- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-11
- Bylos Nr.
- II-370-586/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00089-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vandalinas Vainius
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 17.11.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-09 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2024 (ROIK: 24246751846).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-07-09 priimtu nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2024 V. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad ji 2024-06-26 vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 0,55 (+- 0,017 promilių) promilių neblaivumas. Tokiais savo veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą. Nutarimu V. K. paskirta 850 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundas, kuriuo ji prašo pakeisti nutarimą ir neskirti arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Ji prisipažįsta padariusi pažeidimą, kaltės neginčija ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Pateiktame skunde nurodoma, kad alkoholį vartojo 2023 m. birželio 25 d. vakare, o birželio 26 d. ryte, 08.15 val., vairavo automobilį, neįvertinusi alkoholio poveikio. Eismo įvykio nesukėlė, kitų asmenų sveikatai ir turtui žalos nepadarė, KET reikalavimų nepažeidė. Nustatytas 0,53 promilės lengvas neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė neatsargiai, tyčios nebuvo. Neblaivumo požymių nepastebėjo nei pati, nei aplinkiniai; jis nustatytas tik alkoholio matuokliu. Policijos pareigūnams pateikė nuoseklius paaiškinimus ir administracinės atsakomybės nevengė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ji turi virš 20 metų vairavimo patirtį, nėra anksčiau padariusi panašių nusižengimų. Gyvena (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kur viešojo transporto infrastruktūra prasta. Ji dirba pilnu etatu ir yra vienintelė šeimos maitintoja, auginanti specialiųjų poreikių dukrą. Dėl vairavimo teisės atėmimo negalėtų patekti į darbą, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, kas sukeltų finansinę naštą jai ir šeimai. Taip pat negalėtų užtikrinti dukros saugaus pateikimo į mokymo įstaigą, nes nėra kitų asmenų, galinčių padėti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su V. K. skundu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti galioti 2024-07-09 priimtą nutarimą nepakeistą.
Institucijos nuomone V. K. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę (padidinto pavojaus šaltinį) būdama neblaivi, kai pirmu pūtimu buvo nustatytas 0,60 (±0,017 promilės) promilės girtumas, o antru pūtimu – 0,55 (±0,017 promilės) promilės girtumas (duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte). Pakartotinai pažymima, jog V. K. tokiu savo elgesiu padarė ypač pavojingą pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama lengvo girtumo laipsnio, tokiu elgesiu sukeldama didelę grėsmę ne tik transporto eismo saugumui, bet ir kitų žmonių gyvybei bei sveikatai. V. K. nurodo, kad vairuodama automobilį nesukėlė eismo įvykio ir nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui. Tačiau pažymėtina, kad tokių galimų pasekmių buvo išvengta ne dėl V. K. apsisprendimo, o dėl policijos pareigūnų taikytų priemonių. Skunde pateikiami argumentai nepaneigia tikimybės, kad, jei ji nebūtų buvusi sustabdyta policijos pareigūnų ir dėl neblaivumo nušalinta nuo transporto priemonės vairavimo, neabejotinai būtų važiavusi toliau, tokiu elgesiu sukeldama akivaizdžią grėsmę kitiems eismo dalyviams, o rimtesnių jos neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių galbūt būtų pavykę išvengti tik atsitiktinumo dėka. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina. Negalima laikyti išskirtine aplinkybe, jog V. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykti į darbą. Šią aplinkybę, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. To nepadariusi, V. K. prisiėmė pasekmių, kilusių dėl jos padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, kad, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus. Neabejotina, kad V. K., būdama socialiai ir finansiškai atsakinga už save bei savo šeimos narius, privalėjo būti itin rūpestinga ir atsargi, įvertinti savo neteisėtus veiksmus ir galimus nepageidaujamus jų padarinius. Tai, kad V. K. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga nuvežti dukrą į mokymo įstaigą ar užsiėmimus, taip pat negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą neskirti arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl visus galimus neigiamus administracinio nusižengimo padarinius V. K. turėjo ir galėjo įvertinti prieš darydama teisės pažeidimą. Nors skunde V. K. teigia, jog turėdama daugiau nei 20 metų vairavimo stažą anksčiau nebuvo bausta už vairavimą apsvaigus, nėra pagrindo teigti, kad padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per 5 metus, dar iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo V. K. buvo bausta net 41 kartą. Pažeidimo metu ji turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas, t. y. 2 pažeidimus pagal ANK 416 str. 3 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą), 1 pažeidimą pagal ANK 416 str. 2 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip dvidešimt kilometrų per valandą) ir 1 pažeidimą pagal ANK 416 str. 4 d. (nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą). Nors šie nusižengimai nėra itin šiurkštūs, tačiau tokie duomenys vis tik rodo, kad V. K. yra linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, netgi pavojingesnius teisės pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, manoma, kad V. K. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2024-07-09 Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-8152-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 24246751846 turi būti paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
V. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gailisi padariusi administracinį nusižengimą. Jai dažnai reikia naudoti automobilį, kadangi gyvena atokiau nuo miesto, dirba kitame mieste, viešojo transporto susisiekimas tikrai nėra patogus. Taip pat augina mažametę dukrą, kuri turi specialiųjų poreikių dėl raidos sutrikimų, dukra pati savarankiškai vykti į ugdymo įstaigas negali, taip pat turi ją vežti į papildomus užsiėmimus ir pas kitus specialistus.
Į teismo posėdį neatvyko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas, jam apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, administracinio nusižengimo byla nagrinėjama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. V. K. prašo pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pakeisti skundžiamą nutarimą, paskiriant švelnesnę poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014). Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra vienas neatsakingiausių ir pavojingiausių poelgių, kadangi šios medžiagos žymiai pablogina vairuotojo reakciją; vairuotojas gali netinkamai įvertini greitį, atstumą ir priimi klaidingus sprendimus, dėl kurių gali nukentėti ne tik asmenų turtas, tačiau gyvybė bei sveikata. Todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).
Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, pasirūpinti vaiku. Pažymėtina, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017 ir kt.).
Pareiškėja nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam realios žalos. Tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant administracinio poveikio priemonių terminų sutrumpinimo klausimą. Tik dėl atsitiktinumo buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško V. K. elgesio pasekmių. Jei vairuodamas neblaivus asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Šiuo atveju pareiškėja yra nubausta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, šio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, o ne kilę padariniai, dėl to sprendžiant nuobaudos už vairavimą esant neblaiviam individualizavimo klausimą nereikia atsižvelgti į tai, jog asmuo nesukėlė padarinių (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-414-380/2021).
Teismas sutinka, kad V. K. nustatytas lengvas girtumo laipsnis, t. y. 0,55 (+- 0,017 promilių paklaida) promilės ne itin reikšmingai viršija leistiną neblaivumo lygį, tačiau pažymėtina, kad V. K. skunde nurodo, jog jos padarytas nusižengimas padarytas nesąmoningai, nepiktybiškai, nors nusižengimas nustatytas anksti ryte, pati nurodė, kad alkoholį vartojo birželio 25 dienos vakare, tai reiškia ji sąmoningai pavartojusi alkoholio vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Be to, V. K. bausta administracinių nusižengimų tvarka net 41 kartą už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tokie duomenys rodo, kad V. K. yra linkusi nesilaikyti Kelių eismo taisyklių ir daryti naujus teisės pažeidimus.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas nesudaro pakankamo pagrindo V. K. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę, nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Paskyrus švelnesnę administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-09 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2024 (ROIK: 24246751846) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. K. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2024-07-09 priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8152-2024 (ROIK: 24246751846), palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.