Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-35-417/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-02
Bylos Nr.
eAN2-35-417/2026
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduardas Maškevičius
Pažeidėjas
N. B.
Advokatai
Arūnas Žlioba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-35-417/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01689-2025-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.4.7; 1.5.1; 1.5.3; 16.11.3; 16.11.2; 16.11.9.2; 21.11.10; 21.11.11
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovo advokato Arūno Žliobos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji specialistė 2025 m. rugpjūčio 7 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą N. B. už tai, kad ji 2023 m. spalio 29 d. 13.20 val. kelio Klaipėda–Liepoja (kelio ruože su skiriamąja juosta, dešinioji pusė) 20–24 km vairavo transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 24 km/val. Važiavo 114 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui neįvykdė sąlygų ją susigrąžinti. Tokie N. B. veiksmai įvertinti kaip pažeidę Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14, 127 punktų nuostatas ir atitinkantys administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius.

2. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2-ojo skyriaus vyresnioji specialistė 2025 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo N. B. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį paskyrė 90 Eur baudą, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 375 Eur baudą ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaudamasi BK 38 straipsniu, paskyrė N. B. galutinę administracinę nuobaudą – 375 Eur baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 9 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovo advokato A. Žliobos skundą. Teismas pakeitė policijos 2025 m. spalio 3 d. nutarimą ir, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpino N. B. pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, galutinę baudą nutarė palikti tą pačią, administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nustatyti 1 (vienam) mėnesiui. Kitą policijos nutarimo dalį paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, prašymai

4. Administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovas advokatas A. Žlioba (toliau – ir apeliantės atstovas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti policijos 2025 m. spalio 3 d. nutarimo dalį dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo ir grąžinti bylą policijai nagrinėti ją iš naujo. Taip pat prašo priteisti N. B. jos bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

4.1. Teigia, jog palaiko visus argumentus, kuriuos išdėstė skunde apylinkės teismui, ir prašo juos iš naujo įvertinti. Mano, kad teismas šiuos argumentus įvertino netinkamai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi teismas nepagrįstai motyvavo, jog byloje nėra ginčo, kad N. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje. Tai paneigia tiek skundo turinys, tiek jo dalykas. Skunde apylinkės teismui nurodė, policijos nutarimo dalis dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo apskritai yra neteisėta. Tai esminis pažeidimas, nes netinkamai nustatyta skundo apimtis. Teismas nepagrįstai motyvavo, jog N. B. privalėjo susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Skunde nurodė, kad N. B. „lietuviškos“ teisės nereikalingos, ji ne tik nenori, bet ir neprivalo jų susigrąžinti, nes turi visame civilizuotame pasaulyje galiojančią Jungtinų Amerikos Valstijų (toliau – JAV) suteiktą teisę vairuoti.

4.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog kitoje šalyje N. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kol ji neįvykdė sąlygų susigrąžinti šią teisę. Toks teisės taikymas ir aiškinimas yra neteisingas ir pažeidžia protingumo, proporcingumo, teisingumo principus. Taip taikant ir aiškinant teisę trūksta elementarios logikos: išeitų taip, kad jei „lietuviškų“ teisių neturi, tai kitoje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas suteikia teisę vairuoti transporto priemones Lietuvoje, o jei „lietuviškų“ teisių nesi susigrąžinęs, tai kitoje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje. Tai akivaizdus „nonsensas“.

Žemesnės instancijos teismas

4.3. Teismas nustatė reikšmingą aplinkybę, jog N. B. nežinojo apie kursus, gyvena užsienyje ir kartais lankosi Lietuvoje, ir neturi pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis. Šiuos jos teiginius paneigiančių duomenų byloje nėra. Kitaip tariant, teismas nustatė, kad ji ne vieną kartą vairavo nežinodama, jog neturi teisės vairuoti. Nežiūrint į tai, teismas netinkamai nusprendė, jog jos kiekvienas vairavimas yra atskiras nusižengimas, nors nustatė aplinkybę, leidžiančią atskirai užfiksuotus vairavimo „neturint teisės“ pažeidimus laikyti viena tęstine veikla, kaip tai ir apibrėžiama kasacinio teismo praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

5. Policija atsiliepimu su apelianto skundu nesutinka. Nurodo, jog teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo jos panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Nurodo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad N. B. nurodytu laiku vairavo transporto priemonę ir nurodytoje vietoje viršijo nustatytą važiavimo greitį (ANK 416 straipsnio 3 dalis). Ginčas kilo dėl to, ar N. B. tuo metu turėjo teisę vairuoti (ANK 424 straipsnio 3 dalis). Teisės vairuoti atėmimo terminas jai buvo nuo 2023 m. vasario 25 d. iki 2023 m. gegužės 23 d. Pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, N. B. teisės vairuoti nesusigrąžino, taigi 2023 m. spalio 29 d. vairavo neturėdama teisės vairuoti.

5.2. Teigia, jog apeliaciniame skunde painiojamos vairuotojo pažymėjimo, kaip patvirtinančio teisę vairuoti dokumento, ir teisės vairuoti transporto priemones, kaip specialiosios teisės, sąvokos. Pažymi, kad N. B. buvo atimta teisė vairuoti ir norint vairuoti Lietuvos Respublikoje šią teisę yra būtina susigrąžinti teisės aktų nustatyt tvarka, nepakanka turėti JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą. Priešingas aiškinimas iškreiptų įstatymų leidėjo valią, nes nenumato tokios alternatyvos, jog pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, užuot susigrąžinus teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, galima įgyti ją bet kurioje kitoje pasaulio šalyje ir gauti tos šalies vairuotojo pažymėjimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. KET 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ), mokėti KET ir jų laikytis. Pažymi, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino juose nustatytus reikalavimus bei draudimus, t. y. ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino (Vilniaus apygardos 2024 m. vasario 20 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-58-576/2024).

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės atstovo argumentais, jog (duomenys neskelbtini) Floridos valstijos (JAV) išduotas N. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2027 m. gruodžio 5 d.), aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu, suteikė jai teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pateikė išsamius ir aiškius motyvus, kurie paneigia tokią apelianto poziciją.

7. Teismas pagrįstai vadovavosi: 1) SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą; 2) Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija), 9 punktu, kuriame nustatyta, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į SAEKĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam AB „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) AB „Regitra“ generalinio direktoriaus patvirtintos formos Aprašo priede nustatytos formos prašymą grąžinti teisę vairuoti; 13 punktu – įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, AB „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Remdamasis šiuo teisiniu reguliavimu ir įvertinęs aplinkybę, jog administracinio nusižengimo padarymo metu administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) N. B. buvo Lietuvos Respublikos pilietė, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ji privalėjo susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones, o kitoje šalyje jai išduotas vairuotojo pažymėjimas nesuteikia teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, kol ji neįvykdė sąlygų susigrąžinti šią teisę.

8. Kaip teisingai nurodo policija atsiliepime į apeliacinį skundą, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui (2023 m. gegužės 23 d.), N. B. šios teisės nesusigrąžino, taigi 2023 m. spalio 29 d. vairavo transporto priemonę „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės vairuoti. Lietuvoje galiojančio vairuotojo pažymėjimo N. B. policijai nepateikė, o jos pateiktas byloje vairuotojo pažymėjimas, išduotas (duomenys neskelbtini) Floridos valstijoje (JAV), savaime nepašalina jos pareigos, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, šią teisę susigrąžinti Lietuvoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, teisės aktai, kaip teisingai pastebi policija atsiliepime, nenumato tokios alternatyvos, jog pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, užuot susigrąžinus teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje, galima įgyti ją bet kurioje kitoje pasaulio šalyje ir gauti tos šalies vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, kaip išgalvotas, pateiktas, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, vertinamas apeliacinio skundo argumentas, jog N. B. „lietuviškos“ teisės nereikalingos, ji nenori ir neprivalo jų susigrąžinti, nes turi visame pasaulyje galiojančią JAV suteiktą teisę vairuoti.

9. Papildydamas apylinkės teismo motyvus ir išvadas, apygardos teismas pastebi, jog įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Aktualaus administracinio nusižengimo padarymo metu N. B. neturėjo galiojančio Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo ir įrašo apie tai Kelių transporto priemonių vairuotojų registre nebuvo, todėl policija bei apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ji vairavo kelių transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ji neįvykdė sąlygų susigrąžinti šią teisę.

10. Teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino policijos surinktus byloje įrodymus ir pagrįstai, pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeitė policijos 2025 m. spalio 3 d. nutarimo dalį – sutrumpino N. B. skirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 mėnesio. Už sunkesnįjį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, N. B. skirta 375 Eur bauda apygardos teismo vertinama kaip adekvati ir proporcinga pakartotinai padarytam administraciniam nusižengimui. Galutinė administracinė nuobauda skirta atsižvelgus į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę ir nėra per griežta, o dera su administracinės nuobaudos tikslais, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo ir ji paliekama nepakeista.

11. Netenkinus apeliacinio skundo, nėra teisinio pagrindo priteisti N. B. jos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų atstovavimo išlaidų atlyginimo (ANK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis), todėl toks apeliantės atstovo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 666 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovo advokato Arūno Žliobos apeliacinio skundo netenkinti.

Netenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos N. B. atstovo advokato Arūno Žliobos prašymo priteisti N. B. atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduardas Maškevičius