Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2012-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-550-252/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-29
Bylos Nr.
2-550-252/2012
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00098-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
BŽŪB „Ragainiai“
Atsakovas
D. V., E. T.
Civilinė byla Nr. 2-550-252-2012Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00098-2012-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 36.2; 116.1; 116.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 29 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė,sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,nedalyvaujant ieškovo BŽŪB „Ragainiai“ atstovui,nedalyvaujant atsakovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BŽŪB „Ragainiai“ ( toliau – Bendrovė ) ieškinį atsakovams D. V., E. T. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 568 496,56 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ir 2012-06-04 teismo posėdyje nurodė, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį ieškovui iškelta bankroto byla. Dalį žalos administratorius iš atsakovų jau yra prisiteisęs. Atlikus patikslintą inventorizaciją nustatytas grūdų trūkumas. Pagal buhalterinius duomenis sandėlyje turėjo būti didesnis grūdų kiekis priklausantis Bendrovei nei rasta natūroje atlikus inventorizaciją. Sandėlyje trūko: kviečių 827 093 kg., miežių 393 455 kg., rapsų 210 796 kg., kurie priklausė Bendrovei. Taip pat nustatytas kviečių 879 222 kg. trūkumas, kurie priklausė AB „Vilniaus paukštynas“. Pagal buhalterinius duomenis kviečių trūko už 277 448,35 Lt, miežių už 165 581,60 Lt ir rapsų už 125 466,61 Lt. Viso nustatytas trūkumas už 568 496,56 Lt. Visą laikotarpį už kurį atlikta inventorizacija sandėlininko pareigas ėjo atsakovas D. V.. Su juo buvo sudaryta pilnos materialinės atsakomybės sutartis. Atsakovas E. T. tuo laikotarpiu buvo Bendrovės valdybos pirmininkas, todėl atsiradusį trūkumą abu atsakovai privalo atlyginti solidariai. Ieškinys reiškiamas sudarytos darbo sutarties pagrindu ir pilnos materialinės atsakomybės sutarties pagrindu. Pareiškimu ieškovas prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta paskelbiant viešo paskelbimo būdu 2012-05-10.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2003-02-05 su D. V. sudaryta darbo sutartis Nr. 226, pagal kurią jis dirbo Bendrovės gyvulininkystės, mechanizacijos, laukininkystės padalinių sandėlininku ( b.l. 9-10 ). 2003-03-03 su D. V. sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis ( b.l. 12-13 ). Su atsakovu E. T. darbo sutartis sudaryta 2003-01-17. Pagal darbo sutartį E. T. dirbo Bendrovės pirmininku ( b.l. 14-15 ). Panevėžio apygardos teismo 2008-09-22 nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla ( b.l. 17-21 ). 2008-03-31 surašytas patikslintas 2008-02-29 inventorizacijos aktas ( b.l. 11 ), kuriuo komisija nustatė bendrą kviečių trūkumą sandėlyje priklausiusius Bendrovei ir AB „Vilniaus paukštynas“, miežių bendrą trūkumą priklausiusių Bendrovei, rapsų trūkumą, kurie priklausė taip pat Bendrovei. Dalis rapsų buvo išvežta ūkininkui Laurikiečiui.

Dėl atsakovo D. V. atsakomybės

Pagal DK 256 straipsnio 1 dalies nuostatą, visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui naudotis darbe. Kaip matyti iš 2003 m. kovo 3 d. visiškos materialinės atsakomybės sutarties (b. l. 12) turinio, atsakovas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už Bendrovės jam patikėtų materialinių vertybių saugumą.

Materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas darbo pareigas. Nurodytos atsakomybės tikslas – pasiekti, kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės normų, reglamentuojančių darbuotojo materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindinis šios atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą (DK 245, 253-255 str.). Materialinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos tokios sąlygos: 1) reali žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo ryšys; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėją ir nukentėjusią šalį teisės pažeidimo metu siejo darbo teisiniai santykiai; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 str.). Esant visų šių sąlygų visumai, yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1444/2002; 2003 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2003; 2004 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2004; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2009). Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės sąlygos pagal Darbo kodeksą, sampratą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus aktų, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. 3K-3-446/2009).

Tokiu būdu, ieškinys atsakovo D. V. atžvilgiu pagrįstas byloje esančia visiškos materialinės atsakomybės sutartimi ir darbo sutartimi bei inventorizacijos aktu, kuriuo konstatuotas grūdų trūkumas sandėlyje.

DK 257 str. 5 d. numato teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgus į aplinkybes, lėmusias žalos atsiradimą, taip pat į atsakovo turtinę padėtį. Byloje ž-alos atsiradimo aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti jos dydį, o atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, teismui nėra žinoma jo padėtis, todėl mažinti priteistinos žalos dydžio, teismas neturi pagrindo.

Dėl E. T. atsakomybės

Ieškovas prašė atsakovo E. T. atžvilgiu taikyti solidarinę atsakomybę kartu su kitu atsakovu D. V.. Savo reikalavimą taikyti atsakovo E. T. atžvilgiu civilinę atsakomybę ieškovė grindė tuo, kad jis buvo Bendrovės valdybos pirmininkas. Kitų argumentų ar motyvų kokiu pagrindu atsakovo E. T. atžvilgiu turėtų būti taikoma solidari atsakomybė su kitu atsakovu, ieškovas nepateikė ir nenurodė.

Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Juridinio asmens valdymo organų pareigos bei esminiai jų veiklos principai yra įtvirtinti CK 2.87 straipsnyje. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens valdymo organo narys, kartu ir būdamas šios bendrovės darbuotojas, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Bendrovės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas. Pažymėtina ir tai, kad už civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos.

LR žemės ūkio bendrovių įstatymo 25 str. nustato, kad kiekvienas bendrovės valdybos narys, administracijos darbuotojas atsako už dėl savo kaltės bendrovei padarytus nuostolius.

Atsakovo E. T. civilinę atsakomybę šiuo atveju galima būtų kildinti deliktinės atsakomybės pagrindu. Kiekvienu atveju, taikant deliktinę atsakomybę, būtina nustatyti visus būtinus tam elementus: neteisėtą juridinio asmens vadovo veiką, žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, ir juridinio asmens vadovo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. T. A. ir kt.; bylos Nr. 3K-3-298/2006). Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo E. T. deliktinės atsakomybės buvimą. Tas faktas, kad E. T. buvo Bendrovės vadovu, nesudaro pagrindo teigti, kad grūdų trūkumas sandėlyje atsirado dėl vadovo kaltės ir kad yra priežastinis ryšys tarp nustatyto trūkumo ( atsiradusios žalos ) ir neteisėtos veiklos. Tam kad tinkamai būtų užtikrinta materialinių vertybių apskaita ir apsauga, atsakovas E. T., kaip Bendrovės vadovas, sudarė darbo sutartį su D. V. priimdamas jį sandėlininko pareigoms. Tuo pačiu sudarė su juo ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį, nes D. V. patikėjo Bendrovės turtą, jo apskaitymą bei saugojimą. Tokiu būdu, kaip Bendrovės vadovas E. T. atliko būtinus reikalavimus Bendrovės turto apskaitai ir saugojimui. Byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas E. T. kokiais nors veiksmais prisidėjo prie atsiradusio sandėlyje grūdų trūkumo, t.y. vertė kitą atsakovą išlaiduoti apskaitomus grūdus be jokios apskaitos, ar kitaip darė įtaką materialiai atsakingo asmens atžvilgiu.

Byloje esančiais įrodymais taip pat nepatvirtinama atsakovo E. T. materialinė atsakomybė pagal DK normas. Pagal DK 245 str. materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas. Byloje yra duomenys, kad E. T. pagal savo kompetenciją su sau pavaldžiu darbuotoju D. V. sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kad būtų tinkamai apskaitomas bendrovės turtas. Tokiu būdu, akivaizdu, kad E. trimakas tinkamai atliko savo pareigas, nes Bendrovės turto išsaugojimui ir tinkamai apskaitai priėmė sandėlininką materialinių vertybių apsaugai ir pagal galiuojančius teisės aktus su juo sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę ( neteisėtus veiksmus ) dėl atsiradusio nustatyto trūkumo sandėlyje byloje nėra. ( DL 246 str. 2 ir 4 d. ) žala kaip darbuotojo materialinės atsakomybės sąlyga pagal DK 246 str. 1 p. gali pasireikšti DK 253 str. Išvardytais atvejais ar kai ji padaryta ir kitokiu būdu ar kitokiam turtui, kai už ją visiška materialinė atsakomybė nustatyta specialiuosiuose įstatymuose. ( DK 255 str. 5 p ). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-11-285 nutartyje civilinėjer byloje Nr. 3K-3-604/2006 yra nurodęs, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja. Žalos padarymo faktą privalo įrodyti ieškovas ( CPK 178 str. ) Kaip minėta aukščiau, ieškovas tokių įrodymų nepateikė, teisminio nagrinėjimo metu jie taip pat nepateikti, todėl ieškinys atsakovo E. T. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ieškinio dydžio

Ieškovas pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, kokios buvo 2008 m grūdų supirkimo kainos. Ieškovas taip pat pateikė duomenis, kad grūdai Bendrovės sandėlyje buvo apsakitomi kita kaina nei buvo vidaus rinkoje galiojančios grūdų supirkimo kainos. Todėl ieškinio suma yra paskaičiuota pagal Bendrovės buhalterijoje apskaitomas kainas ir todėl ji yra mažesnė, nei būtų paskaičiuota pagal tuo metu galiojančias grūdų supirkimo kainas. Todėl reali žala ieškovui yra ta, kuri apskaitoma Bendrovės buhalterinuose dokumentuose.

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, laikytina, jog ieškinys yra pagrįstas tik atsakovo D. V. atžvilgiu. Atsakovo E. T. atžvilgiu ieškinys nepagrįstas ir atmestinas.

Pagal CPK 79, 80, 88, 92, 93 str. iš atsakovo D. V. priteistinos 9684,96 Lt bylinėjimosi išlaidos ( žyminis mokestis ) valstybei,. taip pat priteistina 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo BŽŪB „Ragainiai“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 568 496,56 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus ir 56 centus) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-04-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9 684,96 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus ir 96 centus) žyminio mokesčio, ir 11,40 Lt (vienuolika litų ir 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ieškinį atsakovo E. T. atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.

Teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė