Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-12-03 · Administracinė byla Nr. I-7034-609/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-03
Bylos Nr.
I-7034-609/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01011-2020-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjas
Eglė Kiaurakytė (pirm.)
Atsakovas
A. P.
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
  • 12.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7034-609/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01011-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 3 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovui A. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo A. P. (toliau – ir atsakovas) jai priteisti 60,64 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Prašyme (b. l. 1) nurodo, kad koncesijos sutarties pagrindu jai suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) teritorijoje. Nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs 60,64 Eur vietinės rinkliavos už nekilnojamojo turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo objektas).s

Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė. Teisme gautas atsakovo 2020 m. lapkričio 11 d. prašymas (b. l. 18), kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto objekte – bute, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2015 metų niekas negyvena, butas nepritaikytas gyvenimui ar kitai veiklai. Atsakovas teigia, jog kreipėsi į pareiškėją su prašymu atleisti nuo vietinės rinkliavos, tačiau UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras remiasi AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktais duomenimis apie suvartotą vandens kiekį. Paaiškina, kad dėl planuojamos namo renovacijos bute vandens apskaitos prietaisai nėra įrengti, todėl suvartoto vandens kiekis buvo skaičiuojamas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamo geriamojo vandens kiekį, aplinkybę, kad bute niekas negyvena, įrodo pažyma apie ginčo laikotarpiu suvartotą elektros energiją. Prašo laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atleisti nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais).

Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (2011 birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011, 2011 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011, 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau, minėta – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais), kurių 35 punktas nustato, kad pareiškėja atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Vietinė rinkliava – Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma dvinarė įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi vietinės rinkliavos mokėtojai (3 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys - komunalinių atliekų turėtojai, Savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Pagal Nuostatų 18 punktą, vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių. Vietinės rinkliavos dydžius sudaro vietinės rinkliavos dedamosios: pastovioji, kurią moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, ir kintamoji, kurią moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 10, 23, 24 punktai). Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu. Pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu. Nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas administratoriaus apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti (Nuostatų 24 punktas). Kiekvienais metais pagal sausio 1 d. Registro duomenis pareiškėja parengia mokėjimo pranešimą apie apskaičiuotas mokėtinas vietinės rinkliavos sumas už kalendorinius metus ir iki vasario 15 d. pateikia vietinės rinkliavos mokėtojui (25 p.). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto (28, 29 p.).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės išrašo (b. l. 3) nustatyta, jog atsakovui A. P. nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, adresu (duomenys neskelbtini), todėl ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus atsakovas buvo vietinės rinkliavos mokėtojas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad vien faktinė aplinkybė, jog fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtoju minėtų Nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr. 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1895-575/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartyje Nr. A-888-556/2015 konstatuota, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tik tokių atliekų nesukūręs, jei įrodo, arba esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturintis aptariamos pareigos. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

Atsakovo nurodomas nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo sąlygas nustato Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kurio 4.2 punkte nurodyta, jog tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė metinė vietinė rinkliava. Aprašo 5 punkte nurodyta, kad kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Pagal Aprašo 9 punktą, pagrindiniai nenaudojimo faktą įrodantys dokumentai yra AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos apie sunaudotą elektros energijos ir vandens kiekį, o jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas turi pateikti statybos ir griovimo atliekų perdavimo atliekas apdorojančiai įmonei faktą įrodantį dokumentą (jei atliekos buvo perduotos per atliekų vežėją – apmokėjimo už atliekų surinkimą ir išvežimą faktą įrodančius dokumentus). Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą šio Tvarkos aprašo 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausiančiame nekilnojamajame turte buvo sunaudota ne daugiau nei 120 KWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per praėjusius kalendorinius metus. Sprendimas taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą gali būti priimamas ir tais atvejais, jei pateikti kiti nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą pagrindžiantys dokumentai (Aprašo 18 punktas).

Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog vietinės rinkliavos mokėtojas kalendoriniais metais nesinaudojęs jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir siekdamas, kad jis būtu atleistas nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, privalo pateikti pažymas patvirtinančias, jog per kalendorinius metus nekilnojamojo turto objekte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens arba kitus nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus.

Iš į bylą pateiktos AB „Klaipėdos vanduo“ pažymos matyti (b. l. 19), kad ginčo objekto adresu 2018 metais buvo suvartota 47,120 m³ šalto vandens ir 26,440 m³ šalto vandens pašildymui, 2019 metais buvo suvartota 49,500 m³ šalto vandens ir 25,520 m³ šalto vandens pašildymui. Nors AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodyta, kad ginčo objekte nėra įrengti vandens apskaitos prietaisai ir suvartoto geriamojo vandens ir (ar) nuotekų kiekis ginčo laikotarpiu buvo skaičiuojamas pagal vidutinį savivaldybėje suvartojamojo geriamojo vandens kiekį, teismo vertinimu, ši aplinkybė neįrodo, kad ginčo objekte šaltas bei karštas vanduo nebuvo naudojami. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 5 punktą, kitos paskirties metinė vietinė rinkliava arba nulinė metinė vietinė rinkliava taikoma nekilnojamajam turtui, turinčiam atskirus elektros energijos ir vandens apskaitos prietaisus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių ginčo objekte negalėjo įrengti atskiro vandens apskaitos prietaiso.

Iš į bylą pateiktų UAB „Ignitis“ raštų apie apmokėtą elektros energiją (b. l. 21, 22) matyti, jog ginčo objekte elektros energijos 2018 metais buvo sunaudota 18,80 kWh, 2019 metais elektros energijos nebuvo sunaudota. Teismo vertinimu, į bylą pateikti UAB „Ignitis“ raštai su informacija, jog 2018 ir 2019 metais ginčo objekte elektros energija nebuvo vartojama, nėra pakankami ir objektyvūs įrodymai, patvirtinantys faktą, jog 2018, 2019 metais ginčo objekte niekas negyveno, turtu buvo nesinaudojama, nebuvo vykdomi darbai ir pan., atitinkamai komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl nepanaikina atsakovo prievolės mokėti vietinę rinkliavą. Pažymėtina, jog mažesnio elektros energijos kiekio sunaudojimas ar jos nevartojimas nėra pagrindas atleidimui nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Tai gali būti viena iš aplinkybių, kuri galėtų tarnauti teisės aktų nustatyta tvarka nustatytos lengvatos taikymui.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos (b. l. 23-25) yra darytos 2020 m. rugsėjo mėn., todėl nepatvirtina atsakovo nurodytos aplinkybės, jog 2018, 2019 metais butas, esantis (duomenys neskelbtini), nebuvo tinkamas gyventi.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo už 2018 ir 2019 metus ir kad tokia lengvata buvo pritaikyta, dėl ko mokėtina vietinė rinkliava būtų mažintina. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą yra nepaneigta.

Iš pažymos apie skolą dėl vietinės rinkliavos ir mokėjimo pranešimo (b. l. 2, 4) matyti, jog atsakovui už ginčo laikotarpį mokėtinas vietinės rinkliavos dydis buvo apskaičiuotas taikant Nuostatuose nustatytą tarifą ir sudaro 60,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.).

Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, 60,64 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. P. 60,64 Eur (šešiasdešimt eurų ir 64 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė