieškinys skundžiamu sprendimu patenkintas jį pagrindus rašytiniais įrodymais (D. V. darbo sutartis, materialinės atsakomybės sutartis, sandėlio inventorizacijos aktas) ir šie ieškinį pagrindę įrodymai nėra paneigti kitais įrodymais, nėra duomenų, kad tokie ieškinio reikalavimo pagrįstumą galintys paneigti įrodymai apskritai egzistuotų.

Abejonių kelia ir įrodymais nepagrįsti atsakovo D. V. apeliaciniame skunde dėstomi paaiškinimai, kadangi sandėlininko pareigas jis ėjo keletą metų (2003 -2008 m.) ir būdamas materialiai atsakingas vargu ar tokį ilgą laiką būtų nereikalavęs, kad jam būtų sudarytos sąlygos vykdyti pareigas - kontroliuoti įmonės materialines vertybes, jeigu tokios sąlygos jam nebuvo sudarytos.

Dėl procesinių teisių perėmimo

2012 m. rugsėjo 19 d. reikalavimo perleidimo sutartimi 12/09/19-02 BŽŪB „Ragainiai“ perleido KB „Inovacija LT“ (j. a. k. 302585705) nepriteistą reikalavimo teisę 568 496,56 Lt sumai (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-550-252/2012). BŽŪB „Ragainiai“ bankroto administratorius bei KB „Inovacija LT“ pateikė prašymą dėl ieškovo procesinių teisių perėmimo.

Materialinių subjektinių teisių perėmimas šioje byloje yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnis). Prašymas pakeisti ieškovą jo teisių perėmėju tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu ir 326 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovą BŽŪB ,,Ragainiai“ pakeisti jo procesinių teisių perėmėju kooperatine bendrove „Inovacija LT“ (j.a.k. 302585705).

Teisėjai Alė BukavinienėAlgirdas GailiūnasMarytė Mitkuvienė