Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Žemesnės instancijos teismas

V. J. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, jog su patikslintu kaltinimu, jog veikė aplaidžiai ir nenustatė apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų saugojimo tvarkos bei neišsaugojo apskaitos registrų nesutinka ir kaltės nepripažįsta. Paaiškino, kad buhalterinę apskaitą bendrovėje nuolat tvarko pagal darbo sutartį samdoma buhalterė. Buhalterinė apskaita pagal visus teisės aktų reikalavimus yra tvarkoma nuo pat bendrovės steigimo pradžios, t. y. 2009 m. Bendrovė taip pat samdo ne tik buhalterę, bet ir apskaitininkę, kuri padeda bendrovės vyr. buhalterei tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Būtent įmonės buhalterė yra atsakinga už apskaitos registrų vedimą ir tvarkymą, o ne jis kaip bendrovės direktorius. Tokia buhalterės pareiga buvo įtvirtinta ir buhalterės pareiginiuose nuostatose. Bendrovės buhalterei E. K. tikrai buvo žinoma jos pareigų apimtis ir pareiga tvarkyti visus registrus, pareiga visas ūkines operacijas vesti į buhalterinės apskaitos programą „Svaja“. Mano, kad šią aplinkybę buhalterė patvirtino tiek savo parodymų teisme metu, tiek apklausose FNTT. Buhalterė nurodė, kad iki 2015 metų rengdavo visus įsakymus, darbo sutartis, prašymus, ruošdavo paskolos sutartis, vesdavo visus reikalingus registrus ir buvo atsakinga už jų saugojimą. Tai reiškia, kad buhalterei buvo aiški ir žinoma jos darbo pareigų apimtis. Svarbu pabrėžti, kad vyr. buhalterei visada buvo pateikiami visi pirminiai apskaitos dokumentai: sąskaitos faktūros, kiti pirkimų dokumentai, kvitai ir visi kiti apskaitos dokumentai. Atkreipė dėmesį į buhalterės parodymus teismo posėdžio metu, kuomet ji pripažino, kad jai nėra žinoma, kad buhalterei būtų nepateikti kokie nors pirminiai apskaitos dokumentai. Be to, įmonėje yra nupirkta ir naudojama kompiuterinė buhalterinės apskaitos programa „Svaja“. Ši programa yra nupirkta oficialiai bei yra įdiegta į darbinius buhalterės bei apskaitininkės kompiuterius. Apskaitos registrų saugojimo funkciją jis aiškiai buvo pavedęs buhalterijai. Buhalterė jam neperdavė jokio apskaitos registro saugojimui, nes tai buvo jos pareiga. Bendrovėje yra tvarka, pagal kurią registrai saugomi bendrovės kompiuteriuose įdiegtoje programoje, o apskaitos dokumentai saugojami tam skirtoje vietoje. Teismo posėdžių metu buvo labai nustebęs, kai sužinojo, kad nuo 2015 m. buhalterė dalies duomenų apie ūkines operacijas pradėjo nebevesti į apskaitos programą. Šiuo aspektu nori pabrėžti, kad apie tai, kad buhalterė nuo 2015 m. nustojo vesti duomenis į apskaitos programą jam buvo nežinoma, jis niekada nedavė jokio nurodymo ir niekada neprašė, kad buhalterė nustotų vesti duomenis apie ūkines operacijas į apskaitos programą „Svaja“, įmonėje visada galiojo tvarka, kad visi duomenys apie visas bendrovės ūkines operacijas privalo būti suvesti į apskaitos programą „Svaja“. Atkreipė dėmesį, kad praėjusių teismo posėdžių metu buhalterė nurodė, kad duomenų į apskaitos programą pradėjo nebevesti, nes dėl didelio darbo krūvio neva nebespėjo to padaryti. Pabrėžė, kad jo, kaip įmonės direktoriaus, vyr. buhalterė E. K. niekada nebuvo informavusi apie tai, kad ji nespėja susitvarkyti su jai pavestomis funkcijomis ir niekada neinformavo, kad duomenys į programą „Svaja“ nesuvedami. Net ir tuo atveju, jei dalis duomenų į apskaitos programą yra nesuvesti, nori pabrėžti, kad įmonėje yra išsaugoti visi pirminiai apskaitos dokumentai. Visi pirminiai apskaitos dokumentai yra teikiami buhalterei. Niekada nebuvo taip, kad kažkoks pirminis apskaitos dokumentas būtų nepateiktas buhalterei. Buhalterė patvirtino, kad jai yra pateikti visi apskaitos dokumentai, taip pat buhalterė patvirtino, kad turi prisijungimus ir prie įmonės visų banko sąskaitų ir mato visas operacijas. Apskaitos programa yra įdiegta į buhalterės darbinį kompiuterį. Susipažinus su bylos medžiaga bei išklausius buhalterės parodymų, matyti, kad FNTT pareigūnai kratos metu paėmė buhalterės asmeninį namų kompiuterį, tačiau darbinis kompiuteris liko nepaimtas. Tokia situacija nesuprantama ir absurdiška – yra kaltinimas registrų paslėpimu ar sunaikinimu, tačiau pareigūnai sąmoningai nepaima buhalterės kompiuterio, kuriame saugomi apskaitos registrai. Susipažinęs su bylos medžiaga ir išklausęs buhalterės parodymų mato, kad buhalterė dalį apskaitos duomenų pradėjo vesti į savo susikurtas „Excel“ lenteles. Tokio nurodymo vesti duomenis į pagalbines lenteles, o ne į apskaitos programą „Svaja“ niekuomet nėra davęs, tačiau jo supratimu, bet kokia lentelė, į kurią yra suvestos įmonės ūkinės operacijos, yra laikytina apskaitos registru. Jam nesuprantama ir nepaaiškinama, kodėl FNTT tyrėjai atsisakė tirti ir vertinti šias lenteles. Pažymėjo, kad visi pirminiai apskaitos dokumentai yra saugomi įmonės patalpose. Visi pirminiai apskaitos dokumentai yra išsaugoti ir nėra taip, kad nors vienas pirminis apskaitos dokumentas būtų dingęs ar prarastas. Visi pirminiai apskaitos dokumentai, kaip minėta, yra pateikti buhalterei, todėl ji turėjo ir tebeturi pareigą suvesti duomenis į registrus. Jam nebuvo žinoma, kad buhalterė dalies registrų neveda ar veda ne pilna apimtimi. Kai tik paprašydavo, gaudavo iš buhalterės jam svarbius duomenis: skolininkų sąrašus, tiekėjų sąrašus, grynųjų pinigų likučius, pinigų srautų ataskaitas ir panašiai. Todėl niekada nebuvo kilusi mintis, kad šie duomenys buvo netikslūs ar klaidingi. Pabrėžė, kad buhalterė rengdavo finansinių ataskaitų rinkinius (balansus, pelno (nuostolio) ataskaitas), todėl visada manė, kad registrai egzistuoja, nes priešingu atveju, nebūtų įmanoma parengti šių ataskaitų. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su lizingo bendrovėmis, bankais, kitomis kredito įstaigomis, todėl turi pareigą teikti ketvirtinius finansinių ataskaitų rinkinius. Buhalterė šiuos rinkinius paruošdavo. Dėl kasos dokumentų pabrėžė, kad įmonė realiai negauna jokių pajamų grynaisiais. Visos pajamos yra gaunamos į banko sąskaitas. Tuo atveju, jei įmonės reikmėms yra išgryninamos bet kokios pinigų sumos, tai šie išgryninimai yra matyti bankų sąskaitų išrašuose, o prie banko sąskaitų prisijungimus turi buhalterė. Visi dokumentai apie šių lėšų panaudojimą (kvitai, sąskaitos) yra nedelsiant pateikiami buhalterei. Kategoriškai nesutinka su buhalterės teiginiais, kad ji neva neturėjo pareigos vesti kasos apskaitos. Šiuo aspektu pažymėjo, kad buhalterė pati patvirtino, kad iki 2015 m. tvarkė kasos dokumentus, ji tokią pareigą turėjo ir vėlesniais metais. Kategoriškai nesutinka, kad apskaitos tvarka įmonėje neegzistuoja, apskaitos tvarka įmonėje egzistuoja ir ji be kita ko, atsispindi buhalterės pareiginiuose nuostatose. Buhalterė su šiais nuostatais yra susipažinusi. Įmonėje taip pat egzistuoja ir apskaitos politika. Kada ji buvo tiksliai patvirtinta negali dabar pasakyti tiksliai, tačiau greičiausiai įmonės veiklos pradžioje. Atskirai pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu įmonės atžvilgiu buvo elgiamasi nekorektiškai. Pavyzdžiui 2019 m. gegužės 10 d. vykusių kratų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai niekada neformavo reikalavimo pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus; kratų metų pareigūnai neprašė pateikti net buhalterinės apskaitos registrų, nors akivaizdžiai matė, kad buhalterės darbo vietoje yra įmonei priklausanti kompiuteris su jame saugomais registrais; 2020 m. sausio 15 d. darbo dienos pabaigoje el. paštu FNTT tyrėjai atsiuntė 2020 m. sausio 15 d. „reikalavimą dėl dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-6-00024-18” (toliau – Reikalavimas), kuriame prašoma pateikti Bendrovės visus buhalterinės apskaitos dokumentus už 2014 – 2019 m. ir nustatytas terminas Reikalavimui įvykdyti – iki 2020 m. sausio 17 d. 12:00 val., t. y. pusantros darbo dienos. Neįmanoma įvykdyti nurodymo per 1 dieną pateikti visus apskaitos duomenis net už 5 veiklos metus. Galimai dėl to buhalterė ir nespėjo visko surinkti ir pateikti visų registrų, nes buvo šokiruota tokių reikalavimų. Mano, kad taip atsitiko tik dėl buhalterės neveikimo. Ji jo apie savo situaciją, kad nespėja, nedaro, neinformavo nei žodžiu, nei raštu. Ko prašė, buvo atsižvelgiama ir vykdoma. Kai ženkliai padidėjo darbo krūvis, priėmė apskaitininkę. „Excel“ lentelės, kurias vedė buhalterė, ar atitinka registrus, negali vertinti ir atsakyti, nes neišmano buhalterinių reikalų. Buvo nupirkta programa „Svaja“, kodėl ji su ja nedirbo, nežino. Gal dirbo taip, kaip jai lengviau, ar paprasčiau, nežino, o jie nesidomėjo, nes niekam jokių problemų nekilo. Dėl civilinio ieškinio, kol kas nieko nedaro. Jo nemokėjo, nes vyksta teisiniai ginčai. Su mokesčiais bendrauja, yra susitarę, dabar yra laukiama, jei bus kalti, sumokės be problemų. Įsakymas buvo pasirašytas, kad buhalterinius dokumentus saugo ir už juos atsakinga buhalterė. Faktas, kad toks įsakymas yra, reikia ieškoti segtuvuose tarp įsakymų. Jei reikės suras ir pateiks. Interpretuoja, kaip tas dokumentas vadinasi: įsakymas, nuostatai, gal ir kitoks jo pavadinimas, nes jau praėjo 13 metų nuo įmonės įkūrimo. Dokumento pasirašymo datos nežino. Mano, kad kai buvo pasirašytas toks dokumentas E. K. dar įmonėje nedirbo. Kodėl tas dokumentas nepateiktas prie bylos, nežino. Kasininkas įmonėje buvao jis. Išimdavo iš banko grynus pinigus ir naudodavo kam reikia. Atiduodavo juos buhalterei ir ji išrašydavo kasos išlaidų orderius. Atlyginimus vairuotojams grynais pinigais išmokėdavo buhalterė pagal kasos išlaidų orderį. Vairuotojai buvo užsieniečiai, kurie neturėjo banko kortelių, todėl jiems atlyginimas būdavo mokamas grynais. Kaip atsitiko, kad 2019 m. sausio mėnesį buvo išrašyti du analogiški žiniaraščiai su skirtingomis sumomis, reikia klausti buhalterės. Ne jo pareiga yra vesti buhalteriją, bet pareiga duoti nurodymus buhalterei. Įmonės dokumentai kokie buvo, tokie buvo paimti. Kokius dokumentus dar turėjo buhalterė, negalėjo žinoti. 2020 m. liepos 3 d. buvo atliktas poėmis, po to buvo paimta dar dokumentų. Teikė dar kito laikotarpio dokumentus. Norėjo paimti visus dokumentus iki paskutinio mėnesio, bet buhalterė išprašė, kad paliktų, nes bus nebeįmanoma dirbti. Ar teikdama balansą buhalterė suderindavo duomenis su juo? Nežino ką atsakyti. Ką ji turėjo derinti ? Jis nėra buhalteris, neišmano buhalterinio darbo. Ji dirbo savo darbą, jis ja pasitikėjo, nekontroliavo. Su duomenimis supažindindavo, žinoma, ir jis pasirašydavo. Viskas, kas reikia buvo pateikiama, pretenzijų negavo nei iš Registrų centro, nei iš mokesčių inspekcijos. Apskaitininkė atsirado nuo 2018 m., atrodo. Apskaitininkės funkcijos nuo buhalterės skiriasi. Apskaitininkė buvo priimta vyr. buhalterės prašymu ir ji pavesdavo jai darbą. Jis tarp jų darbų neskirstė. Kokia buvo registrų saugojimo tvarka? Registrų saugojimo tvarka buvo patvirtinta, už tai buvo atsakinga buhalterė. Kur ji juos saugojo, nežino ir netikrino. Kiek žino, registrai buvo saugomi kompiuteryje, kurių nereikėjo atspausdinti. Vieni perduoti jau į archyvą. Kas buvo saugoma kompiuterinėje programoje, kas segtuvuose. Jam registrai, asmeniškai, nebuvo reikalingi. Jam jokie registrai saugoti nebuvo perduoti. Tik buhalterė buvo atsakinga už apskaitos registrų vedimą ir saugojimą. Jo supratimu tik vyr. buhalterė E. K.. Neginčija nepriemokos dėl PVM. Pateikta du kartus iš eilės tik už skirtingus laikotarpius. Pripažįsta nepriemoką, bet dėl iškilusių sunkumų derasi dėl sumokėjimo laiko. Neneigia tos nepriemokos. Niekada neneigė, iškilo klaida po 3 m. ir daugiau. Iki tol niekas nerado klaidos, niekas nepastebėjo, kai pastebėjo jie sumokės. Jis pats asmeniškai jokių deklaracijų nei ruošė, nei teikė VMI, tai buvo buhalterės rūpestis. Tokia informacija apie pajamas, išlaidas, skolininkų sąrašai buvo pas jį ant stalo pateikiama kas savaitę. Pateikdavo vyr. buhalterė E. K.. Tai atsispindėdavo teikiamose suvestinėse. Kas jiems skoloje, kam jie skolingi. Jokio įtarimo, kad tie registrai yra netikslūs, nekilo ir preteksto tam kilti nebuvo. Supranta, kas yra pirminiai dokumentai ir kas yra registrai. Skirtumą supranta. Visi pirminiai dokumentai buhalterei buvo pateikiami. Nėra buvę, kad būtų liepęs kokio dokumento nesuvesti į registrą. Įmonė negavo pajamų grynais pinigais per kasą. Vienetinis atvejis, kai porą automobilių pardavė užsieniečiams. Buvo išrašomas kasos pajamų orderis ir viskas yra užfiksuota. Visi pinigai įnešti į banką ir viskas atsispindi registre. Minėjo, kad buvo išrašomos sąskaitos faktūros ir pinigų priėmimo orderis. Atsiskaitymas vykdavo kabinete pas buhalterę. Buhalterė buvo atsakinga už grynųjų pinigų priėmimą, užfiksavimą ir saugojimą. Už atlyginimo mokėjimą grynais pinigais, dokumentų parengimą atsakinga buhalterė. Už paskaičiavimą irgi. Pilnai pasitikėjo savo buhaltere dėl dokumentų parengimo. Dokumentuose yra buhalterės parašas ir jo kaip kasininko. Būdavo išrašomas kasos išlaidų orderis. Jį palikdavo pas buhalterę. Prie jo prisiliesdavo ranka tik pasirašydamas ir jis likdavo pas buhalterę, kaip ir visi kiti dokumentai. Viskas buvo buhalterės žinioje. Nes tai finansiniai įmonės dokumentai. Nuo 2014 m. iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo direktorius ir kasininkas. Valdė kasą. Kokias dar pareigas turėjo užimti? Įmonė maža, nebuvo lėšų samdyti dar ir kasininko. Jis turėjo įmonės kortelę, nes turėjo nupirkti priemonių, sumokėti kortele. Nuvažiuodavo į banką, išsigrynindavo pinigų, įnešdavo į bankomatą. Daugiau niekas ta kortele nesinaudojo. Valdė kortelę ir ją naudojo pagal paskirtį įmonės reikmėms. Kiekvienoje mašinoje buvo įmonės kortelė, kuri buvo jo vardu. Ir vairuotojas išsiimdavo grynųjų, kad susimokėti už kelius, už stovėjimo aikštelę. Pasiskambindavo, pranešdavo ir nusiimdavo grynųjų pinigų iš banko užsienyje. Kasininku paskirtas nebuvo jokiu dokumentu. Jis, kaip kasininkas, jokių dokumentų nepildė. Atskiros kasos knygos nevedė, nes kasos veiksmų buvo labai mažai. Viskas matėsi bankiniuose išrašuose.

Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013 m. birželio 9 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, kiek galėjo, tiek tvarkė buhalteriją. Iki 2018 m. sausio 1 d. buvo vienintelė buhalterė. Dirbo su buhalterine programa „Svaja“. Programa „Svaja“ buvo naudojama nuo 2013 m. Kai įsivedė euras, kurį laiką tos programos nebuvo, paskui vėl buvo atkurta. Ar buvo įmonėje kokia tvarka, kas už ką atsakingas, nežino. Ji pirminius dokumentus gaudavo iš vadybininko, iš direktoriaus. Ką pateikdavo, tą suvesdavo. Pilnai į registrus viskas suvesta nebuvo, nes nespėdavo. Visko suvesti pagal atitinkamus reikalavimus, pagal naujus pakeitimus, fiziškai buvo neįmanoma, nes viena dirbdama nespėdavo. Nebespėti pradėjo nuo 2015 m. Atsirado visokių pakeitimų. Iki tol, tai yra nuo 2013 m. vedė pagal buhalterinę programą. Viską kas ten buvo: skolos, Didžioji knyga, klientų apskaita. Vėliau visko nevedė, nes nespėdavo suvesti. Darbo krūvis didėjo ir visko reikiamai sutvarkyti buvo neįmanoma. Dalį suvesdavo, dalį ne. Vienu metu pati programa buvo užlūžusi, paskui vėl buvo atnaujinta. Pradėjo nespėti nuo 2015 m. Jei vieną mėnesį suvedi, kitą ne, pradeda registruose nebeatitikti duomenys ir tokių registrų niekam jau negali pateikti (4 t. b. l. 83-85).

Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013 m. birželio mėnesio, buhaltere. Įmonėje buhalterijos vedime nebuvo jokios specialios tvarkos. Dirbo savo nuožiūra, kaip žinojo iš turimos patirties. Nuo 2013 m. iki 2015 m. sausio 1 d. dirbo su programa „Svaja“. Tai yra 2015 m. sausio 1 d., kol buvo litai. Paskui, įvedus eurus, bandė dirbti su kita programa, bet neišėjo, grįžo vėl prie „Svajos“. Išrašomos ,gaunamos sąskaitos ir Didžioji knyga. Tokie tie registrai ir buvo įmonėje. Didžioji knyga yra visų pirminių dokumentų suvestinių registras. Didžiojoje knygoje yra registruojama įmonės turtas, skolos. Viskas buvo registruojama ir grynųjų pinigų judėjimas. Nuo 2015 m. ėmė didėti darbo krūvis, atsirado darbo pakeitimai, nelabai bespėdavo visko suvesti. Buvo laikas, kad nauja programa nepasitvirtino, todėl atsiradus eurams, duomenis vedė ranka. „Svajoje“ vedė išrašomas sąskaitas, gaunamas. Didžioji knyga nuo 2015 m. nebuvo suvesta, nes nespėjo. Pirminius dokumentus sutvarkydavo, suvestines kitas, kad būtų galima priduoti. Pagrinde buvo išrašomų ir gaunamų sąskaitų registrai. Atskaitingų asmenų registrą vedėsi „Excel“ lentelėje. Visą laiką nuo 2015 m. vedėsi „Excel“ lentelėje. Nuo 2015 m. didžiosios knygos nevedė todėl, kad ir nebūdavo pateikiami visi pirminiai dokumentai, tekdavo ieškoti pačiai ir ne viską spėdavo. Buvo daug pakeitimų, reikėjo daug skaityti, domėtis, mokytis, o nebuvo kada. Dalį darbų atlikdavo namuose, darbe, tiek kiek spėdavau. „CMR“ būdavo ir pateikiami, ir nepateikiami, tekdavo pačiai ieškoti. Ieškodavo gaunamų sąskaitų. Daugiausiai trukdžių būdavo iš vairuotojų pusės. Būdavo, kad vairuotojas komandiruotės metu perką kažką, kokioje Marijampolėje, paskui išvažiuoja į užsienį ir sąskaitos nepateikia. Būdavo, kad pateikdavo vėliau, tekdavo ieškoti ir laukti. Apie tokią situaciją buvo direktoriui sakiusi. Nuo 2018 m. pradėjo dirbti dar viena buhalterė, bet praėjo laikas, kol išmoko. Nuo 2015 m. iki 2018 m. ji viena dirbo buhaltere. Dar prisidėjo ir tai, kad 2016 m. susirgo ir beveik 6 mėnesius nedirbo, buvo nedarbingume. Vietoje jos niekas nedirbo, ji pagal galimybes ateidavo, kad pateikti deklaracijas, atlyginimus paskaičiuodavo. Pavaduojančio asmens nebuvo, nes tai nepasitvirtindavo. Kai laikinai priimi žmogų, tai paskui tenka tik jo klaidas taisyti, nors ir neatsirasdavo norinčių dirbti. Su direktoriumi buvo sutarę, kad kiek galės, padės ji. Penkis mėnesius buhalterijos vietoje jos niekas netvarkė. Už įmonės kasą, grynųjų pinigų vedimą, pagal įsakymą buvo atsakingas direktorius. Kaip direktorius tvarkė kasą, nežino, suvesdavo ji pagal pateiktus dokumentus. Jokių kasos dokumentų direktorius jai nepateikdavo ir ji jų nematydavo. Kasos dokumentų nematė ir kasos visai netvarkė. Už 2013 metus kasą buvo suvedusi ji, už 2014 m. dalinai, už 2015 m. kasos visai netvarkė. Gali sakyti, kad kasą tvarkė iki 2014 m. Nuo 2015 m. visai nedirbo su kasa, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą, jeigu įmonėje dirba tik vienas buhalteris, negali būti kartu ir kasininkas. Ji jokio pavedimo dirbti su kasa iš direktoriaus neturėjo, jos pareigybėse tai nebuvo įrašyta, todėl kasos ji ir netvarkė. Kasos išlaidų ir pajamų orderių jai direktorius nepateikdavo.

Buvo įsakymas, kad kasą tvarko direktorius. Nuo 2015 m. didžiosios knygos nevedė, nes nespėdavo suvesti dėl padidėjusio darbo krūvio. Gaunamų, išrašomų sąskaitų registrai buvo. Įmonės skolas susivesdavo sau atskirai, atlyginimų žiniaraščiai irgi buvo tvarkomi. Susivesdavo sau „Excel“. Tai būdavo žymiai greičiau ir patogiau. Galėdavo tai atlikti namuose po darbo. Įmonės balansą apskaičiuodavo metų pabaigoje pagal turimus dokumentus. Tai yra gaunamas pajamas ir išlaidas. Paskaičiuodavo pagal savo sistemą, pagal tai, kokius dokumentus turėdavo, kurie jai būdavo pateikti.

Pagal vedamą buhalteriją, galėjo būti 10-15 procentų paklaida įmonės tikros padėties. Visus duomenis susivesdavo „Excel“ lentelėje. Tyrimui tų duomenų nepateikė. Tyrėjams apie „Excel“ lenteles minėjo, bet buvo pasakyta, kad pagal jas tikrų duomenų nenustatys. Vienos lentelės yra dingusios iš kompiuterio, kitos dar yra. Kai pradėjo dirbti bendrovėje, buhalteriniai dokumentai buvo visiškoje betvarkėje, ji susidėliojo pagal mėnesius, pagal metus. Sąskaitas atskyrė, avansines susegė.

Segtuvai su dokumentais buvo laikomi spintoje, darbo vietoje. Visi dokumentai tyrėjams buvo pateikti. Ką tyrėjai norėjo, tą pasiėmė, niekas nebuvo paslėpta. Kiek turėjo dokumentų, tiek jie visi buvo bendrovės patalpose. Ji už jų saugojimą nebuvo atsakinga. Dokumentai buvo laikomi visiems prieinamoje patalpoje. Buvo sakyta direktoriui, kad dokumentams laikyti reikalinga atskira patalpa. Dabar jau yra atskira patalpa, kur dokumentai saugomi, yra žmogus, atsakingas už dokumentus. Tokia tvarka įvesta nuo praėjusių metų gruodžio pradžios. Anksčiau dokumentai buvo laikomi darbinėse patalpose. PVM deklaracijas suvesdavo į „SAF“ programą, kuri atsirado 2018 m. Turėjo atitikti PVM deklaraciją, tai iš ten viską ir paimdavo. Tai yra iš „SAF“. Išsitrauki dokumentus, kurie parodo, kiek yra pajamų. Pajamos ir išlaidos programoje yra pagal kodus. Į „SAF“ duomenis suveda mokesčių inspekcija pagal sąskaitas faktūras. Turėdavo atitikti PVM deklaracija su sąskaitomis, kurios yra „SAF“. Suvesdavo ji. Dalis tų sąskaitų buvo suvesta. Ir gaunamos, ir išrašomos. Ir dabar, kai tik turi kažkiek laiko, veda duomenis, nors neturėdami dokumentų, ne viską gali suvesti. Atskaitingų asmenų avansų apyskaitas tvarkydavo ji. Pateikdavo darbuotojai, pagrinde, vairuotojai. Kai grįždavo iš komandiruočių ir pateikdavo. Dokumentai būdavo tvarkingi, nes ji juos sutikrindavo. Pirkimo dokumentus sutikrindavo su banko pavedimais. Būdavo, kad direktorius leisdavo vairuotojui pasiimti grynų pinigų, sutikrindavo, kad viskas atitiktų. Pasitaikydavo smulkių neatitikimų. Būdavo, kad per kelis mėnesius nepateikdavo kokio dokumento. Kiek nuimta grynųjų pinigų, kiek išleista, kiek išmokėta dienpinigių, viskas atsispindėjo avansinėse apyskaitose. Ar vadovas vedė kokius atskirus kasos registrus, nežino, tokių duomenų neturi. Nežino, ar vadovas prieš pasirašant buhalterinius dokumentus tikrindavo duomenų tikrumą. Pastabų nėra gavusi iš vadovo. Reikia išmanyti buhalterinį darbą, kad tikrinti ir suprasti, ar jie teisingi. Reikia turėti nors minimalų buhalterinį išsilavinimą. Nuo 2015 m. sakė direktoriui, kad nespėja atlikti visų darbų, žadėjo priimti naują papildomą darbuotoją. Buvo priimta dar viena buhalterė, atėjo, bet nepasitvirtino. Nuo 2015 m. iki 2018 m. dirbo viena ir jokios pagalbos neturėjo. Didžioji knyga į programą buvo vedama dalinai. Kiek spėjo, tiek suvedė. Tai yra į programą buvo suvesta dalinai. Vedama yra ir dabar, kiek spėjama. Kadangi čia yra transporto firma, kas yra ne kokia prekybinė ar paslaugų, kur yra nesudėtingi dalykai. Čia yra labai kruopštus darbas, reikalinga suvesti kiekvieną kvitelį, ko negali visko tinkamai suvesti pribėgdamas.

Mano, kad apleido buhalteriją, kaltė yra abiejų, tiek jos, tiek vadovo. Ji nespėjo tinkamai atlikti darbo, vadovas neužtikrino tinkamo darbo organizavimo. Nemano, kad jis toleravo tokią tvarką, žinodamas, kad nespėja. Vadovas ieškojo kitos buhalterės į pagalbą, bet kurį laiką neatsirado tinkamo darbuotojo.

Tik dabar turi tinkamą buhalterę, kuri irgi ne iš karto išmoko dirbti. Kai buvo apklausiama tyrimo metu, davė teisingus parodymus. Nesakė, kad nuo 2015 m. visiškai nevedė jokių buhalterinių registrų. Buvo suvesti gaunami dokumentai ir išrašomų registrai. Bent jau 2016 m. registrai visi pateikti tyrimui. Registrai tyrimui nebuvo pateikti, nes jų nebuvo. Būdavo, kad vaikščiodavo ir ieškodavo dokumentų pati. Vairuotojai išsiveždavo ir nepalikdavo. Buvo tik vienas vadybininkas, kuris irgi nesužiūrėdavo, kad visi dokumentai būtų pateikti. Už 2013 m. kasos dokumentai tikrai yra suvesti, už 2014 m. dalinai. Už 2015 m. irgi dalinai, tik pirminiai dokumentai. Kitų metų yra pirminiai dokumentai. Kasos pajamų ir išlaidų dokumentų ji nevedė, gryni pinigai buvo pas direktorių. Kasos vesti ji negalėjo įstatymiškai, nes ji nebuvo atsakingas asmuo. Atsakingo asmens V. J. apyskaitą vesdavo ji. Būdavo rašomas komandiruotės įsakymas, ką pirkdavo, atnešdavo ir ji įtraukdavo į avansinę apyskaitą. Avansinės apyskaitos būdavo vedamos pagal tai, kokius dokumentus pateikdavo, tokius ir suvesdavo. Perskaičius 2019 m. rugsėjo 3 d. liudytojos apklausos protokolą, esantį 2 t. b. l. 6-8, patvirtino, kad tai yra teisingi jos parodymai. Buvo 2016 m. mokesčių inspekcijai pateikta neteisinga deklaracija. Buvo ir apklausta dėl tos deklaracijos. Nežino kaip ji mokesčių „EDS“ sistemoje atsirado, nes ji buvo neteisinga. Tuo metu ji turėjo nedarbingumą, bet atvykusi į darbą deklaraciją įvedė, nes savo segtuve turėjo teisingą deklaraciją, o paskui EDS sistemoje atsirado tris kartus taisyta ir iš naujo pateikta. Nežino kaip tai nutiko ir dėl ko. Buvo klaida ištaisyta ir tyrėjai pateiktas įrodymas, kad tikrai klaida ištaisyta. Neteisingai buvo įrašyta 6178 eurų suma. Vadovas apie tai buvo informuotas ir sureagavo normaliai kaip į klaidą. Klaida buvo ištaisyta.

Tebedirba toje pačioje įmonėje vyriausios buhalterės pareigose. Kad namuose turi įmonės dokumentų, tyrėjui tikrai nesakė. 2019 m. buvo nedarbingume, kai buvo imami įmonės dokumentai. Naršė kaip norėjo, mėtė bylas. Niekas, nei direktorius, nei ji, namuose jokių dokumentų nelaiko. Parsineša, padaro ką reikia ir atsineša atgal į darbą. Visi dokumentai yra darbo vietoje. Įmonėje į banko sistemą gali prisijungti bet kas. Generatorius buvo stalčiuje, slaptažodis po dėklu darbo ant darbo stalo. Gal direktorius paprašė vadybininko, ar kito darbuotojo prisijungti, nežino, kai jos nebuvo, jeigu ką reikėjo skubiai pateikti. Kas galėjo norėti pakenkti ir pateikti neteisingą deklaraciją, nežino. Kas tai padarė nebuvo išsiaiškinta, nes būtų reikėję atlikti atskirą tyrimą. Klaida buvo pataisyta ir viskas. Kalba ėjo apie 2016 m. PVM deklaraciją birželio mėnesį. Atsitiko taip, kad birželio mėnesio deklaracija buvo atsiųsta tokia pat, kaip už gegužės mėnesį. Ta pati deklaracija pateikta antrą kartą. Teoriškai gal buvo tiek pat, dėl darbo krūvio. Ji tuo metu buvau biuletenyje, tad kas tai padarė, nežino. Ji pirma atsispausdina popierinę, kuri buvo jos dokumentuose įsegta, joje buvo teisinga suma, o mokesčiams buvo pateikta su praėjusio mėnesio suma. Negalvoja, kad direktorius sugalvojo sau pakenkti ir liepė kažkam taip padaryti. Gynėjui perskaičius 2019 m. balandžio 10 d. reikalaujamų daiktų - dokumentų pateikimo protokolą, esantį bylos t. 1, b. l. 95-96, parodė, kad kasos išlaidų ir pajamų orderių ji tikrai neturėjo. Buvo pasakyta, kad iki balandžio 26 d. sutvarkyti ir pateikti dokumentus, bet to nepadarė, nes vėl susirgo. Vėliau irgi nesuvedė, nes buvo tik pirminiai dokumentai. Kiti buvo dokumentai tokie, kai atlyginimai darbuotojams išmokėta grynais, keletas jų buvo. Tie dokumentai buvo pas ją. Kokie dokumentai buvo, ir ar buvo pas vadovą, nežino. Tų dokumentų, kuriuos turi ji, pilnai dar nėra suvedusi. Dalį jų turi. Gali būti, kad ne taip tyrėja ją suprato. Jeigu ji kasos dokumentų neturi, vadinasi, jie jai nebuvo pateikti. Nekaltina direktoriaus, kad jis jai jų nepateikė, nes nežino turėjo jis juos, ar ne. Bet jei neturėjo, tai ir nepateikė. Pagrindinės įmonės pajamos yra už logistikos paslaugas. Grynais niekas neatsikaitydavo. Gal išimtinais atvejais, jei pavežė ten ką kelis kilometrus, gal ir buvo atsikaityta grynais. Bet tai galėjo būti per visą laiką gal vienas atvejis, bet jo nepamena. Tokiu atveju visada išrašomas kasos pajamų orderis ir jis užregistruojamas. Šiaip, direktorius visada stengiasi, kad visi pinigai eitų į banko sąskaitą. Jei ką pirkdavo direktorius parduotuvėje už grynus, visada parveždavo išrašytą sąskaitą su prisegtu kvituku, kad apmokėjo, kurią ji įtraukdavo į bankinę apyskaitą. Būdavo atskirai ūkinės išlaidos, komandiruotės išlaidos, atskirai išlaidos atlyginimams išmokėti. Prie įmonės banko sąskaitos prisijungimą turi ji ir kiekvieno mėnesio išrašą atsispausdina ir juos turi susisegusi. Išraše matosi visos bankinės operacijos, tarp jų, ir pinigų išgryninimai iš bankomatų. Visi nuimti gryni pinigai yra įnešami į kasą, tai pereina per kelias procedūras. Kol asmuo, kuris nuima grynus pinigus nepateikia dokumentų, kur juos išleido, suma matosi kaip asmens skola įmonei. Tačiau gryni pinigai būdavo imami tik atlyginimams mokėti, kai nuo 2015 m. atsirado įmonėje užsieniečių vairuotojų, kurie neturėjo banke sąskaitų. Tik jiems buvo reikalingi grynieji pinigai. Gavęs pinigus darbuotojas pasirašydavo ir išrašydavo kasos išlaidų orderį. Banko kortelę turėjo vadovas, jis ir nuimdavo tuos grynuosius pinigus iš bankomato. Būdavo išrašomi kasos išlaidų orderiai, tik jie nebuvo visi suvesti į kasos knygą. Nei vienas pinigų išgryninimas tikrai nelieka nepastebėtas. Visa tai matosi banko sąskaitos išraše ir norint galima surinkti kasos pajamų bei išlaidų orderius ir suskaičiavus žinoti kiek kur pinigų padėta. Tik tai nebuvo reikiamai sutraukta į registrą. Dabar įmonėje beveik nenuimama grynų pinigų, nes visi darbuotojai turi lietuviškas banko korteles ir atlyginimai visiems pravedami į sąskaitas. Direktorius labai yra prieš grynus pinigus, todėl vengiama bet kokios grynųjų pinigų operacijos. Nuo 2015 m. įmonė padėjo plėsti savo veiklą, atsirado daugiau darbuotojų, bet labai keitėsi visa buhalterinė tvarka, atsirado daug naujovių, pakeitimų. Kad minimaliai atlikti darbą reikėjo labai daug laiko sąnaudų, nes reikėjo ir skaityti, ir domėtis. Buvo sakiusi direktoriui, kad ji viena niekaip nebespėja atlikti visų darbų, o kad pradėjo vesti buhalteriją pas save „Excel“ lentelėse, direktoriaus neinformavo. Direktorius jai nebuvo davęs nurodymo nebetraukti dokumentų į programą „Svaja“ . Ta programa ir dabar tebėra, jie su ja dirba, traukia į ją dokumentus abi su nauja buhaltere. Ją irgi išmokė dirbti su ta programa ir dabar darbas vyksta žymiai sparčiau. (duomenys neskelbtini) yra jos darbo kabinetas, kuriame dirba kartu su apskaitininke. Visą laiką buvo dokumentai jų kabinete. Dabar jie yra saugomi kitoje patalpoje, pagal reikalavimus, yra padaryti dokumentų aprašai. Didžioji dalis dokumentų yra paimta tyrimo metu. Yra likę vairuotojų kvitukai, kelionės lapai. Sakė, kad jų nereikia. Yra likę 2011 m., 2012 m. ir 2013 m. dokumentai. Įmonė jai yra suteikusi darbinį kompiuterį. Programa „Svaja“ yra instaliuota per abu kompiuterius. Per apskaitininkės ir jos darbinį. Krata buvo daroma ir namie, ir darbe. Kratos metu buvo paimtas jos asmeninis kompiuteris. Jame irgi buvo programa „Svaja“, bet tai jos asmeninė programa. Yra padarytas toks dalykas, kad savaitgaliui ji gali įsikelti programą iš darbinio į savo ir suvesti ką jai reikia. Pirmadienį iš ryto įkelia į darbinį kompiuterį. Darbinio kompiuterio paėmę nebuvo, tik asmeninį. Asmeniniame kompiuteryje buvo sena neatnaujinta programa „Svaja“, kur dar buvo litais. Nuo 2015 m. namie programa nesinaudojo. Darbinio kompiuterio nei jos, nei apskaitininkės tyrėjai nepaėmė. 2016 m. registrus paruošė ji. Nurodytus registrus paruošė ji. Registrai buvo suvesti pagal VMI reikalavimus. Suvesti ir pateikti per EDS sistemą. Paprastai suvesdavo tiek, kiek suspėdavo, o jeigu jau būdavo pareikalauta atskirai, tai bėgdavo naktį ir suvesdavo. Viską padaryti taip kaip reikia, neturėjo fizinių galimybių. Įmonė mašinas pirkdavo lizingu. Lizingų bendrovės prašydavo finansinių ataskaitų. Pajamas vesdavosi ir papildomai, nes reikėdavo ir statistinėms ataskaitoms, tai tuos duomenis turėjo. Ir PVM deklaracijose visi duomenys apie pajamas yra. Jie buvo jos pagalbinėse „Excel“ lentelėse. „Excel“ lentelių niekas neėmė. Dalis buvo jos kompiuteryje, dalis ne. Žiūrėjo, nutarė, kad nereikalingos. Kitiems gal nelabai ir suprantama buvo, nes vedėsi pagal save. „Excel“ lenteles turėjo tik savo kompiuteryje, jų neatsispausdindavo. Direktorius jokių sąskaitų nerašydavo ir negalėjo jų nei paslėpti, nei turėdamas jai jų nepateikti. Visos sąskaitos yra, tad pelno ir nuostolio ataskaitoje visi duomenys yra teisingi. Balanso straipsniai, tokie kaip įmonės turtas, irgi yra suvesti teisingai. Gal kažkoks dokumentas netyčia praslydo, tai daro prielaidą, todėl ir sako, kad paklaida gali būti 10-15 procentų. Visi turimi pirminiai dokumentai su pateiktu balansu atitiktų. Visus duomenis vesdavosi ne į registrą, o į savo papildomas „Excel“ lenteles. Kurių dokumentų specialistė nustatė, kad trūksta, tie jai ir buvo nepateikti. Sutinka su 2020 m. liepos 3 d. poėmio protokolu. Dokumentų kiek buvo, tiek visi yra ir jie buvo pateikti. Įmonės balansai suvesti pagal jai pateiktus dokumentus. Pagal įstatymą turi būti suvesti visi registrai ir viskas sutvarkyta. To nepadarė, nes nespėjo dėl didelio darbo krūvio. Apskaitininkė pradėjo dirbti nuo 2018 m. kovo mėnesio. Kurį laiką buvo adaptacinis laikotarpis, paskui pamažu pradėjo dirbti ir dabar jau dirba su programa „Svaja“. Buvo įnešami įmonėje gryni pinigai. Įnešdavo tik direktorius. Būdavo suteikiamos ir paskolos įmonei. Pinigų paskolino D. J.. Viso 190 000 eurų ir dar anksčiau kažkiek. 190 000 eurų grynais buvo įnešta kaip paskola. Tokia grynų pinigų suma į kasą buvo įnešta vienintelį kartą. Tai galėjo būti 2019 ar 2018 metais, tiksliai neatsimena. Kitos paskolos buvo suteiktos bankiniu pavedimu. Grynųjų pinigų padavimo fakto nematė, tai vyko pas direktorių kabinete. Galėjo būti 2018 metais. Sudarė sutartį, šalys pasirašė ir ta sutartis buvo pateikta jai. Sutarties tekstą parašė ji, šalys ją pasirašė jos akivaizdoje. D. J. gyvena Arabų Emyratuose, bet jis kartais grįžta į Lietuvą. Visais kartais paskolų sutartis surašydavo ji. Visos paskolintos lėšos yra pagrįstos paskolų sutartimis. Paskolos panaudotos naujų vilkikų ir priekabų pirkimui. Paskolinti grynieji pinigai buvo įnešti į banką. Ji viską banko sąskaitos išraše matė. Apie savo vedamas „Excel“ lenteles sakė tyrėjui, paaiškino, kodėl tai darė. Tų lentelių tyrėja neprašė pateikti. Šiai dienai nuo 2014 m. kažkiek tų lentelių savo kompiuteryje dar turi išsaugojusi. Duomenų registrai nėra išsibarstę tarp namų ir darbo kompiuterių. Ką jau namuose atlikdavo, tą kitą dieną įsikeldavo į darbinį kompiuterį. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymą „Microsoft Excel“ programa nėra pilnai sutvarkyta, tad joje daromos lentelės nėra atitikmuo tikriems dokumentams. Negali visiškai garantuoti, teigti, kad viską ką darė namuose, sukėlė į darbinį kompiuterį. Žino, kad į lenteles suvedė pagal jai pateiktus dokumentus. To, ko nepateikė, suvesti negalėjo (4 t. b. l. 89-96).

Liudytoja E. K. papildomai apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2013 m. birželio 3 d. Ar buvo supažindinta su darbo tvarka, ar buvo kokie nuostatai, neprisimena, nes buvo kita darbuotoja, kuri ją priėmė. Parodžius liudytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 m. balandžio 1 d. Darbuotojų, supažindintų su darbo tvarkos taisyklėmis ir pareiginiais nuostatais, registracijos žurnalą, parodė, kad toks dokumentas matytas, ji ir pati jį pildė. Parašas yra jos. Šis žurnalas, kai ji pradėjo dirbti vadinosi supažindinimas su darbo tvarkos taisyklėmis. Vėliau, gal 2016 m. darbų sauga tikrino ir patarė ranka parašyti to žurnalo tinkamą pavadinimą, kas ir buvo padaryta. Nuo 2013 m. ar buvo buhalterės pareiginiai nuostatai, neatsimena.

Buvo pasirašiusi po pareiginiais nuostatais, kai pasamdė advokatų bendriją. 2017 m. jie sudarė nuostatus kiekvienam darbuotojui pagal naują darbo kodeksą. Šiuos nuostatus tikrai buvo pasirašiusi. Jie buvo pas jų darbuotoją, kurio dabar jau nebėra. O kaip buvo anksčiau, nelabai atsimena. Naujausių pareigybinių nuostatų redakcijos turinį žino. Ji pasirašė po teisiškai galiojančiais nuostatais. Tai buvo 2017 m. Jie neženkliai skiriasi nuo naujausių. Truputį kitaip išdėstytos pareigybės ir tiek. Dokumentų išsaugojimas lig tai buvo priskirtas buhalterei ar jai, tiksliai neprisimena, bet toks punktas tikrai buvo.

2017 m. jau buvo numatyta, kad nuo 2018 m. jau bus dvi buhalterės, todėl buvo sudaryti dveji nuostatai. Už dokumentų saugojimą bendrovėje buvo atsakingas asmuo. Iš praktikos žino, kad toks asmuo turi būti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokio asmens nebuvo. Jai direktorius, aišku, buvo sakęs saugoti dokumentus, tai yra, kad jie būtų tvarkingai susegti. Tas yra savaime suprantama. Kiek laiko ir kuriuos dokumentus reikia saugoti, jai, kaip buhalterei, tikrai yra žinoma. Bendrovės vadovas jokių dokumentų nesaugojo. Ji juos susegdavo į segtuvus ir jie buvo saugomi nuomojamose patalpose, kur buvo įsikūrusi jų kontora. Į segtuvus segė sąskaitas, kelionių „CMR“, kelionių lapus, gaunamas sąskaitas, atsargų nurašymus, didžiąją knygą. Tai yra, pirminius ir suvestinius dokumentus. Tik iki 2014 m. buvo susegti visi reikalingi dokumentai. Vėliau dėl padidėjusio darbo krūvio ji nebespėdavo ištraukti reikiamų dokumentų iš kompiuterio, todėl jų nebesusegdavo. Šuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebedirba. Yra buhalterė, prieš tai buvo vyr. buhalterė. Pareigos pasikeitė, nes sumažėjo darbo krūvis. Kai įmonėje dirba tik vienas buhalteris, jis yra du viename. Tai yra, buhalteris ir vyriausias buhalteris kartu. Dabar, kadangi iškilo problemų su kitos buhalterės atleidimu, liko dviese 0,5 etato. Naudojasi elektroniniu paštu. Pagrinde paštu, kurio adresas yra: buhalterija. (duomenys neskelbtini). Prie to pašto turi prisijungimą ir kita darbuotoja, kuri retkarčiais gal ir pasižiūri. Bet ji turi kitą paštą, kur vadybininkai jai siunčia nurodymus dėl sąskaitų išrašymo. Sąskaitos gaunamos yra siunčiamos į bendrą „(duomenys neskelbtini)“ paštą. Dabar dokumentų saugojimo tvarka yra nustatyta. Nustatyta ji buvo 2021 m. Buvo surašytas direktoriaus įsakymas. Atsakinga buvo kita darbuotoja, kuri dar dirbo pilnu etatu. Direktorius yra tas pats, V. J.. Ji pati padėjo surašyti tą įsakymą. Įsakymas buvo apie tai, kad visi dokumentai turi būti susegti į bylą, lapai sunumeruoti ir ant viršaus užrašyta kiek kurie metų saugomi. Dar buvo nurodyta, kad būtų sudarytas kiekvienais metais bylų apyrašas. Bylos, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, sunaikinti ir pasirašyti aktą. Tokie buvo reikalavimai. Įsakymas surašytas visiems dokumentams bendrai. Ir buhalteriniams, ir personalo dokumentams. Tas įsakymas liečia ir pirminius dokumentus, ir registrus. Ar buvo reglamentuota tvarka iki 2021 m. neatsimena. Kažkiek pamena savo parodymus teisme, kuriuos davė praėjusių metų lapkričio 26 d. Mano, kad jie buvo teisingi, bet po patirto insulto yra atminties spragų. 2021 m. tas įsakymas buvo sukurtas. Darbuotoja buvo išvyksi į kažkokį seminarą ir po to seminaro, nors ir anksčiau galvojo, kad reikia dokumento, kuris apibrėžtų dokumentų saugojimo tvarką, bet per darbus, vis atidėdavo. Kadangi ta darbuotoja žinojo tą tvarką geriau, dar dalyvavo seminare, tai ji ir pradėjo tą darbą. Ji inicijavo ir direktoriui sakė, kad reikia sutvarkyti, įforminti, imtis ir pabaigti. Buhalterio nuostatus tyrėjams siuntė 2020 m. Iš kurio adreso siuntė, neatsimena. Apie tokio laiško tekstą, ar ji siuntė, neatsimena. 2019 m. turėjo stiprų insultą ir dabar jaučia atminties spragas. Registrai saugomi 10 m. Saugomi popieriniai. Registrai nėra iki galo sudaryti, tai dabar kiek turi laiko, juos sudarinėja ir baiginėja. Vesdama buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasidaro papildomas lenteles, kad būtų jai aiškiau ir greičiau. Didžiosios knygos nebevedė nuo 2015 m. Dirbo viena, darbo krūvis didžiulis, nelabai spėjo visko suvesti. Visus dokumentus, kuriuos gaudavo, susegdavo į bylas, jie tikrai niekur nesimėtė. Suvestiniai registrai irgi buvo segami. Atsargų nurašymas, ilgalaikio turto apskaita, pagrindinis buvo Didžioji knyga. Dabar ją reikia ištraukti. Po 2015 m. ji tos knygos nebevedė. Dokumentų saugoti direktoriui asmeniškai nebuvo perdavusi. Konkrečiai dėl Didžiosios knygos, kad ji jos neveda, direktoriaus informavusi nebuvo. Už dokumentų vedimą ir susegimą atsakinga buvo ji. Bet iki galo viską sutvarkydavo kita darbuotoja, tai daryti jai pavesdavo ji. Tai yra, tinkami perduoti archyvui. Atsakingas yra kiekvienas darbuotojas už savo dokumentų tvarką ir saugojimą. Patikslino 2021 m. lapkričio 26 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, kad kai pradėjusi dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė dokumentus, tai ji juos sutvarkė nuo įmon4s veiklos pradžios iki 2013 m. ir susegė į bylas, nes ten tikrai buvo betvarkė. Nuo 2013 m. dokumentai irgi buvo laikomi spintose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Susipažinusi pasirašydavo po nuostatais. Po 2018 m. nuostatais nėra jos parašo, nes buvo pasirašiusi po naujais nuostatais 2017 m. pabaigoje. 2018 m. nuostatai kažkam buvo reikalingi ir ji juos ištraukė iš interneto. Kuriuos, turimus, ar ištrauktus iš interneto nuostatus siuntė į FNTT tarnybą ir kada ištraukė, kada patvirtino, neatsimena. 2022 m. nuostatus, patvirtintus balandžio mėn., kada ir kur rado, neatsimena. Kas tuos nuostatus parengė, neatsimena. Kažkokius nuostatus ištraukė iš interneto, bet kuriuos, neatsimena (4 t. b. l. 186-190).

Specialistė Nemira Svirskienė teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą ir surašė dvi išvadas. Vieną 2019 m. spalio 22 d. ir kitą 2020 m. rugsėjo 9 d. Surašant pirmąją išvadą buvo pateikti atskiri dokumentai, kurie nurodyti išvadoje, atskaitingo asmens V. J. avansų apyskaitos, kasos išlaidų orderiai, o surašant 2020 m. rugsėjo 9 d. išvadą buvo pateikti jau pirminiai apskaitos dokumentai. Iš pateiktų bendrovės išrašytų pardavimo sąskaitų – faktūrų, bendrovės vardu gautų sąskaitų- faktūrų, atskaitingų asmenų avansų apyskaitos, žiniaraščių, taip pat gaunamų ir išrašomų sąskaitų registrų už 2016 m. sausio – rugsėjo mėnesiais. Savo surašytas ir pasirašytas išvadas tvirtina ir gali paaiškinti, kad tiek surašant pirmą specialisto išvadą, tiek antrą, tyrimui nebuvo pateikti registrai, tai yra, suvestiniai dokumentai, kurių pagrindu būtų galima nustatyti finansinėje ataskaitoje užfiksuotus rodiklius. Pirmoje išdavoje pagal kiekvienus metus smulkiai išnagrinėta, pagal kiekvieną metinę pelno mokesčio ataskaitą, pagal balanso, arba pelno – nuostolio ataskaitoje užfiksuotus rodiklius, kokių registrų, kokių suvestinių dokumentų nebuvo pateikta tyrimui. Daryta sąlyginė išvada, jeigu šie registrai nebuvo išsaugoti, tuomet dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1, 2 dalių pažeidimo tyrimo metu nebuvo galima nustatyti dėl nenustatytos dokumentų saugojimo tvarkos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. ir 2019 m. sausio – balandžio mėnesius. Jeigu registrai bus pateikti, bus įvertinti registruose užfiksuoti duomenys, pagal pateiktus pirminius apskaitos dokumentus, tuomet išvada bus peržiūrėta. Išvadoje nurodyta, kad registrų neišsaugojo, bet jeigu bus nustatyta, kad tu registrų nėra, kad jie nebuvo vedami, tada išvada nesikeis. Nes tada irgi nebus galima nustatyti įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų struktūros dydžio ir nuosavo kapitalo, nes pažeista Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis, kurioje nurodyta, kad visi duomenys turi būti apibendrinti registruose, kuriuos privalu vesti. Privalu turėti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir jų dydžio struktūros registrus. Pagrindiniai įmonės registrai yra tie, pagal kuriuos būtų galima nustatyti įmonės veiklą, taip kaip apibrėžta Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Pirmai 2019 m. išvadai nebuvo pateikti pirminiai dokumentai, todėl tokia išvada yra duodama. Prekių ar paslaugų įsigijimo, tai ir yra tie pirminiai dokumentai, kurie nebuvo pateikti. Nebuvo pardavimo dokumentų. Pajamų ir sąnaudų, turto apskaitos ir skolų registrų už 2014 metus. Ir konstatuota, kad jeigu tų dokumentų įmonė neišsaugojo. Lygiai tas pats rezultatas, jeigu jie būtų nesurašyti, nesuvesti, nesutvarkyti. Kai ruošė papildomą išvadą, dalis dokumentų jai jau buvo pateikta. Antra išvada duota dėl nepateiktų registrų. Pirminiai dokumentai tyrimui jau buvo pateikti. Tačiau jie buvo nesugrupuoti, todėl nebuvo galima nustatyti, ar visi apskaitos dokumentai pateikti, ar užfiksuotos visos pajamos. Nebuvo galima nustatyti nei skolų, nei kitų įsipareigojimų. Galimai buvo pateikti pirminiai dokumentai, kurie nesugrupuoti ir dėl to nebuvo galima nustatyti tiesos. Nesant registrų, negalima įsitikinti, ar visos ūkinės operacijos pagrįstos, ar pateikti visi dokumentai. Tik su registrų pagalba galima nustatyti, ar tai yra visi įmonės veiklos dokumentai. Kol nėra registrų, pirminiai dokumentai nesulyginami su finansinių ataskaitų rodikliais. Kai pirminiai dokumentai suregistruojami registre, tik tada, registrų pagrindu yra pildoma finansinė atskaitomybė, balansai, pelno, nuostolio ataskaita, tuomet, šių ataskaitų rodikliai lyginami su pateiktais apskaitos dokumentais. Šiuo atveju nėra tarpinės grandies, tai yra, registrų, todėl toks sutikrinimas negalimas. Šiuo atveju, išvadoje rašoma, kad dokumentų neišsaugojo, tačiau analogiška išvada būtų ir jeigu tų dokumentų įmonė nevedė. Keičiasi tik Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnis, kurį pažeidė. Jeigu šiai dienai įmonė tuos dokumentus susivestų į registrus, tai yra susitvarkytų, tuomet registrų duomenys būtų palyginami su finansinių ataskaitų rodiklių duomenimis ir būtų duodama atitinkama išvada. Tiek registras, tiek pirminis dokumentas buhalterijoje yra pagrindiniai dokumentai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą buhalterinė paskaita yra ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių išreikštų pinigais registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimti sprendimus ir sudaryti finansines ataskaitas. Tai yra du pagrindiniai dokumentai, kurie turi būti apibendrinti registre. Tiktai paskui daroma finansinė ataskaita. Specialistas, kuris atlieka tyrimą, negali pats įvertinti įmonės veiklos pagal pirminius dokumentus, jeigu jie nesuvesti į registrą. Todėl, kad yra neaišku, ar tai visi pirminiai dokumentai pateikti. Negalima nustatyti ir ūkinių operacijų teisėtumo, ar visi duomenys teisingi. Specialistas apskaitos negali suvesti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo vesti Didžiąją knygą, nes tai yra suvestinis paskutinis registras. Didžioji knyga yra visų sąskaitų likučiai su jų metinėmis apyvartomis. Pagal Didžiąją knygą galima nustatyti visas sąskaitas, kurias įmonė naudoja savo veiklai apskaityti. Tai yra, gautoms pajamoms ir išlaidoms, ir sąnaudoms apskaityti. Ir pagal Didžiosios knygos sąskaitų detalizaciją galima sutikrinti ir pirminius dokumentus. Tų sąskaitų likučių Didžiojoje knygoje pagrindu yra sudaroma finansinė ataskaita – balansas, pelno – nuostolio ataskaita. Tai tyrimui pateikta nebuvo. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis nurodo, kad ūkinių operacijų dokumentai registruojami registre per 4 mėnesius, arba esant galimybei per protingą laiką. Registruojama iki veiklos finansinių metų pabaigos, nes šios registracijos pagrindu sudaroma finansinė atskaitomybė. Protingas terminas ir būtų finansinės veiklos metai. Už 2014 m. pateikiamas iki 2015 m. gegužės 1 d. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą iki sekančių metų, praėjus trims mėnesiams turi būti surengtas visuotinis akcininkų susirinkimas ir tada po mėnesio jau būtina pateikti metinį balansą. Geriausiu atveju iki birželio 1 d. Buhalterinės programos „Svaja“ registrai vertinimui nebuvo pateikti. Sutinka, kad dokumentų perdavimo akte parašyta, jog jai perduotas kompaktinis driskas. Kas yra kompaktiniame diske, neprisimena. Jeigu išvadoje nieko neparašyta, vadinasi reikšmingos informacijos jame nebuvo. Galimai nebuvo, nes kas tame diske, neprisimena. Diskas buvo peržiūrėtas, bet svarbios informacijos, kas liečia įmonės veiklą jame nerasta. Specialisto išvadoje rašoma informacija, kuri susijusi su pažeidimais, kurie nustatyti tyrime. Reikšmingos informacijos tame diske nerasta. Jos duota išvada yra sąlyginio pobūdžio. 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytą išvadą sąlygoja ne tai, kad nebuvo pateikti visi reikiami dokumentai, o tai, kad jie nebuvo reikiamai sugrupuoti. Suvesti duomenis ir apibendrinti nėra specialisto kompetencija.

Buhalterinė apskaita susideda iš dviejų dalių. Tai yra, iš pirminių dokumentų ir suvestinių dokumentų. Šiam tyrimui pateikta tik pirma buhalterijos dalis, tai yra, pirminiai dokumentai. Antra dalis, pagal buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepateikta. Ji nesugrupavo pateiktų dokumentų ir nepatikrino jų duomenų teisingumo, nes nedirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir nėra šios bendrovės darbuotoja. Ne jos kompetencijoje tvarkyti įmonių apskaitą. Nei praktiškai, nei teoriškai ji negali nei tvarkyti, nei grupuoti įmonės pateiktų dokumentų, nes ji nedalyvauja tos įmonės veikloje ir nežino, ar tai yra visi turimi dokumentai. Buhalterinė apskaita yra ne gaunamų ir išrašomų sąskaitų registras, buhalterinė apskaita yra gautų pajamų ir sąnaudų registras. Ne visos gaunamos sąskaitos yra priskiriamos sąnaudoms. Ir ne pagal visas gaunamas sąskaitas yra fiksuojamas įmonės turtas. Čia jau yra įmonės buhalterinė apskaita, o ji nėra įmonės darbuotoja, kad galėtų tvarkyti jos apskaitą. Kai jai bus pateiktas pajamų registras, sąnaudų registras, ji pilnai grupuos pelno – nuostolių ataskaitoje eilutę apie pajamas ir eilutę apie sąnaudas. Pelno – nuostolių ataskaitoje nėra eilutės apie gaunamas sąskaitas – faktūras ar išrašytas. Finansinių ataskaitų rodikliai yra pagrindiniai rodikliai. Kur balanse, pelno – nuostolių ataskaitoje egzistuoja rodikliai dėl kurių specialistui pateiktas klausimas, Tai yra, specialistui, pateikia pagrindinį klausimą, ar pagal pateiktus bendrovės duomenis galima nustatyti juridinio asmens veiklą, turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Jos, kaip specialistės, darbas yra patikrinti, ar tie rodikliai, kurie yra užfiksuoti finansinėje ataskaitoje, yra teisingi. Kaip jau minėjo, tų rodiklių patikrinimui yra imama bendrovės buhalterinė apskaita, kuri susideda iš dviejų dalių. Tai yra iš ūkinių operacijų fiksavimo ir tų operacijų sugrupavimo. Kai turi tas dvi apskaitos dalis, gali tikrinti ir finansinius rodiklius. Šiuo atveju buvo pateikti tik pirminiai apskaitos dokumentai, todėl finansinių ataskaitos duomenų patikrinti negalima. Jeigu pagal pirminius dokumentus skaičiai atitiktų, tai jie turėtų atitikti kažkokiam suvestiniam registre. Nes iš vienos sąskaitos, kurioje būtų užfiksuota kažkokia viena ūkinė operacija ir ta pati suma įkeliama į balansą, tai taip nebuvo, kad finansiniai metai būtų su viena operacija. Šie rodikliai ataskaitose, vis tiek būtų, kur tai susumuoti, sugrupuoti, užbrauktas brūkšnys ir parašyta bendra suma. Ir, kadangi to nėra, yra neaišku, ar yra visos ūkinės operacijos, ar visi duomenys pateikti, kurie turi būti, kad paėmus įmonės suvestinį registrą aiškiai matytųsi, kad įmonė turi tiek tai sąskaitų už konkrečią sumą. Ir, kurias ji priskiria pajamoms, arba jos vardu gautas sąskaitas, kurias ji priskiria sąnaudoms. Kokius dokumentais pildyti, kaip numatyta Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, subjektas nuspręs pagal taip kaip pasakyta 6 straipsnio 2 dalyje. Į apskaitą privaloma įtraukti visas operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo dydžiu, struktūra. Dėl tų lentelių, pildytų „Excel“, buhalterė ne vieną kartą apie jas minėjo ir tų lentelių buvo jos prašyta. Ji dalyvavo buhalterės apklausose ir girdėjo, kaip tikrai buvo prašyta jos tų lentelių, bet ji teigė, kad jos tik dalinai išsaugotos, kad visų jų ji neturi. Buvo žinoma, kad jei ji jas pateiks, jos bus peržiūrėtos, palyginamos su pirminiais apskaitos dokumentais ir padaryta išvada. Jeigu tos lentelės bus su pilnais įmonės rekvizitais, jos atitiks registrų pobūdį. Nesvarbu, kokioje kompiuterinėje programoje jos pildytos. Jai buvo pateiktos atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos, ne registrai. Taip, išvadoje rašo, kad negalima nustatyti, ar atskaitingų asmenų avansų apyskaitose užfiksuotos sumos yra įtrauktos į atskaitingų asmenų registrą. Negalima nustatyti, ar tos sumos įtrauktos, nes tyrimui nepateikti atskaitingų asmenų registrai. Atskaitingų asmenų avansų apyskaitos negali būti prilygintos atskaitingų asmenų registrui. Tai yra sąskaitų registrai, laisvos formos dokumentai. Jeigu sudarytas balansas ir balanse yra rodikliai, tai buhalterė to balanso nesudarė iš 1000 sąskaitų, kažkokia suvestinė, vadinasi, buvo, bet, kiek prašyta, kiek reikalauta, pateikta nebuvo. Dokumentai laikomi pagal direktoriaus nustatytą tvarką. Gali būti dokumentai laikomi kompiuterinėje programoje, šiuo atveju „Svaja“, gali būti ir atspausdinti popieriniame variante ir saugomi segtuvuose. Dabar negali atsakyti, ar buvo pateikta kokia dokumentų saugojimo tvarka. Jei būtų pateikti popieriniai ir kompiuteriniai, būtų vertinami ir tie, ir tie. Kaip paaiškino liudytoja, ji negalėjo dirbti su programa „Svaja“, nes ji nesukeldavo praėjusio mėnesio duomenų, ir nesant praėjusio mėnesio, negali kelti kito, nes tada automatiškai duomenys išsikraipo ir neduoda galutinio rezultato. Su šita programa galima apskaičiuoti ir įmonės turtą ir nurašyti į sąnaudas gautas pajamas, bet nesuvedus visų sąskaitų už praėjusį laikotarpį, programa lieka niekinė, todėl ir buvo pereita prie „Excel“, kur bet kada tą sąskaitą galima įkelti. Jeigu tos lentelės turės visus įmonės rekvizitus ji bus atitikmuo apskaitos registrui. Jeigu buhalterė atitinkamą lentelę tinkamai užvadintų, ji atitiktų registrą. Turi lentelė turėti privalomus rekvizitus ir dar turi būti pasirašyta (4 t. b. l. 96-99).

Specialistė Nemira Svirskienė papildomai apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tyrimui nebuvo perduoti visi buhalteriniai dokumentai. Tyrimui buvo perduoti pirminiai apskaitos dokumentai, tačiau nebuvo pateikti suvestiniai registrai. Jai trūko dokumentų išvadai surašyti. Ji netgi dalyvavo 2020 m. liepos mėnesį dokumentų apžiūroje. Jie nuvyko į Mažeikius, į įmonės būstinę ir buvo paprašyta buhalterės E. K. parodyti kompiuteryje programą, kurioje, ji aiškino apklausoje, kad vedė suvestinius registrus. Paprašė tuos registrus parodyti, bet ji tai daryti atsisakė, nes paaiškino, kad registrų nepateikti jai nurodęs advokatas. Tuose registruose gali būti įrašų, kurių įmonė nenori rodyti. Todėl tyrimui tie registrai ir nebuvo pateikti. Tas atsisakymas buvo nurodytas tyrėjui, o kokius tolesnius veiksmus atliko tyrėjas, ji nežino. Kas yra programoje jiems iš viso nebuvo parodyta. Buhalterė motyvavo, kad ji visus duomenis vedasi į lenteles „Excel“, bet ten yra vien skaičiai ir nebus įmanoma suprasti ką tie skaičiai reiškia. Buhalterė jiems neparodė jokių registrų, jokių suvestinių ar lentelių. Jokie registrai nebuvo pateikti, nei popieriniai, nei programoje. Buvo reikalingi registrai, pagal kuriuos galima nustatyti įmonės finansinę, ūkinę veiklą, jos turto, nuosavo kapitalo, ir įsipareigojimų dydžio struktūrą. Pagal gaunamų ar išrašomų sąskaitų faktūrų registrą, jų žurnalą, kurie buvo pateikti, negalima nustatyti šitų dydžių, kurie numatomi Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. Ne specialisto darbas yra pateiktus pirminius dokumentus suvesti į registrą. Išvadoje yra surašyti visi reikšmingi dokumentai ir duomenys, turintys įtakos įmonės buhalterinės veiklos tvarkymui. Kompaktiniame diske buvo informacija, kuri neturėjo įtakos buhalterinės apskaitos tvarkymui. Ten buvo tik paveikslėliai. Kokie paveikslėliai, negali tiksliai įvardinti. Praėjusiame posėdyje paminėjo kompiuterinę programą „Contour enterprise“. 2020 m sausio 15 d. liudytojos E. K. apklausos protokole yra įrašyta, kaip liudytoja teigia, kad iš pradžių dirbo su programa „Svaja“, po to duomenis vesdavo per programą „Contour enterprise“. 2020 m. liepos mėnesį atvykus į įmonę ieškoti dokumentų, prašė pateikti registrus, prašė pateikti programą, prašė pateikti minimą „Controur enterprise“ programą, tačiau tos programos jai neparodė. Direktorius taip pat dalyvavo. Prieš tai buhalterė buvo sakiusi, kad tų dokumentų yra pilnos spintos, tik per kratą jų niekas nepaėmė, todėl ir buvo nuvykta į vietą dokumentų apžiūrėti ir ieškoti spintoje registrų. Daugiau dokumentų tada paimta nebuvo. Registrų nerado, jų tiesiog nebuvo. Prašė buhalterės parodyti buhalterinės apskaitos programą, jos neįvardijo. Prašė parodyti registrus programoje, nes iš apklausos protokolo žinojo, kad registrai yra vedami ne ranka, o kompiuterinėje programoje (4 t. b. l. 109-110).

V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d. parodė, kad FNTT tyrimui reikalingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus turi, jie randasi bendrovės veiklos vykdymo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir juos sutvarkytus, sunumeruotus segtuvuose pateiks FNTT tyrimui iki 2020 m. birželio 12 d. 10 val. Tai yra pateiks UAB „„duomenys neskelbtini)“ pirkimo/pardavimo (paslaugų teikimo), turto ir skolų apskaitos dokumentus ir registrus už 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m., ir kasos, atskaitingų asmenų, darbo užmokesčio apskaitos dokumentus ir skolų bendrovei ir bendrovės skolų registrus už 2019 m. sausio-balandžio mėn. (2 t., b. l. 105).

V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. gegužės 21 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Buhalterinę apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarko pagal darbo sutartį samdoma buhalterė. Buhalterinė apskaita pagal visus teisės aktų reikalavimus yra tvarkoma nuo pat bendrovės steigimo pradžios, t. y. 2009 m. bendrovės apskaita tvarkoma buhalterinės apskaitos programos „Svaja“ pagalba. Visi buhalterinės apskaitos registrai yra saugomi šioje programoje. Bendrovė šią programą naudoja ilgą laiką, už jos įsigijimą, naudojimą bei atnaujinimus yra apmokėjusi pagal gautas sąskaitas. Visos sumos, atvaizduotos balanse ir pelno (nuostolio) ataskaitos straipsniuose, yra pagrįstos apskaitos dokumentais (pardavimo sąskaitomis-faktūromis, pirkimo sąskaitomis faktūromis, kitais buhalterinės apskaitos dokumentais). Visi apskaitos dokumentai yra saugomi bendrovės buveinėje. Pareiškė, kad apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo ir yra žinoma anksčiau. Apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnai taip pat buvo informuoti ir raštu bendrovės interesus atstovaujančio advokato. Dėl apskaitos dokumentų teikimo FNTT paaiškino, kad 2019 m gegužės 10 d. vykusios kratos metu (bendrovės patalpose, jo gyvenamojoje vietoje bei bendrovės buhalterės gyvenamojoje vietoje) pareigūnai labai aiškiai suformavo užduotį, kad jie ieško tik avanso apyskaitų, didžiosios kasos knygų. 2019 m. gegužės 10 d. vykusių kratų metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai niekada neformavo reikalavimo pateikti visus buhalterinės apskaitos dokumentus. 2019 m. gegužės 10 d. vykusių kratų metų pareigūnai neprašė pateikti net buhalterinės apskaitos registrų, nors akivaizdžiai matė, kad buhalterės darbo vietoje yra įmonei priklausantis kompiuteris su jame saugomais registrais. 2019 m. gegužės 10 d. vykusios kratos bendrovės patalpose metu ikiteisminio tyrimo pareigūnai akivaizdžiai matė, kad bendrovės patalpose yra daugybė segtuvų su apskaitos dokumentais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra aktyviai ūkinę komercinę veiklą vykdanti bendrovė, kurioje dirba apytiksliai 50 darbuotojų, bendrovė valdo 55 transporto priemones, kurių pagrindų vykdoma krovinių vežimo komercinė veikla. Bendrovė kiekvieną dieną vykdo klientų užsakymus, gabena krovinius, išrašo sąskaitas klientams, gauna sąskaitas iš tiekėjų, teikia deklaracijas mokesčių administratoriui, pildo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, vykdo susirašinėjimą su esamais ir potencialiais klientais tiekėjais ir veiklos partneriais. Bendrovės dokumentų kiekis yra itin didelis ir didėja kiekvieną dieną. 2020 m. sausio 15 d. darbo dienos pabaigoje el. paštu FNTT tyrėjai atsiuntė 2020 m. sausio 15 d. „Reikalavimą dėl dokumentų pateikimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 05-6-00024-18“, kuriame prašoma pateikti Bendrovės visus buhalterinės apskaitos dokumentus už 2014-2019 m. ir nustatytas terminas reikalavimui įvykdyti iki 2020 m. sausio 17 d. 12:00 val., t. y. pusantros darbo dienos. 2020 m. sausio 17 d. bendrovės advokatas raštu informavo, kad bendrovė visuomet vykdė ir yra pasirengusi toliau vykdyti visus teisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus ir reikalavimus, įskaitant reikalavimus, reiškiamus BPK 97 straipsnio pagrindu ir paprašė nustatyti protingą, bent 2 savaičių terminą dokumentams surinkti ir pateikti. Nepaisant prašymo, 2020 m. sausio 21 d. V. J. atvyko į FNTT ir jo didelei nuostabai jam buvo pareikšti įtarimai. Mano, kad čia įvyko didelis nesusipratimas. Jis nesutinka su specialisto išvadomis. Specialistas tyrimą atliko neturėdamas apskaitos dokumentų, kurie visą laiką buvo bendrovės patalpose ir apie tai FNTT tyrėjai žinojo. Nori informuoti, kad bendrovė šiuo metu samdo audito įmonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio bei buhalterinės apskaitos dokumentų atitikties įstatymams. Audito išvadas pateiks FNTT. Artimiausiu metu teiks prašymą dėl dalies paimtų dokumentų grąžinimo, kadangi jie bus būtini audito išvadai parengti. V. J. yra pasirengęs bendradarbiauti su FNTT ir pateikti visus reikalingus paaiškinimus ir dokumentus, kurie, kaip jis minėjo, yra bendrovėje (2 t., b. l. 108-109).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2019 m. gegužės 10 d. kratos, sankcionuotos 2019 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, protokolo matyti, kad atlikus kratą pas E. K., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta: stacionarus kompiuteris „Skytech“ ir 8 segtuvai su įvairiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (1 t., b. l. 109-115).

Iš 2019 m. birželio 14 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta stacionariojo kompiuterio „Skytech“ kietojo disko Toshiba, paimto 2019 m. gegužės 10 d. kratos metu E. K. gyvenamojoje vietoje, duomenų kopija, kuri padaryta panaudojant duomenų blokatorių Tableu T35U, įkeliant šios kopijos atvaizdus į sertifikuotą programinę įrangą EnCase v8.06.01 skirtą elektroninių laikmenų apžiūroms atlikinėti, jos pagalba buvo suskaičiuotos kontrolinės sumų reikšmės, atvaizdas patikrintas. Duomenų kopijų kontrolinės sumų reikšmės sutampa su originalu, kopija yra tiksli originalui. Su EnCase v.8 programa buvo apdoroti kietajame diske Toshiba S/N6673ARTNS užfiksuoti duomenys - atliktas indeksavimo, ištrintų rinkmenų bei aplankų atstatymas. Užfiksuoti duomenys perkelti į DVD-R formato kompaktinį diską. Nuskaičius diske esančią informaciją, rastos tyrimui atrinktos 3697 rinkmenos. Peržiūrėjus šias rinkmenas, rasti įvairūs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ susiję dokumentai, tai yra, įvairios pažymos, vairuotojo savaitės veiksmų ataskaitos, darbo užmokesčio žiniaraščiai, PVM sąskaitos-faktūros, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, avanso apyskaitos, balansai, taip pat įvairios neidentifikuotos lentelės su skaičiais, galimai susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir t. t. už skirtingus laikotarpius nuo 2013 m. iki 2019 m. ( 1 t., b. l. 116-117).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. kratos, sankcionuotos 2019 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, protokolo matyti, kad atlikus kratą pas V. J., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta 2018 m. spalio 23 d. paskolos sutartis Nr. 17 (1 t., b. l. 122-128).

Iš 2019 m. gegužės 10 d. kratos, sankcionuotos 2019 m. gegužės 3 d. Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, protokolo matyti, kad atlikus kratą pas V. J., adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas 1 segtuvas „V. J. avanso apyskaitos“, 85 l. (1 t., b. l. 132-138).

Iš 2019 m. rugpjūčio 22 d. – 2019 m. rugpjūčio 26 d. Dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti bei specialisto įvertinimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai už 2011-2018 m., kurie buvo paimti 2019 m. balandžio 10 d., 2019 m. balandžio 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais bei 2019 m. gegužės 10 d. kratos protokolais. Apžiūros metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių apskaitos dokumentų apžiūrai pateiktas 21 segtuvas ir įmautė (7 lapai). Minėtų dokumentų apžiūra atlikta siekiant išsiaiškinti/nustatyti už kokį laikotarpį buvo vedama apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kokie tai apskaitos dokumentai. Nustatyta, kad pateikti šie UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai:

už 2011 m. - Didžioji knyga, t. y. registras pagal kiekvienos balansinės sąskaitos apyvartas ir likučius, už 2011 m. 01-12 mėn.; Kasos dokumentai (kasos knyga, kasos pajamų/išlaidų orderiai, pajamų/išlaidų pirminiai dokumentai) už 2011 m. 01-12 mėn.; atskaitingo asmens V. J. avanso apyskaitos ir išlaidų pirminiai dokumentai už 2011 m. 01, 03-12 mėn.;

už 2012 m. - Didžioji knyga, t. y. registras pagal kiekvienos balansinės sąskaitos apyvartas ir likučius, už 2012 m. 01-12 mėn.; Kasos dokumentai (kasos knyga, kasos pajamų/išlaidų orderiai, išlaidų pirminiai dokumentai) už 2012 m.; atskaitingų asmenų (V. J. už 2012 m. 01-12 mėn. ir V. U. už 2012 m. 12 mėn.) avanso apyskaitos ir išlaidų pirminiai dokumentai;