- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- A2-78-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Raimondas Buzelis
- Pareiškėjas
- J. S. L.
- Atsakovas
- J. S. L.
- Advokatai
- Giedrė Martinėnaitė, Diana Degutienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Nijolės Indreikienės ir Raimondo Buzelio,
sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant pareiškėjui J. S. L. ir jo atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, suinteresuoto asmens 69-osios Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savivininkų bendrijos ( GNEBSB) atstovei pirmininkei N. B. ir advokatei Dianai Degutienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. S. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2A-859-259/2009, išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimant 2009-06-16 nutartį, kuria atmestas atsakovo J. S. L. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1013-52/2009 pagal ieškovo 69-osios GNEBSB ieškinį atsakovui J. S. L. dėl išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo ir
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė prašymą ( b. l. 5), kuriuo prašo atnaujinti procesą civ. byloje Nr. 2A-859-259/2009, išnagrinėtoje Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka priimant 2009-06-16 nutartį, kuria atmestas atsakovo J. S. L. apeliacinis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-10 sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1013-52/2009 pagal ieškovo 69-osios GNEBSB ieškinį atsakovui J. S. L. dėl išlaidų, susijusių su bendro turto išlaikymu, priteisimo. Nurodo proceso atnaujinimo pagrindą - CPK 366 str. 1 d. 8 p., jog apeliacinį skundą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teigia, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, pažeistos jo teisės dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. 2009-05-13 apygardos treismui jis pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl ligos, tačiau apeliantui nedalyvaujant teismo posėdyje ir jo neatidėjus, apeliantas prarado teisę nušalinti teisėją B. Bobrel, kuri dalyvavo nagrinėjant šios bylos atskirąjį skundą, todėl turėjo išankstinę nuomonę nagrinėjant apeliacinį skundą. Tuo buvo pažeistas bešališkumo principas, šios aplinkybės jam tapo žinomos gavus Kauno apygardos teismo nutartį.
Pareiškėjas savo prašymą palaiko ir prašo jį patenkinti.
Pareiškėjo atstovė palaiko pareiškėjo prašymą. Paaiškino, kad ji atstovavo apeliantą J. S. L. nagrinėjant jo apeliacinį skundą Kauno apygardos teisme. Jai buvo žinoma aplinkybė dėl apelianto ligos ir prašymo atidėti bylą, tačiau teismas bylą išnagrinėjo apeliantui nedalyvaujant. Ji nušalinimų teisėjams nepareiškė, nes nekilo jokių abejonių dėl jų nešališkumo. Nurodo, kad savo kasaciniame skunde nurodė aplinkybę dėl jo prarastos procesinės teisės nušalinti teisėją B. Bobrel, tačiau LIetuvos Aukščiausiojo teismo 2009-08-31 nutartimi J. S. L. kasacinis skundas nebuvo priimtas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens 69-osios GNEBSB atstovės nesutinka su pareiškimu ir prašo jo netenkinti. Savo atsiliepime nurodė (b. l. 43) ir teismo posėdyje paaiškino, kad Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. L. apeliacinį skundą dalyvaujant apelianto atstovei, todėl apelianto neatvykimas nepažeidė jo procesinių teisių. Nušalinti teisėjos B. Bobrel nebuvo įstatyminio pagrindo. J. S. L. nepasinaudojo procesine teise pateikti kasacinį skundą dėl tariamai neteisėtos teisėjų kolegijos sudėties, o įstatymas nenumato proceso atnaujinimo CPK 336 str. 1 d. 6 ir 8 punktuose nurodytais atvejais, jeigu šiais pagrindais prašymą padavęs asmuo galėjo remtis kasaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02).
Nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą svarbu išsiaiškinti du dalykus: ar yra bent vienas iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atnaujinti procesą; jeigu toks pagrindas yra, ar jis turėjo įtakos priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kiek jis reikšmingas pačiam procesui.
Pareiškėjas procesą civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto (jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas) pagrindu.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr.42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (sprendimo 30 punktas). Toliau sprendime motyvuojama, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti žmonėms ir visų pirma bylos šalims (sprendimo 32 punktas).
Neteisėta teismo sudėtis yra tuo atveju, kai nustatomi CPK VI skyriaus nuostatų, tarp jų CPK 65-66 straipsnių, nurodančių teisėjo nušalinimo (nusišalinimo) pagrindus, CPK 71 straipsnio, draudžiančio teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas, pažeidimai.
Pareiškėjas nurodo, kad teisėja B. Bobrel dalyvavo pakartotinai nagrinėjant bylą, todėl buvo šališka.
Iš Kauno apygardos teismo išnagrinėtos apeliacine tvarka civilinės bylos Nr. 2A-859-259/2009 (civilinės bylos Nr. 2-010113-52/2009) medžiagos matyti, kad 2009-06-02 teismo posėdyje apeliantą atstovavo advokatė G. Martinėnaitė, jo prašymas dėl posėdžio atidėjimo atmestas, teisėjų kolegijai ar teisėjai nušalinimų niekas iš proceso dalyvių nepareiškė (3 t. b. l. 30).
Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko įsakymu Nr. VI-40 patvirtinta Civilinių bylų paskirstymo teisėjams tvarka. 2009-06-02 Civilinių bylų skyriaus pirmininko patvarkymu dėl vieno iš teisėjų komandiruotės, sudaryta kita kolegija, į kurią paskirta ir teisėja B. Bobrel (CPK 319 str. 1 d.).
CPK 71 str. 2 d. numatytas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme yra tik tuomet, jeigu teisėjas dalyvavo priimant sprendimą ar nutartį, kuriais byla išspręsta iš esmės. Tačiau 2009-04-02 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo išnagrinėtas atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-01-19 nutarties, t. y. byla nebuvo išspręsta iš esmės, todėl nebuvo kliūčių teisėjai B. Bobrel dalyvauti nagrinėjant atsakovo J. S. L. apeliacinį skundą, kuris 2009-06-16 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas, paliekant galioti 2009-02-10 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Nesant jokių aplinkybių, leidžiančių abejoti teisėjos B. Bobrel nešališkumu, nėra pagrindo konstatuoti, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir buvo pažeisti nešališkumo reikalavimai.
Pareiškėjo argumentas, jog neatidėjus teismo posėdžio dėl jo ligos, iš jo buvo atimta teisė nušalinti teisėją, nepagrįstas, nes J. S. L. atstovavo advokatė, todėl jo teisės buvo ginamos per atstovę, apelianto neatvykimas į apeliacinės instancijos teismo posėdį nekliudė nagrinėti bylą ( CPK 319 str. 3 d.).
Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178 str., 370 str. 3 d.).
Atmetus prašymą, suinteresuotam asmeniui 69-jai GNEBSB iš pareiškėjo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, pagal kvitus ( b. l. 45, 46) už atsiliepimo surašymą ir atstovavimą Kauno apygardos teisme (CPK 88 str. 6 p., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi, 291 str.,
nutaria:
prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.
Iš J. S. L. priteisti 300 Lt (tris šimtus litų) už advokato pagalbą 69-ajai Gyvenamojo namo eksploatavimo butų savininkų bendrijai, įmonės kodas 135336894.