Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. buvo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025 m. gegužės 28 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 13 896,51 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei pateikus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Pridėtinės vertės mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2022 m. gruodžio 1 d., gyventojų mokesčio mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2024 m. balandžio 16d., mokesčio už aplinkos teršimą mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2025 m. vasario 18 d. VMI išieškojimą iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto vykdo nuo 2024 m. spalio 21 d., tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-503-889/2025 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

VMI, siekdama nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybei, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės kreditoriais, 2025 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Luminor Bank AS, prašydama pateikti Bendrovei priklausančių sąskaitų išrašus. Kredito įstaiga 2025 m. balandžio 22 d. pateikė Bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, iš kurio nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais. Išraše nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. V. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas pirkimus bei atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne valstybe. Dėl tokių M. V. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Bendrovės vadovas M. V., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. M. V. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. teismo posėdžio metu pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad vienašališkai Sodros sprendimu buvo nušalintas nuo Bendrovės vadovo pareigų nuo 2025 m. sausio 1 d. Šiuo metu vyksta įmonės bankroto procesas. Su VMI būtų pavykę atsiskaityti, nes įmonei yra skolingos kitos įmonės, apie 600 000 Eur. Nei Sodra, nei VMI nesulaukusi mokesčių, paskelbė įmonei bankrotą. Nežinojo, jog valstybei teikiama pirmenybė. Mokėjo kitiems kreditoriams, kad būtų galima tęsti verslą. Su VMI buvo bandoma susitarti, kad atidėti mokesčių mokėjimą, tačiau prašymo netenkino. Tikėjosi, kad pavyks atgauti skolas, norėjo tęsti įmonės veiklą, išlaikyti darbuotojus. Šiuo metu jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna apie 1 000 Eur per mėnesį, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, santaupų neturi, turi gyvenamąjį būstą, už kurį moka paskolą, sutuoktinė dirba. Bendros šeimos pajamos apie 2 000 Eur/mėn., bankui moka kreditą apie 280 Eur/mėn. Vaikai apdrausti gyvybės draudimu, moka kas mėnesį po 40 Eur už kiekvieną vaiką. Skiriant baudą, prašo atsižvelgti į jo finansinę padėtį ir kad nusižengimas padarytas, neturint tyčios.

VMI įgaliota atstovė atsiuntė teismui prašymą bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti faktinę aplinkybę, jog buvo atliktas mokėjimas žemesnės eilės kreditoriui, pažeidžiant aukštesnės eilės kreditoriaus teises. Objektyvieji aptariamo administracinio nusižengimo požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš įstatyme išvardytų alternatyvų pažeidimo padarymą. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

Nagrinėjamu atveju M. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimą. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.930¹ straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę, neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. VMI pateikto administruojamos sistemos išrašo matyti, kad 2025 m. gegužės 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 13 896,51 Eur. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor Bank AS, išrašo matyti, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. spalio 17 d. atliko mokėjimus įvairiems kreditoriams, turėdama įsiskolinimą valstybei: 1) 2024 m. balandžio 18 d. atliktas 7 500 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 497,49 Eur; 2) 2024 m. balandžio 19 d. atlikti mokėjimai AB „(duomenys neskelbtini)“ 2 066,28 Eur, MG „(duomenys neskelbtini)“ – 5 000 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3 174,84 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 497,49 Eur; 3) 2024 m. balandžio 24 d. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 700 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 495,74 Eur; 4) 2024 m. gegužės 1 d. atliktas 2 516 Eur mokėjimas MSB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 460,18 Eur; 5) 2024 m. gegužės 3 d. atlikti mokėjimai 1 800 Eur ir 15 000 Eur (duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)“ – 6 000 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ 9 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 10 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 460,18 Eur; 6) 2024 m. gegužės 16 d. atilikti mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“ 4 559,90 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 706,10 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ 1 500 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 17 489,89 Eur; 7) 2024 m. birželio 18 d. atliktas 1 597,20 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 6 199,11 Eur; 8) 2024 m. birželio 19 d. atlikti mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“ 4 559,90 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2 111,61 Eur, „(duomenys neskelbtini)“ 12 000 Eur, (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 5 330,11 Eur; 8) 2024 m. liepos 11 d. atliktas 1 548,80 Eur mokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 985,33 Eur; 9) 2024 m. liepos 16 d. atlikti mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 000 Eur, AB „(duomenys neskelbtini)“ 2 065,92 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ 5 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 987,57 Eur; 10) 2024 m. rugpjūčio 9 d. atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 8 722,81 Eur; 11) 2024 m. rugpjūčio 14 d. atlikti mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“ 6 000 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 669,80 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 8 759,37 Eur; 12) 2024 m. rugpjūčio 15 d. atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) 8 000 Eur, MB „(duomenys neskelbtini)“ 4 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 8 769,45 Eur; 13) 2024 m. rugpjūčio 22 d. atliktas mokėjimas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 7 688,35 Eur; 14) 2024 m. rugpjūčio 23 d. atliktas 2 062,62 Eur mokėjimas AB „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 7 688,35 Eur; 15) 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliktas 12 000 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), kai skola VMI tą dieną sudarė 3 542,30 Eur; 16) 2024 m. rugsėjo 23 d. atliktas 2 094,21 Eur mokėjimas, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 867,10 Eur; 17) 2024 m. rugsėjo 24 d. atlikti mokėjimai (duomenys neskelbtini) 10 000 Eur ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 058,82 Eur, kai skola VMI tą dieną sudarė 4 867,10 Eur; 18) 2024 m. spalio 17 d. atliktas 2 559,90 Eur mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“, kai skola VMI tą dieną sudarė 7 794,08 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 24 d. iki 2025 m. gegužės 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo M. V..

Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, teismui nekyla abejonių, jog M. V. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, nes žinodamas apie bendrovės skolą valstybės biudžetui, bendrovei neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, periodiškai atliko mokėjimus įvairiems tiekėjams ir kreditoriams, tuo pažeisdamas kreditorių eiliškumą ir VMI, kaip kreditoriaus, teises. Pažymėtina, kad vadovo siekis vystyti juridinio asmens veiklą nešalina jo administracinės atsakomybės. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad tokiais savo neteisėtais veiksmais M. V. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu). Nepriklausomai nuo įstatymų nežinojimo, kas nuo atsakomybės neatleidžia, nusižengimas padarytas tyčia, nes M. V., būdamas įmonės vadovu ir žinodamas apie įmonės finansinę padėtį, prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe, kuriai įmonė buvo skolinga. Teismas taip pat vertina nusižengimo padarymo motyvą, kad M. V. tikėjosi ir taip norėjo išsaugoti bei tęsti bendrovės veiklą, esant apyvartinių lėšų trūkumui. Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, teismo posėdžio metu nurodė jo padarymo aplinkybes, kas laikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokio pobūdžio nusižengimą M. V. padarė pirmą kartą, prašo atsižvelgti į jo finansinį padėtį, t. y. turi finansinių įsipareigojimų bankui, augina ir išlaiko mažamečius vaikus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nepažeisti, administracinėn atsakomybės traukiamam M. V. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, skiriant minimalią administracinę nuobaudą ir nustatant, kad paskirtą nuobaudą M. V. privalo sumokėti per 7 mėnesius, kas mėnesį mokant po 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

M. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje ir paskirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 7 (septynis) mėnesius, mokant kas mėnesį po 200 Eur, nuo nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A.6.-77-1068/2025 ir įmokos kodą 1001.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, jos išieškojimas bus vykdomas priverstinai per antstolį.

Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismą.