Teisora
Registruotis

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2013-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-309-2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNuosprendis · 2013-06-27Šiaulių apygardos teismas
  2. T-112-766/2014Nutartis · 2014-09-02Šiaulių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-06-27
Bylos Nr.
1A-219-309-2013
Teisminio proceso Nr.
1-81-2-00041-2011-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
S. M.
Nukentėjusysis
Ž. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-309/2013Teisminio proceso Nr. 1-81-2-00041-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.28.4; 1.2.29.1; 2.1.3.1; 2.1.7.4; 2.1.7.3; 2.1.2.11; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.2; 2.4.2.1; 2.4.6.3.3; 2.4.6.3.4; 2.4.6.4.1; 2.4.7.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei L. M.,nuteistajai S. M., jos gynėjui advokatui V. V.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. M. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteista 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

S. M. pripažinta kalta pagal BK 294 straipsnio 1 dalį ir nuteista 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

S. M. pripažinta kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir nuteista 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu S. M. paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 2 dalis, BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktą atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas 1 metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Iš S. M. priteista 3080 (trys tūkstančiai aštuoniasdešimt) litų turtinės žalos atlyginimo ir 1000 (vienas tūkstantis) litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. S..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nuteista už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-10-09, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), įsibrovusi į užrakintą nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus nukentėjusiajam priklausančius daiktus – benzininę žoliapjovę „EXTRIME“, 400 Lt vertės, 4 vnt. lieto lydinio automobilio diskus su padangomis, bendros 500 Lt vertės, akinius „Fielmann“, 150 Lt vertės, pinigus monetomis, 30 Lt vertės, medicininį lazerį „(duomenys neskelbtini)“, 2000 Lt vertės, tuo padarydama nukentėjusiajam Ž. S. 3080 Lt materialinę žalą.

S. M. nuteista už tai, kad nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė savo tariamą teisę į pinigines lėšas už automobilio saugojimą ir suteiktas transporto paslaugas, tuo padarė didelės žalos nukentėjusiajam Ž. S., o būtent: 2011 m. liepos 25 d. 21 val. priėmusi saugoti nukentėjusiojo automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, nesusitarusi dėl saugojimo kainos, suklastojusi automobilio nuosavybę patvirtinantį dokumentą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-10-09, savavališkai, be automobilio savininko žinios jį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už 1300 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam Ž. S. didelę 3000 Lt materialinę žalą.

S. M. nuteista už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-10-09, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), siekdama neteisėtai parduoti nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, į automobilyje rastą „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaraciją, skyriuje, kuriame nurodomas automobilio savininkas ir jo adresas, ranka įrašė neteisingus duomenis – žodžius „S. M. (duomenys neskelbtini)“ – ir pateikė suklastotą dokumentą – automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaraciją ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuriam neteisėtai pardavė nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 litų vertės, tuo padarydama nukentėjusiajam Ž. S. 3000 litų materialinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo išteisinti ją dėl nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteista, arba gražinti bylą tyrimui papildyti, kad būtų surasti daiktai, kuriuos neva ji pavogė ir būtų atliktas dokumento rašysenos tyrimas.

Skunde nurodo, kad ji nuteista už tai, jog iš Ž. S. pavogė automobilį, suklastojo dokumentus, savavaldžiavo, tačiau kategoriškai neigia padariusi šiuos nusikaltimus. Įsitikinusi, kad pats Ž. S. užsiima nelegalia komercine veikla, mano, kad jis komerciškai ir dideliais kiekiais gabena automobilius iš užsienio, neturėdamas verslo liudijimo ir slėpdamas mokesčius nuo valstybės. 2010 m. liepos mėnesį jai priklausančioje sodyboje ardė automobilius, pargabentus iš užsienio, ir pardavinėjo juos dalimis. Ž. S. nenorėdamas rodyti, kad automobiliai priklauso jam, automobilius registruodavo jos vardu. O ji dabar nuteista už tai, kad užpildė automobilio dokumentus, nors jų tikrai nepildė.

Pasak apeliantės, Ž. S. jos prašė, kad ji leistų laikyti jos sodyboje esančiuose garažuose automobilius, pargabentus iš Airijos, ir buvo sutarę, kad jis mokės nuomą. Garažuose yra stovėję trys „Mercedes“ limuzino klasės automobiliai, trys „VW Passat“ automobiliai, automobiliai „VW Sharan“, „Ford Galaxy“, „Toyota“, „Mitsubishi“. Kai kuriuos automobilius Ž. S. ardė jos sodyboje, kurioje yra likę daiktų po automobilių ardymų (sėdynės ir priekinis stiklas). Ž. S. taip pat buvo prašęs vežti jį į oro uostus naktimis, kai jam reikėdavo išskristi į Airiją, buvo sutarę, kad jis mokės už nuvežimą. Skrydžių buvo daug, jį vežė į Vilnių, Karmėlavą, Rygą, Šiaulių autobusų stotį. Kai Ž. S. grįždavo iš Airijos, atvažiuodavo pas ją, ji primindavo jam, kad jai reikia pinigų dėl sveikatos, vykti pas medikus į Kauną. Jis apie jos ligas žinojo, tačiau pinigų nemokėjo. Sakė, kad parduos automobilius ir tada atsiskaitys. Automobilius išvarydavo iš jos sodybos, juos parduodavo, tačiau pinigų nesumokėdavo. Vietoj parduotų automobilių atvažiuodavo kiti, ir vėl Ž. S. teigdavo, kad neturi pinigų. Ji žinojo, kad Ž. S. turi pinigų, nes gyrėsi, kad atostogavo Ispanijoje. Kai pavargo klausytis Ž. S. pažadų dėl pinigų, 2011 m. liepos mėnesį jis atvyko į jos namus, ir vyko pokalbis apie pinigus. Ž. S. vėl pasakė, kad neturi pinigų. Tada ji jam pasakė, kad automobilis stovės čia tol, kol jis grąžins pinigus už garažų nuomą ir vežimą naktimis į oro uostus. Tada nieko nesakęs jis pakilo ir išvažiavo. Tos pačios dienos vakarą atvažiavęs Ž. S. kalbėjosi, pokalbį vesdamas ir slapta įrašinėdamas jos namuose ir jai nežinant. Taip Ž. S. galvojo ne apie tai, kaip grąžinti jai skolą, o kaip iš jos pasipelnyti ir atsiimti automobilį. Po jo paskutinio atvažiavimo jai telefonu paskambino apylinkės inspektorius („įgaliotinis“) ir kvietėsi į pokalbį. Nuvykusi, nors ir žinojo, dėl ko vyksta, labai nustebo sužinojusi, kad dėl jos yra parašytas pareiškimas. Ž. S. buvo žadėjęs per mėnesį atiduoti skolą ir dokumentus paliko kaip garantą.

Apie pokalbių įrašinėjimą ji sužinojo iš tyrėjos, kai buvo iškviesta apklausai. Po paskutinio Ž. S. atvažiavimo viename garaže ji rado už lentų užkištus 4 vienodus airiškus automobilio numerius. Numerius pridavė tyrėjai. Tai, pasak apeliantės, akivaizdžiai rodo, kad Ž. S. klastojo numerius, vadinasi, klastojo ir kitus dokumentus.

Šalies argumentai

Apeliantė mano, kad ji nepadarė vagystės, kadangi apie vogtus daiktus – benzininę žoliapjovę, automobilio diskus su padangomis, akinius, medicininį lazerį baudžiamojoje byloje duomenų nėra. Pas ją buvo atlikta krata, tačiau minėti daiktai rasti nebuvo. Apie tuos daiktus kalba tik Ž. S.. Šių daiktų jis jai saugoti palikęs nebuvo.

Automobilis „Mitsubishi Space Star“ buvo rastas ir grąžintas Ž. S.. Nuomos sutarties su Ž. S. dėl garažų nuomos sudariusi nebuvo, nes juo pasitikėjo, galvodama, kad jis sumokės pagal žodinį susitarimą – 3 garažai po 50 Lt per mėnesį. Apeliantės teigimu, pagal šį skolos faktą Ž. S. yra iškelta civilinė byla, nagrinėjama (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teisme. Apeliantė nurodo, kad ji, negaudama pinigų iš Ž. S., pardavė automobilį, nes pinigai buvo reikalingi jos gydymui.

Šalies argumentai

Mano, kad savavaldžiavimo nusikaltimo nepadarė, kadangi Ž. S. buvo įspėjusi, kad automobilį „Mitsubishi“ ji grąžins, kai jis jai sumokės skolą už nuomą ir vežimo paslaugas. Automobilį pardavė tada, kai Ž. S. su pareiškimu kreipėsi į policiją.

Apeliantės teigimu, ji nepadarė BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo, nes parduodama automobilį, pirkėjui atidavė visus automobilio dokumentus, kuriuos buvo palikęs Ž. S.. Ji dokumentų savo ranka nepildė, mano, kad pirkimo-pardavimo dokumentą užpildė pats Ž. S.. Jei tas dokumentas buvo rastas, apeliantės manymu, reikalinga atlikti rašysenos tyrimą, kad būtų nustatyta tiesa.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Teisėjų kolegija išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir apeliacinio skundo motyvus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tačiau padarė išvadas neatitinkančias byloje nustatytų aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl kaltės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikalstamos veikos sudėties buvimas asmens veikoje, todėl apkaltinamuoju nuosprendžiu pripažįstant asmenį kaltu padarius atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina konstatuoti tiek objektyviųjų, tiek subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už svetimo turto pagrobimą esant veiką kvalifikuojančioms aplinkybėms. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ aiškinama, kad įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas, t. y. padarytas prieš turto savininko ar teisėto valdytojo sutikimą, patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įvairiais būdais: įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. M. nuteista už tai, kad įsibrovusi į užrakintą nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimus nukentėjusiajam priklausančius daiktus: benzininę žoliapjovę „EXTRIME“, 400 Lt vertės, 4 vnt. lieto lydinio automobilio diskus su padangomis, bendros 500 Lt vertės, 150 Lt vertės akinius „Fielmann“, 30 Lt vertės pinigus monetomis-, 2000 Lt vertės medicininį lazerį „(duomenys neskelbtini)“ –, tuo padarydama nukentėjusiajam Ž. S. 3080 Lt materialinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad nukentėjusiojo Ž. S. nurodyti daiktai, t. y. benzininė žoliapjovė „EXTRIME“, 4 vnt. lieto lydinio automobilio diskai su padangomis, akiniai „Fielmann“, pinigai monetomis (30 Lt), medicininis lazeris „(duomenys neskelbtini)“, buvo automobilyje „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo Ž. S. duotais parodymais ir jo pateiktais akinių ir medicininio lazerio įsigijimą patvirtinančiais dokumentais. Tačiau visiškai neįvertino to, kad nuteistoji S. M. nuosekliai teigė, kad automobilyje „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jokių daiktų nebuvo, ir ji jokių daiktų neėmė. Pirmosios instancijos teismas šios nuteistosios pateiktos versijos nepaneigė objektyviais bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta krata nuteistosios S. M. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Kratos metu tyrimui reikšmingų daiktų ar dokumentų rasta nebuvo (1 t. 56–57 b. l.). Ž. S. pateikti dokumentai: akinių „Fielman“ kortelė, išduota 2008-11-27, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. birželio 3 d. orderis, Ž. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. gegužės 26 d. sudaryta sutartis ir pateiktos fotonuotraukos įrodo, kad Ž. S. buvo įsigijęs akinius „Fielman“, medicininį lazerį „(duomenys neskelbtini)“ ir ratlankius, tačiau šie duomenys neįrodo, kad tiriamo įvykio metu minėti daiktai buvo laikomi automobilyje. Taip pat teismas neįvertino ir nukentėjusiojo Ž. S. nenuoseklių parodymų dėl benzininės žoliapjovės, t. y. to, kad nukentėjusysis visų pirma parodė, kad benzininė žoliapjovė buvo laikoma automobilio salone, vėliau parodė, kad ji buvo padėta garaže šalia automobilio ir ja buvo leidęs naudotis V. M..

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju, kolegija išanalizavusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje buvo imtasi visų įmanomų priemonių bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir ištirti, t. y. atliktos nukentėjusiojo, liudytojų apklausos, akistatos su nuteistąja ir liudytojais. Todėl nesant objektyvių įrodymų dėl žoliapjovės „EXTRIME“ tikslios buvimo vietos, nesant objektyvių duomenų apie tai, kad automobilyje buvo 4 vnt. lieto lydinio automobilio diskai su padangomis, akiniai „Fielmann“, pinigai monetomis (30 Lt), medicininis lazeris „(duomenys neskelbtini)“, konstatuojama, jog S. M. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėties, todėl ji išteisintina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad S. M. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-07-25 iki 2011-10-09, į automobilyje rastą „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deklaraciją, skyriuje, kuriame nurodomas automobilio savininkas ir jo adresas, ranka įrašė neteisingus duomenis – žodžius „S. M. (duomenys neskelbtini)“ ir pateikė suklastotą dokumentą – automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaraciją, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas S. M. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką pagrindė tik nukentėjusiojo Ž. S. duotais parodymais ir nuteistosios S. M. pateikta automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumento kopija, kurio skyriuje, kuriame nurodomas automobilio savininkas ir jo adresas, įrašyta „S. M. (duomenys neskelbtini)“. Teismas visiškai neįvertino nuoseklių nuteistosios S. M. parodymų, kad ji jokių dokumentų neklastojo, savo vardo ir pavardės į automobilio deklaraciją nerašė, ir šios nuteistosios versijos objektyviai nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios nuteistosios versijos paneigti, nesant dokumento originalo, nėra galimybių. Kaip jau minėta, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju nesant galimybių paneigti nuteistosios versijos, jog ji automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijos nepildė, taip pat nėra duomenų apie tai, kad žinojo, jog minėtas dokumentas yra suklastotas, ir ji žinomai suklastotą dokumentą pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui parduodama automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daroma išvada, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, ir todėl S. M. išteisintina dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltės pagal BK 294 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 294 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Apeliacinės instancijos teismas dėl šios dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir konstatuoja, kad S. M. teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta padarius BK 294 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Jos kaltę patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, tai nukentėjusiojo Ž. S., liudytojų K. J., V. M., bei pačios S. M. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelio apžiūros protokolas, automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikimo-pardavimo sutartis, automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo liudijimas ir kiti byloje surinkti įrodymai. Iš šių įrodymų visumos matyti, kad nuteistoji S. M., nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo teisę į pinigines lėšas už automobilio saugojimą ir suteiktas transporto paslaugas, 2011 m. liepos 25 d. 21 val. priėmusi saugoti nukentėjusiojo automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 3000 Lt vertės, nesusitarusi dėl saugojimo kainos, savavališkai, be automobilio savininko žinios jį pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui už 1300 Lt, tuo padarydama nukentėjusiajam Ž. S. ir jo teisėtiems interesams didelę žalą t. y. 3000 Lt turtinę žalą. Kolegija sutinka su Ž. S. padarytos žalos vertinimu, ir daro išvadą, kad ji yra pagrįsta ir atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Teismas nesiremia 2011-12-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuotomis SMS žinutėmis, siųstomis iš SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) į nukentėjusiajam Ž. S. priklausantį telefoną, kadangi minėta SIM kortelė buvo naudojama nuteistajai S. M. bei jos vyrui V. M. priklausančiuose telefonuose ir nėra galimybių nustatyti, kuris asmuo tiksliai 2011 m. liepos 26 d. siuntė SMS žinutes nukentėjusiajam Ž. S..

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje neįrodyta, jog S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo automobilio „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą (deklaraciją), iš kaltinimo pagal BK 294 straipsnio 1 dalį šalina aplinkybę dėl automobilio nuosavybę patvirtinančio dokumento suklastojimo.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo S. M. už BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima minimaliai sankcijoje numatytai laisvės atėmimo bausmei, nėra per griežta ir atitinka nuteistosios asmenybę, jos padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei kitas bausmės skyrimai reikšmingas aplinkybes. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajai S. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Dėl civilinių ieškinių

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažintas civiliniu ieškovu (1 t. 33 b. l.), iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu prašė prie bylos pridėti civilinį ieškinį ir jį patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas atsisakė priimti civilinį ieškinį ir nukentėjusiajam išaiškino teisę kreiptis į teismą su ieškiniu civilinio proceso tvarka (2 t. 145 b. l.). Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas tenkino iš dalies nukentėjusiojo Ž. S. civilinius ieškinius ir iš S. M. priteisė 3080 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam Ž. S..

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Tenkindamas civilinį ieškinį, teismas gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nukentėjusiajam Ž. S. nusikalstamais veiksmais nuteistoji S. M. savavališkai, be automobilio savininko žinios pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui Ž. S. priklausantį automobilį „Mitsubishi Space Star“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip nukentėjusiajam Ž. S. padarė 3000 Lt turtinę žalą. Taip pat iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Ž. S. proceso metu prašė jam atlyginti padarytą turtinę žalą. Todėl vadovaudamasis tuo, kad byloje įrodyta, jog nukentėjusiajam Ž. S. padaryta 3000 Lt turtinė žala, tenkina jo prašymą iš dalies priteisiant 3000 Lt turtinės žalos atlyginimą iš nuteistosios S. M., kadangi kita prašomos atlyginti sumos dalis yra neįrodyta. Taip pat naikintina nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi byloje nėra civilinio ieškinio dėl nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir tai patvirtinančių duomenų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, tačiau padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai nuteistąją S. M. pripažino kalta padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, taip pat netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir priteisė turtinės žalos atlyginimą, kuris nepagrįstas bylos duomenimis, nepagrįstai iš nuteistosios S. M. priteisė neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam Ž. S., todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis dėl S. M. pripažinimo kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, dėl neturtinės žalos priteisimo Ž. S. naikintina, nuosprendžio dalis dėl pripažinimo kalta, pagal BK 294 straipsnio 1 dalį, keistina (BPK 328 straipsnio 3, 4 punktai, 329 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kalta padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

S. M. dėl kaltinimo padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą išteisinti, neįrodžius, jog buvo padaryta nusikalstama veika;

S. M. dėl kaltinimo padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką išteisinti, neįrodžius, jog ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiajam Ž. S. panaikinti.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalį dėl S. M. pripažinimo kalta dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pakeisti:

iš kaltinimo dėl BK 294 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pašalinti aplinkybę dėl automobilio nuosavybę patvirtinančio dokumento suklastojimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė