Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alicijai Podmaskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. J., trečiasis asmuo byloje – E. S., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad nepilnamečio E. N. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra E. J.. Vaiko motina E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2051-759/2021 buvo laikinai apribota E. J. tėvo valdžia nepilnamečiui E. N. J. Iš atsakovo teismo sprendimu buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. N. J. po 800,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4384-759/2021 nepilnamečiui E. N. J. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnamečio nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas brolis E. S.. Nepilnamečio gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su paskirtu nuolatiniu rūpintoju, su kuriuo E. N. J. gyvena iki šiol. Nepilnamečio vaiko tėvo – atsakovo gyvenamoji vieta nuo 2017 m. vasario 27 d. yra deklaruota Vokietijoje. Teigiama, jog duomenų, kad būtų išnykusios priežastys, dėl kurių atsakovui 2021 m. balandžio 12 d. buvo laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, ieškovas neturi. 2021 m. lapkričio 17 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akte nurodoma, kad situacija šeimoje nėra pasikeitusi, nepilnamečio vaiko tėvas ir toliau vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas: sūnaus neaugina, nepalaiko jokio tėvo ir sūnaus ryšio, su tėvu vaikas nesimatė seniai. Turimais duomenimis tarp nepilnamečio E. N. J. ir atsakovo nėra emocinio ryšio. Nurodoma, kad atsakovas nėra išreiškęs ketinimo susigrąžinti sūnaus ir juo rūpintis, gyvena Vokietijoje, turi sukūręs kitą šeimą. Atsakovas apsiriboja tik materialinio išlaikymo vaikui teikimu. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas užfiksavo nepilnamečio vaiko nuomonę. Nepilnametis E. N. J. nurodė, kad gali su tėvu bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susitikti, kai tėvas grįžta į Lietuvą, tačiau nenori, nes jo nepažįsta, neturi apie ką kalbėti. Tvirtinama, jog pagal ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių visumą matyti, kad nuo laikinosios globos E. N. J. nustatymo 2020 m. vasario 25 d. momento, o vėliau 2021 m. gegužės 12 d. nuolatinės rūpybos nustatymo, atsakovas nededa pastangų susigrąžinti sūnų, nesiekia atkurti artimo tarpusavio ryšio su vaiku ir iniciatyvos pats jį auginti nerodo, t.y. nesiekia įgyvendinti savo kaip tėvo pareigų. Priešingai, visada išsakė savo poziciją, kad sūnumi iki pilnametystės rūpintųsi jo brolis E. S., o jis teiks materialinį išlaikymą. Ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis sūnumi, neįgyvendina savo kaip tėvo valdžios, kurios turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis, todėl yra pagrįstas pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo E. J. tėvo valdžią, nepilnamečio sūnaus E. N. J. atžvilgiu. Pažymi, jog dėl atsakovo E. J. kaltės neįgyvendinama tėvo valdžia ir pareiga auginti, auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį sūnų E. N. J. Atsakovo kalti veiksmai pasireiškia neveikimu, t. y. abejingumu pareigoms. Toks atsakovo E. J., kaip tėvo pareigos savo vaiko atžvilgiu nevykdymas, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Nors atsakovas reguliariai teikia sūnui išlaikymą ir palaiko ryšį su jo rūpintoju, tačiau pats neaugina sūnaus, neužtikrina sūnaus priežiūros, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo.

Atsakovas E. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteiktas tinkamai.

Trečiasis asmuo E. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo jam buvo įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos „Šeimos teisė“ XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės.

Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametis E. N. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo E. J. ir E. B. sūnus. Mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog vaiko motina E. B. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2051-759/2021, matyti, kad buvo: 1) laikinai apribota E. J. tėvo valdžia nepilnamečiui E. N. J.; 2) nepilnamečio E. N. J. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su rūpintoju E. S.; 3) priteistas iš tėvo E. J. išlaikymas nepilnamečiui sūnui E. N. J. po 800,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2021 m. vasario 2 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gegužės 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4384-759/2021, matyti, kad nepilnamečiui E. N. J. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, nepilnamečio nuolatiniu rūpintoju ir turto administratoriumi paskirtas E. S.. Bylos duomenimis, nepilnamečio gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su paskirtu nuolatiniu rūpintoju, su kuriuo nepilnametis E. N. J. gyvena iki šiol. Iš Vaikų gerovės centro (duomenys neskelbtini) 2022 m. sausio 31 d. pranešimo matyti, kad teikiamos psichosocialinės paslaugos E. N. J. bei jį globojančiam E. S., gyvenantiems adresu: (duomenys neskelbtini). Rūpintojas užtikrina E. N. J. fiziologinius ir emocinius poreikius, rūpinasi jo sveikata ir ugdymu. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaiko poilsiui ir ugdymuisi. Iš Vaiko globos (rūpybos) peržiūros 2021 m. lapkričio 17 d. akto Nr. 3GPA-325 matyti, kad situacija šeimoje nuo laikino tėvo valdžios apribojimo nėra pasikeitusi, nepilnamečio vaiko tėvas ir toliau vengia atlikti savo kaip tėvo pareigas: sūnaus neaugina, nepalaiko jokio tėvo ir sūnaus ryšio, su tėvu vaikas nesimatė seniai. Byloje nustatyta, kam neprieštaravo ir atsakovas teismo posėdžio metu, kad tarp vaiko ir tėvo nėra emocinio ryšio, vaikas su tėvu paskutinį kartą matėsi 2018 metais, jie visiškai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. 2021 m. lapkričio 16 d. ieškovas užfiksavo nepilnamečio vaiko nuomonę: nepilnametis E. N. J. nurodė, kad gali su tėvu bendrauti nuotolinėmis ryšio priemonėmis, susitikti, kai tėvas grįžta į Lietuvą, tačiau nenori, nes jo nepažįsta, neturi apie ką kalbėti (Globojamo (rūpinamo) vaiko 2021 m. lapkričio 16 d. aplankymo aktas Nr. Nr. 2GVA-484. Rūpintojo teigimu, jis nuo 2021 metų globoja E. Ryšio tarp vaiko ir tėvo nėra. E. nenori bendrauti su biologiniu tėvu, yra priėmęs tvirtą sprendimą dėl turimų nuoskaudų. Tėvas vaiką matė paskutinį kartą prieš du metus. Daugiau nebendrauja, tačiau reguliariai teikia materialinį išlaikymą, finansiškai pilnai išlaiko.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais, atsakovas E. J. savo vaiko neaugina ir juo nesirūpina, paskutinį kartą sūnų matė 2018 metais. Tėvas ir sūnus tarpusavyje nebendrauja, nepalaiko jokio tėvo ir sūnaus ryšio. Byloje nustatyta, kam neprieštaravo ir atsakovas, kad laikinai apribojus atsakovo tėvo valdžią sūnui E. N. J., situacija nepasikeitė. Atsakovas tekia materialinį išlaikymą sūnui, tačiau ir toliau nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis sūnumi, neįgyvendina savo kaip tėvo valdžios, kurios turinį reglamentuoja CK 3.155 straipsnio 2 dalis. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas palaiko ryšį tik su sūnaus rūpintoju, tačiau pats neaugina sūnaus, neužtikrina jo priežiūros, yra nusišalinęs nuo sūnaus auklėjimo, rūpinimosi jo sveikata, ugdymo. Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinio tenkinimui neprieštaravo, paaiškindamas, jog gyvena Vokietijoje, grįžti į Lietuvą ir prižiūrėti sūnų galimybės neturi. Emocinio ryšio su sūnumi užmegzti nepavyko. Tačiau sūnų pilnai išlaiko ir pažada tai daryti iki vaiko pilnametystės. Tikisi su sūnumi E. susitikti kitais metais, kai atvyks į Lietuvą. Sutinka, kad nevykdo pareigų nepilnamečiui vaikui.

Taigi, teismo vertinimu, atsakovas nesiima jokių aktyvių, konkrečių veiksmų, kad jam tėvų valdžios apribojimas būtų panaikintas ir jis prisiimtų visas tėvams tenkančias pareigas bei savarankiškai augintų nepilnametį vaiką. Toks atsakovo elgesys rodo, kad nėra suinteresuotas tėvo valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui, kuris gyvena atskirai ir nepatiria biologinio tėvų meilės bei rūpesčio.

Atsakovo kaip tėvo pareigų savo nepilnamečiui vaikui neįgyvendinimas, atsakovo siekio bendrauti su vaiku stoka, vertintinas kaip atsakovo veikimas priešingai vaiko interesams. Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaikui kas dieną reikalingas abiejų tėvų rūpestis ir parama. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl abejingumo savo tėviškoms (motiniškoms) pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus, pripažintina, kad atsakovas E. J. vengia atlikti savo pareigas vaikui, vaiku nesirūpina (CK 3.180 straipsnio 1 dalis) ir byloje nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovui E. J. tėvo valdžią nepilnamečiui vaikui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas nepilnamečiui vaikui neužkerta atsakovui galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaiko atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

Atsakovui išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atsakovui sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, vaikas be atskiro tėvo sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas ieškinį patenkino visiškai. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo E. J. valstybei teismas priteisia 94,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalys, tenkančios kiekvienai iš šalių, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš šalių nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 4 dalimi, 99, 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 406, 407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiui sūnui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 94,00 Eur (devyniasdešimt keturių eurų) žyminio mokesčio išlaidas į valstybės biudžetą (įmokos kodas – 5660, gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija).

Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Per 3 (tris) darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.