Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Kristinos Kakurinės ir Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo

T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą T. Š. gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. Š. nuteistas už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu įgijo ir laikė 2019 m. rugsėjo 24 d. VĮ „Regitra“ išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Ž. V., iki tol, kol 2022 m. gegužės 6 d., apie 19 val. 9 min., kelyje (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje, (duomenys neskelbtini) ribose, ties (duomenys neskelbtini) km, T. Š. šį vairuotojo pažymėjimą panaudojo jį pateikdamas policijos pareigūnei.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis T. Š. neginčija kaltės ir jam nuosprendžiu paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl intensyvios priežiūros jo gyvenamosios vietos adresu, įpareigojant nuteistąjį visą šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti teismo paskirtą intensyvią priežiūrą gyvenamosios vietos adresu.

7. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienų metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

8. Nagrinėjamu atveju, skirdamas T. Š. bausmę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, yra anksčiau teistas. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas atidėjo bausmės vykdymą, kadangi, teismo manymu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, nuteistąjį T. Š. dar galima pataisyti neizoliuojant nuo visuomenės.

9. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, BK 75 straipsnio l dalis imperatyviai įpareigoja teismą atidedant bausmės vykdymą paskirti intensyvią priežiūrą. BK 75 straipsnio l dalies teisės normos konstrukcija, o būtent panaudojimas jungtuko ir, o ne jungtuko ar, žodžio gali ar kitų žodžių, kurie leistų daryti išvadą, kad teismui paliekama teisė savo iniciatyva apsispręsti, neabejotinai patvirtina, kad, atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas negali savarankiškai nuspręsti, ar nuteistajam, kuriam atidedamas paskirtos arešto bausmės vykdymas, skirti intensyvią priežiūrą, ar jos neskirti. Intensyvi priežiūra, atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalo būti paskirta visais atvejais, priešingai nei BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos pareigos, dėl kurių skyrimo įstatymo leidėjas palikęs spręsti teismo kompetencijai – teisės normoje nurodoma, kad teismas gali nuteistajam kartu su intensyvia priežiūra paskirti ir baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

10. Be to, išvadą, jog intensyvi priežiūra privalo būti paskirta visais atvejais, kai, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas yra atidedamas, patvirtina ne tik lingvistinis šios teisės normos aiškinimas, bet ir jos bei Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) normų sisteminis aiškinimas. Probacijos įstatymo 29 straipsnyje, reglamentuojančiame intensyvios priežiūros vykdymo terminą, 1 dalyje nustatyta, kad intensyvi probuojamojo priežiūra vykdoma tris mėnesius, išskyrus probuojamuosius, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas. Probuojamųjų, kuriems arešto bausmės vykdymas atidėtas, intensyvi priežiūra vykdoma visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką (Probacijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis).

11. Kadangi nei baudžiamasis įstatymas, nei Probacijos įstatymas nenumato jokių išimčių, kurioms esant, asmeniui, kuriam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas, galima neskirti intensyvios priežiūros, nuteistojo apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam T. Š. paskirtos arešto bausmės vykdymą, privalėjo jam nustatyti intensyvią priežiūrą, tą ir padarė.

12. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo T. Š. gyvenamoji vieta yra Ispanijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2022 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad su T. Š. susisiekta telefonu ir jis nurodė, kad gyvena pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 41) Tą patvirtino ir pats apeliantas. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo grįžęs į Lietuvą, apsistojęs tėvo namuose. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros skyrimo, neturi reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato probuojamojo pareigą pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Intensyvi priežiūra taikoma faktinės nuteistojo gyvenamosios vietos adresu.

13. Akcentuota galimybė nuteistojo priežiūrą vykdyti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kuriame yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Nuteistajam norint išvykti gyventi ir dirbti į kitą valstybę, jis privalo prašyti, kad jo probacija būtų perduota ir vykdoma kitoje valstybėje, ir tik sulaukęs teigiamo sprendimo, kitai valstybei prisiėmus jo kaip nuteistojo kontrolės pareigas, jis turi teisę išvykti iš Lietuvos.

14. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, tačiau pažymėtina, jog į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą. Tačiau, kaip minėta, teismas nustatė ne tik atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bet ir nuteistojo T. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pažymėtina ir tai, kad, T. Š. pripažįstant savo nusikalstamą veiką, apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu, jam paskirtą 45 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę – 30 parų arešto, ir, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis T. Š. gailisi, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėjo šešiems mėnesiams, paskirdamas intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojamas T. Š. prisipažinimas ir gailėjimasis skundžiamame nuosprendyje buvo įvertinti pripažinus tai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinus galutinę subendrintą bausmę vienu trečdaliu.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad dirba ir gyvena Ispanijoje. Pažymi, kad jam paskirta intensyvi priežiūra iš esmės užkerta galimybę grįžti į gyvenamąją vietą ir tęsti darbą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta intensyvi priežiūra nuteistajam sukels tam tikrų nepatogumų tiek darbinėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime, tačiau tai yra neišvengiama už nusikaltimo padarymą skirtinos poveikio priemonės pasekmė, dėl kurios atsiradimo kaltas yra pats T. Š., kuris, jau būdamas teistas ne pirmą kartą, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimus, prisiima ir galimas pasekmes. Taip pat pastebėtina, kad nustatydamas teisinio poveikio priemones, įstatymų leidėjas aukščiau iškelia visuomenės interesą ir saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo prašymo ir panaikinti jam skundžiamu nuosprendžiu atidėjus galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskirtą intensyvią priežiūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta bausme, be realaus jos vykdymo, ir įpareigojimais bus tinkamai įgyvendinta bausmės paskirtis, nuteistajam padarytas teigiamas poveikis ir užtikrintos realios galimybės pasitaisyti.

16. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2022 m. birželio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

17. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš T. Š. 40 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Viktoro Kičiatovo nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

18. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Kadangi gynėjo dalyvavimą apeliaciniame procese BPK numato imperatyviai, taigi asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą ir prašomos išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo T. Š. netenkinti.