Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-6403-940/2016 pagal pareiškėjo UAB "4finance" pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G., P. G., antstolis Egidijus Smagurauskas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja UAB "4finance" kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad J. G. sutuoktinio P. G. gaunamos darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkei J. G., t.y. iš šios dalies galimas priteistos skolos išieškojimas, nes pateikus vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-7662-902/2015 dėl 312,89 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo, antstolis nustatė, kad skolininkė turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB "4finance" prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkei J. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį sudaro ½ dalis P. G., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos mokamų išmokų.Teismas nustatė, kad santuoka, sudaryta 1989-06-10 tarp skolininkės J. G. ir suinteresuoto asmens P. G., nenutraukta. Vykdomosios bylos duomenimis vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Suinteresuotam asmeniui P. G. nepateikus įrodymų, kad, tenkinus kreditoriaus prašymą, būtų pažeisti kartu su juo gyvenančios nepilnametės dukros I. G. bei jo, kaip neįgalaus asmens, interesai, teismas konstatavo, kad vien šių aplinkybių nurodymo nepakanka, jog nukrypimas nuo lygių dalių principo būtų pagrįstas ir būtinas. Teismas pažymėjo, kad vaiko išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas yra abiejų vaiko tėvų pareiga, todėl vien pareiškimas, kad su juo gyvena nepilnametė dukra, nesudaro šiuo atveju teisinio pagrindo teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Nesant duomenų, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos P. G. mokėtų tikslinės paskirties išmokas, pareiškėjo prašymą tenkino.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo P. G. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 8 d. (nors skunde nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d. laikytina, kad tai rašymo apsirikimas) Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nors ir yra susituokęs su J. G., tačiau 3 metus neveda bendro ūkio ir negyvena sutuoktinio gyvenimo, sutuoktinė yra išvykusi iš Lietuvos. Gyvena ir legaliai dirba užsienyje, tačiau jis nežino kur.Nurodo, kad J. G. turimi kreditoriniai įsipareigojimai nesusiję su šeima, gauti pinigai nebuvo panaudoti šeimos interesams, todėl priverstinis išieškojimas iš gaunamų pajamų - 203,66 Eur invalidumo pašalpos, kurių neužtenka būtiniausiems poreikiams patenkinti bei nepilnametei dukrai I. G. išlaikyti, užkerta kelią išgyventi.LR CK 3.127 str. 2 d. numato, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Šioje byloje P. G. pajamos, gautos gyvenant skyrium, neturėtų būti laikomos bendrąją sutuoktinių nuosavybe.Nei teismas, nei antstolis nesiėmė visų priemonių nustatyti J. G. priklausantį turtą, jos šiuo metu gaunamas pajamas, net ir užsienyje. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu atsirado J. G. skola kreditoriui. Apeliantui nėra žinoma įsiskolinimo atsiradimo aplinkybės.Teismas neatkreipė dėmesio, kad P. G. vienas išlaiko nepilnametę dukrą, o tai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.Atsiliepimo į skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Bylos duomenims nustatyta, kad antstolis Egidijus Smagurauskas vykdo išieškojimą (vykdomoji byla Nr. 0181/15/01378), pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-08-27 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. eL2-7662-902/2015 dėl 231,70 Eur skolos, 78,19 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo UAB „4finance“ naudai. Antstolis, pradėjęs priverstinį vykdymą, nustatė, kad skolininkė nedirba, jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi. Nustatė, kad skolininkės sutuoktinis P. G. gauna iš VSDFV Panevėžio skyriaus išmokas. 2016 m birželio 20 d. turto arešto aktu areštavo 25 procentus kas mėnesį gaunamų lėšų, iki pilno 312,89 Eur skolos ir 139,71 Eur vykdymo išlaidų padengimo ir 2016-06-20 raštu Nr. S-4034 išieškotojui UAB „4finance“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.Apeliantas nesutinka, kad jo gaunamos pajamos priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nurodydamas, kad jis su sutuoktine J. G. kartu negyvena, bendro ūkio neveda.Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).CK 3.88 str. 1 d. 5 d. numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė - pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).Byloje nėra įrodymų, jog sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Išieškojimas skolininkės atžvilgiu pradėtas ir pareiškimas teismui paduotas esant jai santuokoje su P. G.. Taigi P. G. pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, kreditorius pagrįstai, esant duomenims, kad skolininkė neturi turto, pajamų, o skolininkės sutuoktinis gauna pajamas, kreipėsi dėl turto dalies nustatymo.Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Kadangi skolininko ir jo sutuoktinės santuoka nenutraukta, laikytina, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apelianto argumentas, jog sutuoktiniai kartu negyvena (nepateikus tai patvirtinančių įrodymų), neturėtų būti taikomas sutuoktinių turto teisinis režimas, atmestinas. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, civilinėje byloje Nr. 2-7941-223/2014, parengiamojo posėdžio metu 2014-11-18 šalys J. G. ir P. G. prisipažino, kad santuokos nutraukti nenori, kad šalių susitarimu J. G. moka už elektrą, kitus patarnavimus, siunčia pinigus vaikų išlaikymui, o su P. G. gyvena vaikai ir juos aprūpina maistu. Taigi akivaizdu, kad nors šalys faktiškai kartu negyvena, tačiau veda bendrą ūkį, tarp šalių sudarytas susitarimas dėl mokesčių mokėjimo, vaikų išlaikymo. Taip pat posėdžio metu J. G. nurodė, kad jos gyvenamoji vieta yra kartu su sutuoktiniu, ji tik važinėja į Angliją uždarbiauti. Taigi visi apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad jis nebegyvena su sutuoktine bendro gyvenimo ir nežino kur ji dirba ir gyvena, neatitinka paminėtame teismo posėdyje užfiksuotų duomenų.Nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, teismas vadovaujasi CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatomis. CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra, nurodė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų vaiko tėvų pareiga ir nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi nagrinėjamu atveju tai, kad su apeliantu gyvena nepilnametė dukra ir jis teikia dukrai išlaikymą bei tai, kad jo pajamos yra mažos, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus civilinė byla Nr. 3K-7-246/2014). Apelianto argumentai, kad nukreipus išieškojimą į ½ dalį skolininkės sutuoktinio pajamų jis liks be jokių lėšų ir negalės išgyventi, yra nepagrįstas, nes tokio išieškojimo ribojimas yra nustatytas CPK 736-739 straipsniuose.Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.