Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys K. M., A. A. M. (skolininkas), Daiva Milevičienė (antstolė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Remiantis CPK 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškimus klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė būtinybės nagrinėti pareiškimą žodinio proceso tvarka, todėl pareiškimą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Teismas, siekdamas teisingai išspręsti kilusį klausimą, suinteresuotiems asmenims pranešė apie rašytinį bylos nagrinėjimą, paskelbdamas specialiame interneto puslapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis), taip pat išsiųsdamas procesinius dokumentus, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė pateikti atsiliepimus į pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0012/19/00439 duomenų nustatyta, kad antstolė Daiva Milevičienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)467-19743 dėl 14 392,03 Eur skolos iš skolininko A. A. M. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Nustatyta, kad A. A. M. nuo (duomenys neskelbtini) yra susituokęs su K. M..

Antstolė, vadovaudamasi CPK 667 straipsniu, 2023 m. spalio 28 d. priimtu patvarkymu pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos antstoliui pateikti užpildytą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu formą. Tačiau, kaip patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, toks sutikimas pateiktas nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstolei minėto sutikimo, išieškotoja, vadovaudamasi CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2023 m. lapkričio 29 d. kreipėsi su prašymu į teismą, kad būtų nustatyta skolininko A. A. M. turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M., dalis.

Pagal CPK 667 straipsnyje apibrėžtą paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš CPK 667 straipsnio teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015, 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Išieškotoja šioje byloje teismui pateiktame pareiškime nurodė, kad antstolė yra areštavusi skolininkui ir jo sutuoktinei K. M. bendrąja sutuoktinių nuosavybe priklausantį turtą, t. y. žemės ūkio (duomenys neskelbtini). Antstolės 2019 m. balandžio 12 d. patvarkymas patvirtina, kad buvo areštuotas pirmiau nurodytas turtas (v. b. l. 58-60.)

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta ir skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 1-2 dalis). Kadangi bendras sutuoktinių turtas nėra padalytas, buvo kreiptasi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vykdomojoje byloje (v. b. l. 41-43) esantis Vedybų sutarčių registro 2023 m. gegužės 5 d. išrašas patvirtina, kad suinteresuoti asmenys 2018 m. birželio 13 d. sudarė povedybinę sutartį, tačiau turtas, kurio dalį siekiama nustatyti, buvo įgytas 2015 m. vasario 12 d., t. y. iki povedybinės sutarties sudarymo, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Pažymėtina, jog įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad areštuotas turtas priklausytų kuriam nors iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, t. y. nebuvo paneigta bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija.

Vykdant išieškojimą pagal asmeninę prievolę įstatymo normos leidžia išieškojimą nukreipti į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai nepakanka skolininko asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (CK 3.112 straipsnis). Remiantis bylos duomenimis, nenustatyta, kad skolininkas turėtų dar kokio nors turto, priklausančio jam asmeninės nuosavybės teise, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas. Šioje byloje skolininkas ir jo sutuoktinė prieštaravimų antstolio pareiškimui nepateikė.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog šiuo atveju išieškojimas negalėtų būti nukreipiamas į skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau tam būtina nustatyti, kokia turto dalis skolininkui ir sutuoktinei bendrojoje nuosavybėje priklauso.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Teismas neturi duomenų apie sutuoktinių turimus nepilnamečius vaikus, sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir panašias ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas pagrįstas, todėl teismas jį tenkina ir nustato, kad skolininkui A. A. M. bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M. priklauso ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo, (duomenys neskelbtini). (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 ir 593 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje sutuoktinių jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.