Kauno apylinkės teismo sprendimas

Atsakovas viešai socialiniame tinkle „Facebook“ anketoje N. M. skelbia, kad yra įsipareigojęs N. L. nuo 2023 m. sausio. Atsakovas viešai nuotraukose rodo savo artimus santykius su N. L., o ši artimus santykius su N. M., kas neabejotinai patvirtina atsakovo neištikimybę ieškovei ir Lietuvoje pripažįstamo monogamijos principo pažeidimą. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas. Ieškovės pateikti įrodymai – nuotraukos, skelbiamos viešame socialiniame tinklalapyje „Facebook“, patvirtina atsakovo neištikimybę, o tai reiškia, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Ieškovės santuoka truko neilgai, tačiau ši santuoka jai buvo pirmoji, ji sudėjo į ją gražiausias savo viltis, tikėdamasi laikytis duotos vienas kitam priesaikos būti kartu iki gyvenimo pabaigos. Abu norėjo susilaukti vaikų ir ieškovė pastojo. Kadangi atsakovas, dar gyvendamas su ieškove, jai laukiantis bendro jų vaiko, užmezgė santykius su kita moterimi, paliko ją besilaukiančią, viešai skelbia apie savo artimus santykius su ja, nors šalių santuoka nenutraukta, tokiu savo elgesiu atsakovas labai pažemino ieškovę kaip sutuoktinę, kaip būsimo vaiko mamą. Atsakovo elgesys ir paaiškėjusi neištikimybė, ieškovei sukėlė labai didelį stresą, nervinę įtampą, pažeminimą, sugriovė jos pasitikėjimą santuokos institutu, todėl teismo prašo iš atsakovo priteisti neturtinės žalos atlyginimą 5 000 Eur.

Atsižvelgiant į dukters amžių, atsakovo bendravimas su dukra šiuo metu galimas tik dalyvaujant ieškovei, todėl atsakovas, norėdamas susitikti su dukra, privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti ieškovei, kuri atsižvelgdama į dukrai įprastą dienotvarkę (valgymo, miego režimas, sveikatos būklė ir pan.) informuos atsakovą, kada ir kur jis gali atvykti pabūti su dukra, dalyvaujant ieškovei. Atsakovas bendrauti su dukra gali tik būdamas blaivus.

Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise jokio turto neįgijo. Bendrų kreditorių neturi. Ieškovė kreditorių neturi. Atsakovo įsipareigojimai jo kreditoriams turi būti pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl atsakovo neištikimybės ji patyrė išgyvenimus, stresą, tuo metu ji laukėsi dukros, todėl buvo atsakinga ir už dukros sveikatą, ji patyrė pažeminimą, nes jos draugės klausė apie jos vyrą, teigė mačiusios su kita moterimi. Jai tai buvo pirma santuoka, ji tikėjosi gražių santykių. Jai laukiantis bendro vaiko, atsakovas užmezgė santykius su kita moterimi, paliko ją besilaukiančią, viešai skelbė apie savo artimus santykius su ja, nors jų santuoka buvo nenutraukta, todėl atsakovas savo elgesiu labai pažemino ieškovę kaip sutuoktinę, kaip būsimo vaiko mamą. Atsakovo elgesys ir paaiškėjusi neištikimybė, ieškovei sukėlė labai didelį stresą, nervinę įtampą, pažeminimą, sugriovė jos pasitikėjimą santuoka. Sužinojus apie neištikimybę, jai 2023 m. sausio mėnesį buvo kviečiama greitoji pagalba.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovui apie teismo posėdį pranešta, teismo šaukimas įteiktas atsakovo mamai K. M., todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad su atsakovu susisiekti nepavyko, todėl atsakovo nuomonė nebuvo išklausyta. Ieškovės ir atsakovo šeima Tarnybai žinoma, nes 2023 m. rugpjūčio 4 d. gautas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato orderis apie galimą smurtą artimoje aplinkoje. Šeimai nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 8 d. inicijuotas atvejo vadybos procesas. Tarnybos specialistai lankėsi vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), tyrė ir vertino šeimos gyvenamąsias sąlygas, bendravo su ieškove. Nustatyta, kad ieškovė gyvena nuomojamame 1 kambario bute, kuriame yra visos reikiamos priemonės vaiko poilsiui ir ugdymui. A. miega kambaryje kartu su mama, kuriame yra rūbų spinta, televizorius, kompiuteris, kūdikio lovelė, rašomasis stalas, dvigulė lova. Būstas su visais patogumais, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrinamos tinkamos ir saugios namų sąlygos. Atsižvelgiant į ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į tai, kad motiną ir vaiką sieja artimas emocinis ryšys, vaiko tėvas vaiku nesirūpina, nesistengia kurti tėvo ir dukros emocinio ryšio, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų jo interesus.

Ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra orientuota į dabartinį vaiko amžių, į tai, kad tėvas galės bendrauti su dukra, atsižvelgiant į kūdikio dienotvarkę, kurti su vaiku ryšį dalyvaujant ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesai vertintini ilgesnėje perspektyvoje, vaikui augant, ryšiui su tėvu stiprėjant, tikslinga pereiti prie maksimalesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus tėvo bendravimas su vaiku jam paaugus.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė S. L. teismo posėdyje išvadą palaikė.

Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „4finance“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Tretieji asmenys ar jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jiems pranešta, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija.

Ieškovės paaiškinimais, į bylą pateiktomis nuotraukomis nustatyta, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka tarp šalių yra faktiškai iširusi dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas ieškovę besilaukiančią dukters paliko. Atsakovas į socialinius tinklus kelia nuotraukas, kuriose matosi artimi jo santykiai su kita moterimi ir tai patvirtina atsakovo neištikimybę. Atsakovas, palikęs šeimą, gyvena atskirai, dukra nesirūpina.

Atsakovas, negyvendamas šeimoje, pažeidė esmines sutuoktinio pareigas – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima. Sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo konstatuojama, nustačius, kad jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo. Tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žala atsiranda specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007, 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kurį galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).

Ieškovė jai padarytos neturtinės žalos faktą grindžia faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas jai buvo neištikimas tuo metu, kai laukėsi dukters ir ją paliko. Kai ji sužinojo apie vyro neištikimybę, 2023 m. sausio 24 d. jai pakilo kraujospūdis, ji kvietė greitąją medicinos pagalbą ir buvo nuvežta į ligoninę, kur jai buvo suteikta pagalba. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovo kaltės jai buvo sukeltos dvasinės kančios, sutrikdyta jos vidinė ramybė, sugriauti lūkesčiai dėl ateities. Po to, kai atsakovas paliko šeimą, jai vienai tenka rūpintis dukra. Nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – neištikimybės fakto ir nesirūpinimo šeima, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti patenkintas, bet tik iš dalies. Atsižvelgiant į aplinkybes, dėl kurių šalių santuoka iširo, į tai, kad santuoka truko trumpą laiką, atsižvelgtina į tai, kad ieškovė ir atsakovas kartu realiai gyveno trumpą laiką, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), kai atsakovas, atlikęs laisvės atėmimo bausmę sugrįžo iš pataisos namų, iki 2023 m. kovo mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ieškovė apie neištikimybę sužinojo 2023 m. sausio mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad nenustatyta, jog dėl atsakovo veiksmų sutriko ieškovės sveikata ilgą laiką ir jai buvo taikomas gydymas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Šalių paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad santuokos nutraukimo momentu sutuoktiniai registruotino dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo bendro sutuoktinių turto neturi.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė M., o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė M.

Ieškovė ir atsakovas santuokos metu neįgijo kartu prievolių kreditoriams.

Iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis (CK 3.110 straipsnio 1 dalis). Šios normos taikymo išimtis nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl visos atsakovo prievolės ieškinyje nurodytiems kreditoriams, kurios įgytos atsakovo iki šalių santuokos sudarymo, po santuokos nutraukimo ir toliau išlieka atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatoma, kad vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose skolininkas nurodytas atsakovas, o išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, yra baigtos visiškai jas įvykdžius.

Išrašu iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatoma, kad yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skolininkas yra atsakovas, pradėta pagal 2015 m. birželio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, t. y. atsakovo prievolė atsiradusi iki santuokos, todėl teismas priskiria šią prievolę prie atsakovo asmeninių prievolių ir tai nepažeidžia kreditoriaus interesų, nes kreditorius yra informuotas apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą tarp ieškovės ir atsakovo, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „4finance“ 468,17 Eur skola, priteista Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-901-559/2015, yra asmeninė atsakovo prievolė.

Šalių dukra A. M. šiuo metu yra beveik šešių mėnesių amžiaus kūdikis, ji nuo gimimo gyvena su savo motina. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovės nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo pat A. M. gimimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), nesirūpina dukra, jos beveik nelanko, prie jos išlaikymo neprisideda. Ieškovė viena rūpinasi mažamete dukra, jos sveikata.

2023 m. rugsėjo 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad ieškovė gyvena nuomojamame 1 kambario bute, kuriame yra visos reikiamos priemonės vaiko poilsiui ir ugdymuisi. A. miega kambaryje kartu su mama, kuriame yra rūbų spinta, televizorius, kompiuteris, kūdikio lovelė, rašomasis stalas, dvigulė lova. Būstas su visais patogumais, apsilankymo metu buvo švaru ir tvarkinga. Ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui užtikrinamos tinkamos ir saugios namų sąlygos.

Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į ieškovės gyvenimo ir buities sąlygas, motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, į tai, kad motiną ir vaiką sieja artimas emocinis ryšys, vaiko tėvas vaiku nesirūpina, nesistengia kurti tėvo ir dukros emocinio ryšio, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų jo interesus.

Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnametės A. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove (CK 3.169 straipsnis).

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų valdžios lygybė: abu tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

CK numatyta, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas, norėdamas susitikti su dukra, privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo pranešti ieškovei, kuri atsižvelgdama į dukrai įprastą dienotvarkę (valgymo, miegojimo režimas, sveikatos būklė ir pan.), informuos atsakovą, kada ir kur jis gali atvykti pabūti su dukra, dalyvaujant ieškovei. Atsakovas su dukra bendrauti gali tik būdamas blaivus. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, jo užimtumas teismui nežinomas, be to duktė yra dar kūdikis, todėl nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo ir jo mažametės dukros bendravimo tvarką šiuo atveju netikslinga.

Tarnyba, susipažinusi su prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodė, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka yra orientuota į dabartinį vaiko amžių, į tai, kad tėvas galės bendrauti su dukra, atsižvelgiant į kūdikio dienotvarkę, kurti su vaiku ryšį dalyvaujant ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesai vertintini ilgesnėje perspektyvoje, vaikui augant, ryšiui su tėvu stiprėjant, tikslinga pereiti prie maksimalesnės tėvo bendravimo su vaiku tvarkos. Tarnyba neturi duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaiku kenktų jo interesams, šiuo metu byloje nėra pateikta oficialių dokumentų, dėl kurių turėtų būti ribojamas ar nustatomas minimalus tėvo bendravimas su vaiku jam paaugus.

Ginčo šiuo klausimu byloje nėra, todėl tenkinamas ieškovės prašymas nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kurią nurodo ieškovė. Tokia tvarka nustatoma atsižvelgiant į tai, kad atsakovo duktė yra labai maža, atsakovas retai mato dukrą, todėl ieškovės dalyvavimas atsakovo bendravime su dukra yra būtinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 200 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą dukrai, atsižvelgiant į jos amžių ir mažesnius jos poreikius.

Atsakovo turimas įsipareigojimas vienam kreditoriui neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, visų pirma, prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine kitų kreditorių atžvilgiu, o antra – atsakovo prievolė kreditoriui nėra didelė.

Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti darbo, kad būtų užtikrinti jo nepilnamečio vaiko poreikiai ir padidinti savo pajamas.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė vaiko poreikius įrodinėja pateikdama vaiko poreikių detalius paskaičiavimus, iš kurių matyti, kad šalių dukros poreikių patenkinimui kas mėnesį reikia apie 363 Eur: maistui 50,00 Eur; aprangai 30,00 Eur; būstui 130,00 Eur; sauskelnėms 55,00 Eur; drėgnoms servetėlėms 8,00 Eur; higienos priemonėms 20,00 Eur; vaistams 28,00 Eur; skalbimo priemonėms 22,00 Eur; ugdymui 20,00 Eur.

Plėtodamas praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovės nurodytas minimalus vaiko poreikių dydis neviršija nustatytą optimalų kriterijų – vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 633 Eur, atskaičius mokesčius, todėl tokio išlaikymo dydžio ieškovė turėjo pagrįsti objektyviais skaičiavimais ar įrodymais, kurie byloje yra pagrįsti iš dalies. Tačiau pažymėtina, kad augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Ieškovė iš atsakovo prašo priteisti 200 Eur išlaikymo sumą, kuri yra didesnė už ieškovės nurodytų vaiko poreikių išlaidų sumos dalį, tenkančią vienam iš tėvų (181,50 Eur), tačiau šiuo metu ieškovė nedirba ir negali daugiau gauti pajamų. Taip pat ši suma yra mažesnė už Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio 633 Eur ½ dalį (316,50 Eur). Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo mažametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. rugpjūčio 13 d. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui neteikia nuo vaiko gimimo momento (duomenys neskelbtini). Atsakovas žino apie vaiko gimimą. Pažymėtina, kad vaiko teisė į išlaikymą atsiranda nuo jo gimimo momento. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Nepilnamečio vaiko tėvo pareigos materialiai išlaikyti vaiką nevykdymas, savaime yra vaiko teisių pažeidimas, todėl visais atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – pirmiausiai užtikrinti vaiko interesus.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.