Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. B., atsakovei Ž. Š., trečiajam asmeniui L. S., neatvykus atsakovui M. S., apie teismo posėdį pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams: 1. Ž. Š. ir 2. M. S. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje L. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pažymėtina, kad ankstesnė atsakovės Ž. Š. šeima Šiaulių m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-10-28 įsakymu Nr. A-1299 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Dėl to Šiaulių m. savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnybą rekomendavo tuometei atsakovės šeimai ugdyti socialinės tėvystės įgūdžius, motyvuoti keisti gyvenimo būdą. Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui 2017-09-28 raštu pateikė informaciją apie 2017-09-23 alkoholio vartojimą Ž. Š. ir M. S. namuose ir vaikų nepriežiūros aplinkybes. Atsakovai įsipareigojo tinkamai rūpintis vaikais, nevartoti alkoholio. Tačiau situacija atsakovų šeimoje nepasikeitė, o jų dukrai O. S. jau 2017-11-24 buvo nustatyta laikinoji globa, paskiriant laikinąją globėją ir turto administratorę. Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi trečiasis asmuo L. S. paskirta vaikaitės O. S. nuolatine globėja ir vaiko turto administratore, vaikui nustačius nuolatinę globą (51-53 b. l.). Iki nagrinėjamos bylos iškėlimo teisme, tolesnis atsakovų elgesys ir jų veiksmai šeimoje mažai pasikeitė, nors valstybės institucijų atstovai ir siekė pokyčių tėvų elgesyje atsižvelgiant į Šiaulių apylinkės teismo 2020-01-27 sprendimą civ. byloje Nr. e2-150-1003/2020. Atsakovams teismo sprendimu laikinai apribojus tėvų valdžia dukros O. S. atžvilgiu, kaip matyti iš naujai pateiktų duomenų, atsakovų elgesys ir jų veiksmai šeimoje bei jų noras susigrąžinti į šeimą dukra keičiasi ne taip greitai kaip to norėtų ieškovė. Todėl ieškovės pakartotinis kreipimais į teismą 2020-08-10 dėl laikino tėvų valdžios atsakovams apribojimo tęsimo jų vaiko O. S. atžvilgiu, tik iš dalies laikytinas tinkamu, kadangi tėvų ir vaiko bendravime problemos kilo jau nuo vaiko gimimo, kurios buvo gerai žinomos ir ieškovei. Ieškovės kreipimąsi į teismą prašant tęsti atsakovams laikiną tėvų valdžios apribojimą jų vaiko atžvilgiu, teismas pirmiausia, laiko tik iš dalies tinkamu esamos situacijos atsakovų šeimoje įvertinimu, kas turi įtakos galutiniam teismo sprendimui. Antra, ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovams, kurie jau senokai iš dalies yra nusišalinę nuo dukros O. auklėjimo ir priežiūros, teismo vertinimu gali būti laikinas tik nustačius konkrečią termino datą. Pažymėtina, kad atsakovė ginčo atveju pasisakydama ir atsakovo vardu, nepaneigė į bylą pateiktų įrodymų ir tik iš dalies įtikino teismo, kad jie abu sieks pokyčių savo elgesyje.

Dėl netinkamo atsakovų elgesio, jiems padarius administracinius teisės nusižengimus, jų atžvilgiu buvo priimti ir procesiniai sprendimai, tai yra dėl atsakovo 2020-04-08, o dėl atsakovės 2020-06-13 (67-70 b. l.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl atsakovų atsakomybės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, tėvų valdžios apribojimo teisinių pasekmių prasme svarbu yra nustatyti ir įvertinti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir visų kitų asmenų veiksmus, atsižvelgiant į jiems suteiktus įgaliojimus.

Todėl darytina išvada, kad atsakovai ir toliau ne visada tinkamai įgyvendino tėvų valdžią nustatytą LR CK 3.155 str. 2 d., dėl ko jų nepilnamečiam vaikui ir yra įsteigta nuolatinė globa, o vaikas apgyvendintas nuolatinės globėjos šeimoje (51-53 b. l.). Teismo nuomone, tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Priklausomai nuo susiklosčiusių nepalankių aplinkybių už vengimą vykdyti savo pareigas, atsakovams ir nustatytinas tinkamas tėvų valdžios apribojimas (LR CK 3.180 str.).

Pirmiausia, visuma nurodytų aplinkybių patvirtina, kad abu atsakovai ir toliau mažai bendrauja su vaiku, apsiribodami tik tuo, jog jis yra aprūpintas ir auga senelės namuose, o būdami neblaivus padarė ir administracinės teisės pažeidimus. Antra, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovai netinkamai panaudodami tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, tuo pačiu ignoruoja šiandienos visuomeninio gyvenimo normas, kurios yra gerokai pakitusios. Trečia, abu atsakovai kol kas neturi pastovaus darbo ir yra registruoti užimtumo tarnyboje. Esant minėtiems įrodymams darytina išvada, kad šiuo metu atsakovai dar negali pasiimti vaiko gyventi pas save, kadangi tam nėra sudarytos visos būtinos sąlygos.

Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad atsakovai ir anksčiau sąmoningai vengė atlikti savo pareigą tinkamai auklėti vaiką, piktnaudžiavo tėvų valdžia, darė žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu (CK 3. 180 str.).

Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kurią LR Seimas ratifikavo 1995 m., nuostatomis, kuriose numatyta, jog imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų - svarbiausia yra vaiko interesai (toliau - Konvencijos 3 str.), o sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą, procese turi būti suteikiama galimybė dalyvauti visoms suinteresuotoms šalims (Konvencijos 9, 12 str.).

Nagrinėjamoje byloje atsakovams yra pareikštas ieškinys dėl laikinojo tėvų valdžios apribojimo tęsimo. Tačiau teismui kiekvienu atveju sprendžiant ginčą dėl tėvų teisių apribojimo ar laikinojo apribojimo tęsimo, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. sąmoningą vengimą atlikti savo pareigas ir auklėti tinkamai vaikus, nesirūpinimą jais ir pan. Iš bylos duomenų nustatyta, kad tėvai oficialiai su dukra negyvena jau nuo 2020-02-27, kuomet pastaroji įsiteisėjus 2020-01-27 sprendimui, buvo apgyvendinta pas laikinąjį globėją (8-17 b. l.). Pastebėtina, kad nors atsakovai šiuo metu turi gyvenamąsias patalpas, tačiau dukra dėl netinkamo tėvų elgesio šiuo metu dar negali gyventi kartu su tėvais, jų gyvenamojoje vietoje, kur vaikui nebūtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iš paminėto seka, kad atsakovų elgesys po ankstesnio teismo sprendimo priėmimo, atsižvelgiant į vaiko interesus, dar nelaikytinas tinkamu, tiek kiek tai susiję su vaiko priežiūra, išlaikymu, jo auklėjimu ir ugdymu. Dėl tokio atsakovų elgesio Šiaulių apylinkės teismo 2020-06-18 nutartimi jų dukrai O. S. ir buvo nustatyta nuolatinė globa, o jos nuolatine globėja paskirta vaiko senelė iš tėvo pusės L. S. (51-53 b. l.). Ši faktinė aplinkybė irgi laikytina pagrindu sprendžiant klausimą dėl tolesnio atsakovų, kaip tėvų laikinosios valdžios apribojimo tęsimo, jų nepilnametei dukrai. Teismas pripažįsta, kad pagal bylos duomenis šiuo metu atsakovų dukra gyvendama pas nuolatinę globėją yra socialiai saugesnė, nei gyventų su tėvais. Esant nuolatinės globos įsteigimui, atsakovai turi galimybę palaikyti ryšį su vaiku, bendraudami su dukra ir informacinių priemonių pagalba, gali ją dažniau lankyti, tikintis, jog ir dukra norės su jais susitikti, o tuo pačiu aplankyti ir tėvus. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja biologinių tėvų kaltę vaikui dėl LR CK 3. 155 str. nustatytų pareigų nevykdymo. Tačiau priklausomai nuo tėvo kaltės pobūdžio tokiu atveju gali būti jiems ribojama tėvų valdžia laikinai, ją pratęsiant arba ją apribojant neterminuotai (1-4 b. l.).

Antra, teismas spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo pirmiausia, vadovaujasi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, reiškiančiu, kad sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, taip pat turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis). LR CK 3.161 str. 3 d. nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje (rūpyboje) esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad būtina atsakovams toliau tęsti laikinosios tėvų valdžios apribojimą, nenurodant termino, tačiau teismas nevisiškai sutinka su šiuo ieškinio reikalavimu. Pirma, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tėvai ir toliau netinkamai atlieka savo pareigas. Taip pat nustatyta, jog atsakovų tarpusavio santykiai su dukra dar nėra visiškai nutrūkę. Teismo posėdyje išklausius nepilnamečio vaiko senelės nuolatinės globėjos nuomonę dėl vaiko teisės gyventi tėvų šeimoje ir dėl jo bendravimo su tėvais, vaikui gyvenant nuolatinės globėjos namuose, teismas laiko, kad į šią vaiko senelės nuomonę būtina atsižvelgti, tačiau tik tiek, kiek ji neprieštarauja pačio vaiko interesams. Be to nustatant vaiko interesų turinį, privalu atsižvelgti į objektyvius kriterijus, nes tėvai ir vaikai savo interesus supranta skirtingai. Tuo pačiu pažymėtina, kad atsakovų santykiai su dukra nėra tokie, jog dėl to būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią dukros O atžvilgiu. Nors atsakovai nėra įvykdę jiems skirtų pagalbos planų, tačiau jų tėviška meilė dukrai yra išlikusi, ką patvirtina ir byloje esantys įrodymai. Manytina, kad atsakovai dar yra pajėgūs pakeisti savo požiūrį į dukrą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų įrašyti į priklausomybės ligų registrą. Atsakovai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, jų gyvenamojoje patalpoje yra atskiras kambarys, kuris gali būti skirtas dukrai O. Visos šios ir kitos aplinkybės, susijusios su atsakovų padėtimi leidžia teismui daryti išvadą, kad nepilnamečio vaiko O. tėvai dar nėra visiškai praradę galimybių susigrąžinti vaiką, jį auginti ir juo rūpintis iki pilnametystės. Antra, tačiau teismas vertindamas šias aplinkybes, kartu pažymi, jog į bylą pateikti duomenys apie atsakovų ankstesnį elgesį, nesusijusį su dukra, rodo, kad jie netinkamai naudojo ir savo kaip tėvų valdžią vaiko atžvilgiu, dėl ko jau matyti ir pirmieji požymiai, jog tėvų kontaktai su dukra gali ateityje visiškai nutrūkti. Tuo pačiu teismas daro išvadą, kad anksčiau paminėtas atsakovų elgesys vertintinas neigiamai.

Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog atsakovų ir dukros pagal jos amžių, emocinis ryšys su tėvais dar nėra visiškai nutrūkęs, taip pat pažymint, kad nuolatinės globėjos teikiama globa šalių dukrai, sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jo tėvų socialinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas pažymi, kad esant bylos duomenimis patvirtintai teisinei situacijai, kai vaiko ir tėvų ryšiai dar nėra visiškai nutrūkę, teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybę atkurti jo ryšius su tėvu. Todėl teismas mano, kad atsakovų atžvilgiu kol kas tikslingiau pagal susidariusią padėtį taikyti pastariesiems ne neterminuotą, o laikinąjį tėvų valdžios apribojimo pratęsimą. Šiuo būdu, teismo nuomone bus tinkamiau užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama tėvų teisė turėti galimybę bendrauti su vaiku. Tėvų ir dukros, kuri jau tam tikrą laiką yra apgyvendinta nuolatinės globėjos namuose, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas. Teismas pažymi, kad teismo nutartis dėl nuolatinės globos neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali bet kada kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos, o tuo pačiu ir laikinosios tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji yra nustatyta. Teismo nuomone atsakovams taikytinas laikinasis tėvų valdžios apribojimas iki teismo nustatyto termino, kad atsakovai vėl galėtų atkurti socialinį ryšį su dukra.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinasis tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslingą laikinai iki 5 mėnesių, nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tęsti tėvų valdžios apribojimą (CK 3. 180 str. 2d.) (žr. LR CK komentaras. Trečioji knyga. Šeimos teisė. Vilnius: Justitia, 2003, 350-351 p.).

Todėl teismas nagrinėjamos bylos atveju, nustatydamas konkretų terminą, pripažįsta, jog jis skirtas abejiems atsakovas, kad pastarieji suvoktų, jog laikinas apribojimas irgi yra konkretus laike. Pažymėtina, kad kiekvienas teisinis santykis turi savyje stabilumo ir apibrėžtumo savybę, o ginčo atveju negali nuolat egzistuoti tėvų ir vaiko santykių neapibrėžtumas. Viena vertus, termino nustatymas įpareigoja tėvus imtis priemonių operatyviai ir tinkamai keisti savo elgesį visuomenės ir vaiko atžvilgiu, o jam suėjus atsiranda teisinis santykis ir suvokimas, jog tėvų subjektinės teisės toliau gali būti neginamos dėl jų netinkamo pareigų vykdymo.

Taikant atsakovams tėvų valdžios vaikui laikinojo apribojimo pratęsimą, įvertintina ta aplinkybė, jog laikinas apribojimas irgi turi būti terminuotas. Išaiškintina atsakovams, kad neterminuotas ir laikinas tėvų valdžios apribojimas ir vaiko nuolatinis apgyvendinimas nuolatinės globėjos šeimoje, yra laikina priemonė, kurios taikymas turi būti sustabdytas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Taikymas tiek nuolatinės, tiek ir laikinosios globos, yra derinamas su pagrindiniu tikslu - suvienyti biologinius tėvus ir vaikus. Kad būtų įgyvendintas šis globos tikslas, t. y. vaikas grąžintas į biologinę šeimą, neterminuoto (laikinojo) tėvų valdžios apribojimo atveju iki vaiko pilnametystės, turi aktyviai dalyvauti valstybės institucijos, t. y. Vaiko teisių apsaugos skyrius ir nuolatinė globėja. Pastebėtina, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pareigą įgyvendinti tinkamas priemones šeimos ryšiams išlaikyti. Teismas mano, kad nors valdžios institucijos turi plačias vertinimo laisvės ribas, analizuojant dėl vaiko perdavimo į nuolatinę globą būtinumo klausimą, tačiau griežtesnio kruopštumo reikalaujama kuomet sprendžiama dėl tolimesnių apribojimų, susijusių su vaiko tėvais. Dabartiniu metu, ko galima tikėtis iš valdžios institucijų, tai retkarčiais peržiūrėti atsakovų situaciją, patikrinti, ar ji nepagerėjo, nes vaiko ir tėvų suvienijimo galimybės palaipsniui sumažės ir galiausiai išnyks, jei tėvai ir vaikas iš vis nesimatys arba matytis taip retai, kad nutrūks natūralus jų ryšys. Todėl tokiu atveju visos suinteresuotos pusės turi bendradarbiauti su teismu priėmusiu sprendimą dėl neterminuoto (ar laikinojo) tėvo valdžios apribojimo.

Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius yra laikoma viena plačiausių tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Dar 1959 m. Vaiko teisių deklaracijoje buvo įtvirtinta, kad vaikas ,,turi kai tai įmanoma, augti tėvų globoje ir jų priežiūroje“. Vaiko teisė į šeimos ryšius ginama ir ES Pagrindinių žmogaus teisių chartijoje, kurios 7 str. įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui ir kt. Chartijoje reikiamas dėmesys skiriamas ir vaiko teisėms, inter alia įtvirtinant vaiko teisę į reguliarius asmeninius santykius bei tiesioginį bendravimą su abiem tėvais, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja paties vaiko interesams. Teisėjai M. Š. ir J. J. moksliniame straipsnyje irgi akcentuoja, kad specifinė vaiko teisė susijusi su šeima yra nuolat bendrauti su tėvais, gyventi su tėvais, nebūti su jais išskirtam ir kt. (Teisės problemos. 2001, Nr. 4, p.82.). Be to Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą buvo pabrėžta, kad vaiko ir tėvų tarpusavio ryšys yra vertybė, saugoma Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos (EŽTK) 8 straipsnio. Taip pat ir jau anksčiau minėtos Konvencijos 18 str. 2 d. įtvirtintas principas, kad valstybė privalo ,,teikti tėvams ir teisėtiems globėjams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui“.

Dėl to esant atsakovų nepilnamečio vaiko nuolatinei globai, jos globėjai išaiškintina pareiga netrukdyti tėvams bendrauti su vaiku, dėti maksimalias pastangas, kad vaikas būtų grąžintas į biologinę šeimą. Atsakovams išaiškintina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį.

Teismui patenkinus ieškovo ieškinį visiškai iš abiejų atsakovų atskirai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei. Ginčo atveju iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: po 37,50 Eur už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą ir po 5,81 Eur už teismo patirtas pašto išlaidas (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 1 d.; 93 str. 1 d.; 2 d.; 96, 98 str.).

Dėl bylos nagrinėjimo metu nustatyto teisės normų pažeidimo priimtina atskiroji nutartis (CPK 299 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 -265, 268 - 270, 284 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

1. ieškinį tenkinti iš dalies.

2. Laikinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 5 (penkiems) mėnesiams apriboti tėvo valdžią M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. S., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

3. Laikinai nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos 5 (penkiems) mėnesiams apriboti motinos valdžią Ž. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko O. S., gim. (duomenys neskelbtini) , atžvilgiu.

4. Priteisti iš 1. Atsakovės Ž. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

5. Priteisti iš 2. Atsakovo M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą.

6. Dėl bylos nagrinėjimo metu nustatyto teisės normų pažeidimo priimti atskirąją nutartį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.