Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1334-858/2017

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-05-09
Bylos Nr.: eA-1334-858/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03907-2015-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Arūnas Dirvonas (pirm.), Skirgailė Žalimienė, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Pareiškėjas: UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eA-1334-858/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03907-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 29.9 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 9 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltijos mėsos grupės logistika“ (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 29 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, atsakovas) 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. BRK-6260-(12.4) (toliau – ir ginčijamas sprendimas) dalį dėl 10 procentų dydžio sankcijos skyrimo; 2) įpareigoti Agentūrą skirti pareiškėjui nesumokėtą 14 651,44 Eur paramos sumą (toliau – ir skundas) (I t., b. l. 1–3, 71–74).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra ginčijamu sprendimu suteikė pareiškėjui 15 237,72 Eur mažesnę nei prašyta paramos sumą. 14 651,44 Eur buvo neskirti pritaikius 10 proc. sankciją už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pasak pareiškėjo, Agentūra nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neva padaryti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai, t. y. ar ir kokiu būdu rangovui UAB „Rudesta“ (toliau – ir rangovas) buvo suteiktas pranašumas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sutinka su ginčijamame sprendime Agentūros nurodyta aplinkybe, jog rangovas praleido rangos sutarties įvykdymo terminą, t. y. 1 530 301,77 Lt (443 206 Eur) vertės statybos darbus atliko ne iki 2014 m. gegužės 9 d. (kaip buvo numatyta pagal rangos sutartį), o iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 3 mėnesiais vėliau. Pasak pareiškėjo, vien tai, kad rangovas 3 mėnesius vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nesudarė pagrindo Agentūrai konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjas sutiko su tuo, kad rangos sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, tačiau atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką, pagal kurią tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus pažeidžia ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas, o tik toks, kuris iš esmės pakeičia tiekėjų ir dalyvių padėtį ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeičia ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra šių priežasčių visiškai nevertino, nors dar 2014 m. vasario 3 d. buvo informuota apie būtinybę dalinai keisti statomo rinkodaros centro techninį projektą (kas lėmė didesnes statybos darbų apimtis ir šiek tiek ilgesnius darbų įvykdymo terminus). Pasak pareiškėjo, darbų atlikimo terminams esminę įtaką turėjo ir nepalankios oro sąlygos. Visų šių aplinkybių nebuvo įmanoma numatyti sudarant rangos sutartį, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo rangovui skaičiuoti rangos sutartyje numatytas netesybas, tačiau tai nereiškia, kad rangos sutartis buvo pakeista rangovo naudai. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad pačioje rangos sutartyje buvo numatyta galimybė keisti statybos darbų atlikimo terminus, pasikeitus projektiniams sprendimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Agentūra neįvertino, kokia darbų apimtis buvo įvykdyta praleidus rangos sutartyje nustatytą terminą. Pasak pareiškėjo, Agentūra turėjo įvertinti ne tik paskutiniosios pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros datą, bet ir jos turinį, t. y. kad per 2014 m. rugpjūtį pavėluotai atlikta darbų tik už 4 787,10 Lt (1 386,44 Eur), kai iš viso darbų buvo atlikta už 1 530 301,77 Lt (443 206 Eur). Pareiškėjo manymu, 14 651,44 Eur sankcija yra neteisėta ir neproporcinga, nes didžioji dalis darbų buvo atlikti laiku, o sutarties įvykdymo termino praleidimas vos keliais mėnesiais nelaikytinas esminiu ar suteikusiu rangovui pranašumą. Be to, šiuo sutarties pakeitimu nebuvo paneigti projekto tikslai ir uždaviniai.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą teismo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 1–6).

Paaiškino, kad pagal rangos sutartį pareiškėjas turėjo paskaičiuoti rangovui delspinigius – 0,04 proc. nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atkreipė dėmesį, kad projekto tikslas yra ne tik įsigyti įrangą, tinkamą projekto veiklai vykdyti, bet ir tai padaryti laikantis teisės aktų ir paramos sutarties nuostatų. Agentūra nurodė, jog LAT savo praktikos apžvalgoje yra konstatavęs, kad sutarties pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas, jei pakeitimuose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų. Agentūra atsiliepime pažymėjo, kad sutarties objektas ir jo įvykdymo terminai yra laikytini esminėmis sutarties sąlygomis. Agentūra atsiliepime taip pat pažymėjo, kad sutartis gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams, tačiau, pasak Agentūros, bet kokie esminių sutarties sąlygų pakeitimai, padaryti negavus Agentūros pritarimo, yra vertinami kaip lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino (II t., b. l. 177–182).

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Agentūra ginčijamame sprendime detalizavo, kaip, jos vertinimu, pasireiškė šių principų pažeidimas, t. y. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas, sutikdamas, jog darbai būtų atlikti ne iki 2014 m. gegužės 9 d., o iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., de facto (faktiškai) pakeitė esminę rangos sutarties sąlygą – sutarties įvykdymo terminą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė sutinkantis, kad sutarties įvykdymo terminas yra esminė sutarties sąlyga ir kad ji buvo pakeista, tačiau pareiškėjas nurodė, kad tai nebuvo pakankamas pagrindas sankcijai taikyti, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis minėtas sutarties pakeitimas buvo padarytas.

Iš pareiškėjo ir rangovo pažymos apie 2014 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų vertę teismas nustatė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį rangovas pareiškėjui atliko statybos darbų už 4 787,10 Lt (1 386,44 Eur). Akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė teismui, kokios vertės darbai buvo atlikti per visą laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 9 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad visa rangos sutartis turėjo būti įvykdyta per šiek tiek daugiau nei 3 mėnesius, tačiau iš bylos duomenų nustatė, kad jos vykdymas tęsėsi dar 3 mėnesius. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentą, susijusį su nežymiu rangos sutarties įvykdymo pratęsimu, atmetė kaip nepagrįstą. Dvigubai ilgesnis sutarties įvykdymo terminas yra rangos sutarties esminės sąlygos reikšmingas pakeitimas, kuris palengvino rangovo padėtį taip, kad dėl to galėjo pasikeisti apklausoje dalyvavusių asmenų skaičius ir viešojo pirkimo laimėtojas, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėse, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – ir Pirkimų taisyklės) įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.4 punkte numatyta, jog paramos gavėjui, pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką taikymo metodiką, patvirtintą Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (toliau – ir Metodika). Metodikos 2 punktas numato, kad ji skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais. Didžiausia sankcija už nustatytą (-us) pirkimo pažeidimą (-us) – 100 proc. nuo pirkimo sutarties vertės (Metodikos 5 punktas). Pagal Metodikos 7 ir 7.2 punktus, sankcijos dydis skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties vertės su pridėtinės vertės mokesčiu, bet jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Pagal paramos sutarties 3 punktą, pareiškėjas įsipareigojo savo įnašu (60 proc.) prisidėti prie projekto, todėl sankcijos dydis pagrįstai buvo skaičiuotas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Pagal Metodikos 8 punktą, jei pirkimas buvo suskaidytas į dalis ir dalyvis galėjo pateikti pasiūlymą dėl atskiros(-ų) dalies(-ių), o pažeidimas susijęs tik su konkrečia(-iomis) dalimi(-is), sankcijos dydis skaičiuojamas ir taikomas tai konkrečiai(-ioms) pirkimo daliai(-ims). Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, statybos rangos darbų pirkimas nebuvo suskaidytas į dalis, todėl sankcijos suma pagrįstai skaičiuota nuo visos paramos sumos konkrečiai investicijai.

Atkreipė dėmesį, jog Metodika nustato principus, kriterijus bei požymių skalę, kuriais turi vadovautis Agentūra, nustatydama tikslų sankcijos dydį tais atvejais, kai paramos gavėjai vykdė pirkimus nesilaikydami pirkimų tvarkos (Metodikos 4 punktas). Šie principai ir kriterijai yra pateikti Metodikos prieduose. Metodikos 2 priede numatyti sankcijų dydžiai, kai pirkimus atlieka ne perkančiosios organizacijos. Metodikos 2 priedo lentelės 10 eilutėje, be kita ko, numatyta, kad jeigu buvo pakeistas pirkimo sutarties įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija, išskyrus atvejus, kai buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokia galimybė ir nebuvo numatyta sutartyje. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Agentūra, nustačiusi, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pakeistas, vadovaudamasi Metodika, turėjo įvertinti tik tai, ar nėra Metodikoje įtvirtintos išimties, leidžiančios netaikyti sankcijos. Bylos duomenimis, ši aplinkybė (dėl perkamo objekto apimties sumažinimo) nebuvo nustatyta, todėl išimtis netaikytina. Konstatavo, kad Administravimo taisyklės įtvirtina Agentūros teisę ir pareigą taikyti sankcijas pagal Metodiką, todėl Agentūra, pareiškėjui taikydama sankciją, pagrįstai vadovavosi Metodika nuo jos nenukrypdama.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas paramos sutartį su Agentūra sudarė, vadovaudamasis inter alia (be kita ko) Administravimo taisyklėmis (paramos sutarties preambulė), todėl šių taisyklių turinys, įskaitant ir nuostatą dėl sankcijų taikymo pagal Agentūros direktoriaus patvirtintą Metodiką pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma. Minėta Metodika yra skelbiama viešai, todėl joje įtvirtintos nuostatos dėl taikomų sankcijų (numatant konkretų taikytinos sankcijos dydį už aptartą pirkimų pažeidimą) pareiškėjui taip pat galėjo ir turėjo būti žinomos.

Teismo vertinimu pareiškėjo skundo argumentas, kad Agentūra sankciją pritaikė formaliai, atmestas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad Agentūra, administruodama paramą ir vertindama mokėjimo prašymus, savo veikloje privalo vadovautis tuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Priešingu atveju, Agentūros veiksmai būtų vertinami kaip neteisėtas veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūra, skirdama sankciją, privalėjo atsižvelgti į tai, kad sutarties pakeitimai buvo būtini, nes iki 2014 m. gegužės 9 d. darbai objektyviai negalėjo būti atlikti, atsižvelgiant į išaugusias darbų apimtis ir blogas oro sąlygas. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, atkreipė dėmesį, kad pagal Pirkimų taisyklių 52 punktą, pirkimo sutartis po apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams, tačiau tokie pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra. Teismas išaiškino, kad iš šios nuostatos turinio matyti, jog rangos sutarties keitimas iš esmės buvo galimas, tačiau būtent Agentūrai Pirkimų taisyklių 52 punktas nustato kompetenciją vertinti pakeitimų būtinybę ir tokio vertinimo metu atsižvelgti į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, nebus pažeisti Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, ar pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant apklausą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas rangos sutarties pakeitimų dėl naujų sutarties įvykdymo terminų su Agentūra nederino. Agentūra apie de facto pratęstus sutarties įvykdymo terminus sužinojo tik gavusi pareiškėjo 2014 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus.

Pasak pareiškėjo, Agentūra, gavusi pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymą dėl numatytų projekto etapų ir investicijų grafiko koregavimo turėjo numatyti, kad rangos sutarties įvykdymo terminai bus ilgesni. 2014 m. vasario 3 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad iškilo būtinybė dalinai keisti esamą rinkodaros centro techninį projektą, t. y. padidinti sandėliavimo plotą ir administracines patalpas (viso bendras plotas pagal pakeistą projektą – 3 097,00 kv. m, vietoje 2 461,00 kv. m). Pareiškėjo ir rangovo dar 2014 m. sausio 6 d. sudaryta sutartimi buvo susitarta būtent dėl 3 097,56 kv. m plotą apimančių statybos darbų. Pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymo pagrindu, Agentūra ir pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. sudarė susitarimą Nr. 4 dėl paramos sutarties pakeitimo, kuriame projekto įgyvendinimo galutinis terminas išliko tas pats. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymas nelaikytinas tinkamu rangos sutarties keitimo derinimu. Taigi, pareiškėjas, de facto pakeitęs esminę viešojo pirkimo sutarties sąlygą ir dvigubai pratęsęs rangos sutarties įvykdymo terminus be atskiro suderinimo su Agentūra, pažeidė ne tik Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bet ir Pirkimų taisyklių 52 punkte įtvirtintą pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarką. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą darbus, kuriems suteikiama parama, įsigyti laikantis Pirkimų taisyklių nuostatų (paramos sutarties 5.4 punktas). Atitinkamai teismas padarė išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui 10 proc. sankciją, remdamasi Metodikos nuostatomis.

III.

Pareiškėjas UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti (II t., b. l. 185–188).

Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundžiamame sprendime, sutikdamas su Agentūros sprendimo motyvais, nepagrįstai pripažino, kad UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ pažeidė Pirkimų taisyklių 3 punke įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, kadangi sutiko, kad rangovas UAB „Rudesta“ pratęstų su pareiškėju 2014 m. sausio 6 d. sudarytos rangos sutarties terminą trijų mėnesių laikotarpiui, kas, pasak teismo, palengvino rangovo padėtį taip, kad dėl to galėjo pasikeisti apklausoje dalyvavusių asmenų skaičius ir viešojo pirkimo laimėtojas. Šie teismo teiginiai prieštaringi, kadangi kitoje sprendimo dalyje pripažįstama, kad atsakovas jau po sutarties su rangovu sudarymo, t. y. 2014 m. vasario 14 d., sutiko su tuo, kad projekto apimtis būtų padidinta, t. y. Agentūra tenkino UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ prašymą keisti esamą rinkodaros centro techninį projektą, padidinant sandėliavimo patalpų plotą ir administracines patalpas nuo iš pradžių suplanuotų 2 461 kv. m. iki 3 097 kv. m. Padidėjus vykdomo projekto apimčiai, rangovas atitinkamai nespėjo suderinto laiku atlikti darbų ir sutarties vykdymas užsitęsė. Tai buvo žinoma ir pačiai Agentūra.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog nors rangos sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, tačiau ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas pripažįstamas pažeidžiančiu tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, o tik toks, kuris iš esmės pakeis tiekėjų ir dalyvių padėtį ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeis ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis. Objektyvių priežasčių sąlygotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo termino pakeitimas negali būti laikomas rangovo padėties palengvinimu, kadangi susiklosčius tokioms pačioms aplinkybėms, t. y. iš esmės padidėjus darbų apimtims, bet kuris rangovas būtų priverstas keisti ir bendrą darbų atlikimo laikotarpį arba didinti darbų resursus – samdyti papildomus darbuotojus, gauti papildomos statybinės technikos ir kt., dėl to tokiu atveju didėtų ir darbų įvykdymo kaštai. Antra vertus, rangos sutarties vykdymo palengvinimu negali būti pripažįstama ir tokia situacija, kuomet sutarties įvykdymo terminai keičiami dėl tam tikrų force majeure (įvykis, kurio negalima nei numatyti, nei išvengti) aplinkybių – pavyzdžiui, blogų meteorologinių sąlygų, kurioms esant, kaip kad šiuo atveju, darbai objektyviai negalėjo būti atliekami, nepaisant to, koks rangovas buvo pasamdytas juos vykdyti.

Pažymi, jog nei atsakovas, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas, darydami išvadą, kad su rangovu UAB „Rudesta“ sudarytos rangos sutarties įvykdymo termino pakeitimas sąlygojo skaidrumo bei lygiateisiškumo principų pažeidimus, visiškai nevertino aplinkybių, sąlygojusių sutarties pakeitimo būtinumą. Tiek atsakovas, tiek teismas pareiškėjo “pažeidimus” konstatavo formaliai, neatsižvelgiant, ar šie tariami pažeidimai realiai sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui, ar iš tiesų rangovo UAB „Rudesta“ padėtis buvo palengvinta priėmus darbus pasibaigus sutarties įvykdymo terminui. Pareiškėjo įsitikinimu, nenustačius, kad kilo kokios nors žalingos pasekmės viešojo pirkimo sutarties įvykdymui – pavyzdžiui, objektyviai, o ne remiantis prielaidomis, nenustačius, kad pakeitus rangos sutarties sąlygas, ją greičiau, kokybiškiau ar pigiau būtų įvykdęs kitas rangovas, o ne tas, kuris buvo pasamdytas, – jokios sankcijos UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ negalėjo būti taikomos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas negali sutikti su skundžiamo teismo sprendimo teiginiais, jog Agentūra, nustačiusi, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pakeistas, vadovaudamasi Metodika, turėjo įvertinti tik tai, ar nėra Metodikoje įtvirtintos išimties, leidžiančios netaikyti sankcijos (kaip teismas nurodė, Metodikos 2 priedo lentelės 10 eilutėje numatyta, kad, jeigu buvo pakeistas pirkimo sutarties įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. sankcija, išskyrus atvejus, kai buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokios galimybės ir nebuvo numatyta sutartyje). Toks vertinimas yra pernelyg ribotas ir neteisingas paramos gavėjų atžvilgiu, kadangi Metodikoje įtvirtinta išimtis tėra viena, neaprėpianti visų galimų situacijų, kuomet pirkimo sutarties įvykdymo terminas keičiasi dėl objektyvių priežasčių, dėl to Agentūrai suteikiama teisė sankcijas skirti formaliai, pripažįstant, jog bet koks nukrypimas nuo projekto įvykdymo termino laikytinas pažeidimu ir už jį taikytinos sankcijos, nors dėl tokio nukrypimo jokios neigiamos pasekmės tinkamam galutiniam projekto įgyvendinimui nekilo.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog sprendžiant dėl parenkamų sankcijų, turi būti atsižvelgiama ir į pasekmes, pažeidimo įtaką paramos panaudojimui – ar numatyti paramos tikslai buvo pasiekti, ar dėl to padidėjo pirkimo kaina. Paramos administravimo subjektas privalo tirti visas su sankcijos taikymu susijusias aplinkybes, ne vien tik patvirtinančias pažeidimo fakto nustatymą, o pareiškėjui turi būti suteikta galimybė jas įrodinėti. Nurodo, jog atsižvelgiant į tai, turėtų būti pripažįstama, kad Agentūrai neatsirado pakankamas teisinis pagrindas, vien tik nustačius, kad be Agentūros žinios pareiškėjas trijų mėnesių laikotarpiui pratęsė su UAB „Rudesta“ sudarytos sutarties terminą, tačiau su atsakovo žinia ir pritarimu buvo iš esmės padidinta projekto apimtis, skirti UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ 10 proc. sankciją, skaičiuojamą nuo visos paramos sumos, kai rangos sutarties įvykdymo termino pratęsimo įtaka paramos panaudojimui ir kitos pasekmės visiškai nebuvo vertinamos. Šiuo atveju pažymi ir tai, kad sutarties terminas įvykdymo nebuvo pratęstas sudarant sutartį ar kitu momentu. Pareiškėjas tik priėmė darbus, kurie buvo atlikti praleidus sutarties įvykdymo terminą, t. y. jei nebūtų priėmęs darbų – projektas „UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ rinkodaros centro steigimas“ (toliau – ir Projektas) nebūtų buvęs įvykdytas, o tai prieštarautų ne tik pareiškėjo, tačiau ir atsakovo veiklai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu priešingas aiškinimas prieštarautų ir Europos Teisingumo Teismo praktikai, kur išaiškinta, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Nurodo, kad šiuo atveju nebuvo galima konstatuoti nei vienos iš nurodytų sąlygų, kurioms esant UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ būtų pažeidusi su Agentūra sudarytos paramos sutarties bei teisės aktų keliamus reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad atsakovo pareiškėjui taikyta sankcija ne tik nebuvo sąlygota realias neigiamas pasekmes pirkimo sutarties įgyvendinimui sukėlusio pažeidimo, tačiau ir akivaizdžiai neadekvati rangos sutarties pagrindu atliktų darbų vertei, t. y. Agentūra skyrė UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ 14 651,44 Eur dydžio sankciją, kai delsta įvykdyti statybos darbų vertė siekė vos 4787,10 Lt (1386,44 Eur), o bendra rangos sutartyje įtvirtinta darbų vertė sudarė 1 530 301,77 Lt (443 206 Eur). Atkreipia dėmesį, jog teismas neteisingai teigė, kad pareiškėjas nenurodė teismui, kokios vertės darbai buvo atlikti per visą laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 9 d. – Agentūrai buvo teikiamos UAB „Rudesta“ išrašytos PVM sąskatos-faktūros už faktiškai atliktus darbus ir vienintelė sąskaita po sutartyje įtvirtinto jos įvykdymo termino, t. y. 2014 m. gegužės 9 d., buvo pateikta tik 2014 m. rugpjūčio mėn. 4787,10 Lt (1386,44 Eur) sumai, kas atitinkamai reiškia, jog rangovas pavėlavo įvykdyti tik nereikšmingą, itin nedidelę palyginus su bendra sutarties apimtimi, darbų dalį. Teigia, kad pareiškėjui skirta 14 651,44 Eur sankcija yra neteisėta ir neproporcinga, nes iš esmės didžioji dalis darbų buvo įvykdyta laiku ir sutarties įvykdymo termino praleidimas vos trejiems mėnesiams dėl nurodytų objektyvių priežasčių, tokiu būdu nepalengvinant rangovo padėties, nesuteikiant Rangovui jokio pranašumo prieš kitus rangovus.

Šalies argumentai

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti (III t., b. l. 1–8).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad Projekto tikslas yra ne tik įsigyti įrangą, tinkamą Projekto veiklai vykdyti, bet ir tai padaryti laikantis teisės aktų ir 2013 m. gruodžio 27 d. paramos sutarties Nr. 1PP-KL-12-1-009750-PR001, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas (Žemės ūkio produktų perdirbimas), projektui UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ rinkodaros centro steigimas“ (toliau – ir Paramos sutartis) nuostatų. Pažymi, kad Agentūra nustatė faktiškai Pareiškėjos vykdomo Projekto pažeidimus, apie juos tinkamai informavo pareiškėją bei priėmė pagrįstą sprendimą.

Pažymi, kad techninės specifikacijos turi sudaryti vienodas sąlygas visiems dalyviams, neturi sukurti nepateisinamų kliūčių, privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti Pirkimų taisyklių 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai. Pabrėžė, kad sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai yra laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Taip pat pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką būtent pirkėjo pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį iškeltiems reikalavimams liudijančio dokumento turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas, atliekami darbai ar tiekiamos prekės tinkamos kokybės, pakankami patenkinti perkančiosios organizacijos poreikius. Perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus tikrina ir vertina pagal juose pateiktus duomenis. Todėl būtent Pareiškėjui tenka atsakomybė už tai, kad sutarties objektas ir jos įvykdymo (prekių pristatymo) terminai yra laikytini esminėmis pagal Pirkimo taisykles atliktų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių sąlygomis. Tikslus sutarties objekto ir prekių pristatymo terminų perkėlimas į sutartį, sudarytą su pirkimą laimėjusiu tiekėju, taip pat tinkamas sutarties vykdymas garantuoja, kad nebus pažeisti Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtinti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai. Dėl šios priežasties sutarties pakeitimus, tiekėjo naudai keičiant esmines sąlygas, padarytus negavus Agentūros pritarimo, vertina kaip Pirkimo taisyklių 52 punkto bei 3 punkte įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimus.

Pažymi, kad tiek Pirkimų taisyklėse tiek Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtinti viešųjų pirkimų principai – bendrųjų teisės principų (teisingumo, protingumo ir sąžiningumo) turinio konkreti išraiška, todėl taikomi pirmiausia sprendžiant tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus. Tinkamas viešųjų pirkimų principų aiškinimas ir taikymas iš esmės reiškia tinkamą bendrųjų teisės principų išaiškinimą ir taikymą viešųjų pirkimų srityje. Nurodo, kad teismai ne kartą konstatavo, jog pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų pirkimų nuostatų turinį. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, dalyvių ir jų pasiūlymų nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir skaidrumo principų. Išvardytų principų laikymasis garantuoja, kad bus pasiekti atliekamo viešo konkurso tikslai ir išvengta galimų nesąžiningos konkurencijos prielaidų viešo konkurso procedūroje. LAT konstatavo, kad viešųjų pirkimų principų taikymas rationae temporis apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo viešojo pirkimo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Viešųjų pirkimų principų reikšmė nesumenksta ir viešajam pirkimui pasibaigus, nes tam tikrais atvejais, gali reikšti viešųjų pirkimų principų pažeidimą. Daro išvadą, kad pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui. Pabrėžia, kad LAT ne kartą konstatavo, jog VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Pažymi, kad remiantis teismų praktika viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio, bei pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan. Principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymas nelaikytinas tinkamu rangos sutarties keitimo derinimu. Taigi, pareiškėjas, de facto pakeitęs esminę viešojo pirkimo sutarties sąlygą ir dvigubai pratęsęs rangos sutarties įvykdymo terminus be atskiro suderinimo su Agentūra, pažeidė ne tik Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bet ir Pirkimų taisyklių 52 punkte įtvirtintą pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarką. Nurodo, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą darbus, kuriems suteikiama parama, įsigyti laikantis Pirkimų taisyklių nuostatų (paramos sutarties 5.4 punktas). Atitinkamai, Agentūra teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui 10 proc. sankciją, remdamasi Metodikos nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.)

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ prašomos panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. BRK-6260-(12.4) dalies, kuria nuspręsta neišmokėti pareiškėjui 14 651,44 Eur paramos sumos. Pareiškėjas pateiktu skundu prašo įpareigoti atsakovą jam skirti nesumokėtą šią paramos sumą.

Byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas ir atsakovas pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį, taikomą 2012 metų paraiškoms, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 30 d. įgyvendinti projektą „UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ rinkodaros centro steigimas“, nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų bei su projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio mėn. vykdė statybos darbų pirkimą apklausos būdu, nurodant, kad darbai turi būti pradedami 2014 m. sausio 20 d. ir atlikti iki 2014 m. gegužės 9 d. Pareiškėjas, įvykdęs viešąjį pirkimą apklausos būdu, 2014 m. sausio 6 d. sudarė su rangovu UAB „Rudesta“ statybos rangos sutartį, pagal kurią rangovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais įvykdyti rinkodaros centro, kurio bendras plotas – 3 097,56 kv. m, statybos darbus. 2015 m. birželio 30 d. atsakovas priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 302 535,97 Eur paramos ir neskirti likusios prašomos paramos dalies, t. y. 15 237,72 Eur. Toks priimtas sprendimas buvo grindžiamas inter alia tuo, kad pareiškėjas pasirašė rangos sutartį, kurioje (kaip ir kvietime pateikti pasiūlymą) buvo numatyta, jog darbai turi būti pradėti 2014 m. sausio 20 d. ir baigti 2014 m. gegužės 9 d., tačiau darbų atlikimo terminas buvo pratęstas, taip pažeidžiant lygiateisiškumo, skaidrumo principus, sudarytos paramos sutarties 5.4 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs kilusį ginčą, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, iš esmės nurodęs, kad pareiškėjas, pakeitęs esminę viešojo pirkimo sutarties sąlygą ir dvigubai pratęsęs rangos sutarties įvykdymo terminą be atskiro suderinimo su atsakovu, pažeidė ne tik lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bet ir pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarką. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą darbus, kuriems suteikiama parama, įsigyti laikantis numatytų taisyklių, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui 10 proc. sankciją.

Pareiškėjas pateiktu apeliaciniu skundu su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pažymėdamas, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčui spręsti aktualų teisinį reguliavimą. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas nesutinka tiek su nustatytu pažeidimu, tiek su taikyta poveikio priemone, teisėjų kolegija dėl šių aspektų pasisako atskirai.

Dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo

Pasisakydama dėl pareiškėjui inkriminuoto pažeidimo teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad ginčui spręsti aktualius teisinius santykius reguliuoja Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (2015 m. balandžio 10 d. redakcija), kurių 182 punktas numato, jog Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už projektų įgyvendinimo priežiūrą.

Administravimo taisyklių 190 punktas numato, kad jokie su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu. Administravimo taisyklių 191 punktas numato atvejus, kai būtina keisti paramos sutartį, kai tokia sutartis sudaroma: 191.1. būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus; 191.2. keičiasi paramos sumos tarp paramos dalių (projekto įgyvendinimo etapų); 191.3. kurios nors projekto biudžeto išlaidų kategorijos suma nukrypusi nuo paramos sutartyje planuotos sumos daugiau kaip 20 procentų; 191.5. dėl priemonių, nurodytų šių taisyklių 183.3 punkte taikymo; 191.6. kitais programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą ir (arba) paramos sutartį, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo (Administravimo taisyklių 193 p.).

Nesilaikant pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys galimų taikyti sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas (Administravimo taisyklių 197 p.). Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, nurodytos sankcijos taikomos pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką (Administravimo taisyklių 197.4 p.).

Nagrinėjamu atveju vadovaujantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu pareiškėjui buvo nutarta neskirti 14 651,44 Eur paramos sumos, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas pasirašė rangos sutartį, kurioje (kaip ir kvietime pateikti pasiūlymą) buvo numatyta, jog statybos darbai turi būti pradėti 2014 m. sausio 20 d. ir baigti 2014 m. gegužės 9 d., tačiau darbai nebuvo atlikti laiku ir nederinus su atsakovu buvo nutarta pratęsti darbų atlikimo terminą iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Atsakovo teigimu, tokiais veiksmais buvo pažeisti pirkimų vykdymo procese taikytini lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nebuvo laikytasi sutartinių įsipareigojimų (I t., b. l. 7-10).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas su tokia atsakovo pozicija sutiko ir akcentavo, jog statybų rangos sutarties darbų termino pratęsimas trims mėnesiams yra rangos sutarties esminės sąlygos reikšmingas pakeitimas, kuris palengvino rangovo padėtį taip, kad dėl to galėjo pasikeisti apklausoje dalyvavusių asmenų skaičius ir pirkimo laimėtojas, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

Teisėjų kolegija tokiam atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimui pritaria.

Pasisakydama dėl pareiškėjui inkriminuoto padaryto pažeidimo, teisėjų kolegija visų pirma pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo pasirašęs paramos teikimo sutartį, kurios 5 ir 5.4 punktuose numatyta, jog parama bus suteikta tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas prekes, paslaugas ar darbus įsigys laikydamasis projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (2013 m. gegužės 12 d. redakcija), numatytų reikalavimų (I t., b. l. 42-52). Ši sutarties nuostata gali būti siejama su aktualių Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2012 metais, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 3D-219 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), 29 punktu, numatančiu, kad tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos, kurių prekių, paslaugų, darbų pirkimai atlikti, vadovaujantis pirkimų vykdymo metu galiojančia ministerijos nustatyta tvarka. Taigi žvelgiant į nurodytą reguliavimą, sutartinius įsipareigojimus spręstina, kad Pirkimo taisyklių numatyto reguliavimo turėjo būti laikomasi atliekant rangos darbų pirkimus.

Pirkimo taisyklių 3 punkte numatyta, kad taisyklėse nurodyti prekių, paslaugų ar darbų pirkimai turi būti atliekami vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pirkimo taisyklių 17 punktas, taisyklių priedai numato, jog kvietime pateikti pasiūlymą, kuris siunčiamas visiems į skelbimą atsiliepusiems tiekėjams, inter alia turi būti pateikiama informacija, kurioje nurodomos esminės sutarties vykdymo sąlygos (prekių tiekimo, paslaugų teikimo ar darbų atlikimo terminai, apmokėjimo sąlygos ir kt.). Sudaryta pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su atitinkamu Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniu paramos administravimo skyriumi (išskyrus atvejus, kai sutarties vertė neviršija 100 tūkst. Lt, taip pat kai keičiamo pirkimo objekto dalies vertė neviršija 5 proc. visos pirkimo sutarties vertės). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, vertindama pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar atlikus numatomus pakeitimus nebus pažeisti taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant konkursą ar apklausą (Pirkimo taisyklių 52 p.).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reguliavimą šiuo atveju būtina įvertinti, ar viešųjų pirkimų vykdymo procese buvo laikytasi lygiateisiškumo, skaidrumo principų, ar nebuvo pažeistas paramos sutarties 5.4 punktas. Akcentuotina ir tai, kad nors pirkimas ir buvo atliktas vadovaujantis Pirkimų taisyklėmis, tačiau pirkimo sutarties keitimo leistinumui ir teisėtumui vertinti, vertinant, ar vykdant pirkimus buvo laikytasi lygiateisiškumo, skaidrumo principų yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika, kurioje atskleistas lygiateisiškumo ir skaidrumo principų turinys ir iš jo išplaukiantys apribojimai kontrahentams modifikuoti sutartinius santykius.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (2013 m. sausio 30 d. redakcija) (toliau – ir Viešųjų pirkimų įstatymas) 3 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai pirkimų principai. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai reiškia pareigą tapačius reiškinius vertinti vienodai, bet nevertinti vienodai skirtingų situacijų, jei toks vertinimas negali būti objektyviai pagrįstas (žr. ESTT 2004 m. gruodžio 14 d. sprendimą A. A., C-434/02, Rink. 2004, p. 11825). Skaidrumo principo pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iš perkančiosios organizacijos nebūtų favoritizmo rizikos ir savavališkumo (žr. ESTT sprendimą Komisija prieš CAS Succhi di Frutta). Skaidrumas yra vienas lemiančių veiksnių, kuriuo remiantis užtikrinama neiškraipyta tiekėjų tarpusavio konkurencija. Pažymėtina, jog lygiateisiškumo bei skaidrumo principų svarba viešuosiuose pirkimuose akcentuojama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-205/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011 ir kt.).

Žvelgiant į viešųjų pirkimų vykdymo procedūrą pažymėtina, jog lygiateisiškumo principas yra susijęs su pareiga nekeisti atliekamo pirkimo sąlygų. Pareiga nekeisti konkurso sąlygų, kaip lygiateisiškumo principo išraiška, apima ir viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, vykdymo stadiją, t. y. draudžiama sutartyje suderėti tokias sąlygas, kokių nebuvo konkurse, arba nesusitarti dėl iš anksto paskelbtų sąlygų, be to, vykdant viešojo pirkimo–pardavimo sutartį – keisti jos sąlygas, išskyrus Viešųjų pirkimo įstatymo įtvirtintas išimtis. Taigi perkančiajai organizacijai draudžiama keisti ar kitaip modifikuoti pirkimo dokumentų sąlygas, o draudimo nesilaikymas pripažįstamas lygiateisiškumo principo pažeidimu. Tokie perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia ir skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. Nei skaidrumo, nei lygiateisiškumo principų pažeidimo nebus, jei perkančioji organizacija konkurso dalyviams paaiškins (patikslins) pirkimo dokumentus, nekeisdama konkurso sąlygų turinio esmės. Skaidrumo principo, kaip ir lygiateisiškumo principo, pažeidimu kvalifikuotini veiksmai, kuriais keičiamos sudaromos bei sudarytos ir vykdomos viešojo pirkimo sutarties sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I), AC-38-1).

ESTT praktikoje taip pat pažymima, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimo teisėtumas pirmiausia vertinamas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos pareigą griežtai laikytis jos paskelbtų viešojo pirkimo sąlygų ne tik pasiūlymų vertinimo metu, bet ir iki sutarties įvykdymo pabaigos. Perkančioji organizacija negali vienašališkai pakeisti pagrindinių viešojo pirkimo sąlygų, ypač tų, kurios, jei būtų viešojo pirkimo kvietime, būtų leidusios tiekėjams pateikti iš esmės kitus pasiūlymus. Jei perkančiajai organizacijai, nesant išankstinio paskelbimo apie viešojo pirkimo sutarties pakeitimo galimybę, viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu būtų leista pakeisti pirkimo sąlygas, jų, tokių, kokios buvo paskelbtos iš pradžių, turinys būtų iškreiptas ir neišvengiamai taip būtų pažeisti lygiateisiškumo ir skaidrumo principai, nes nebūtų užtikrintas viešojo pirkimo sąlygų vienodumas ir procedūrų objektyvumas. Vis dėlto, jei perkančioji organizacija pageidautų, kad dėl konkrečių priežasčių kai kurios viešojo pirkimo sąlygos galėtų būti pakeistos po tiekėjo išrinkimo laimėtoju, ji privalo kvietime tai aiškiai numatyti, taip pat nurodyti pakeitimų taikymo būdus, kad visos viešojo pirkimo procedūrose dalyvauti suinteresuotos bendrovės nuo pat pradžių apie tai žinotų ir pateikdamos savo pasiūlymus būtų lygiavertės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgą (I), AC-38-1).

Papildomai pažymėtina, jog, siekiant užtikrinti procedūrų skaidrumą ir vienodą požiūrį į dalyvius (lygiateisiškumą), viešojo pirkimo sutarties nuostatų pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas Europos Sąjungos viešųjų pirkimų nuostatų prasme, jei nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų (žr. ESTT 2000 m. spalio 5 d. sprendimą Komisija prieš Prancūziją, C-337/98, Rink. 2000, p. I-8377). Galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) pakeičiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (žr. ESTT 2008 m. birželio 19 d. sprendimą pressetext Nachrichtenagentur, C-454/06, Rink. 2008, p. I-4401, 2010 m. balandžio 13 d. sprendimą Wall, C-91/08. Rink. 2010, p. I-2815).

Taigi atsižvelgus į nurodytus išaiškinimus, padedančius geriau suvokti įvardintų principų esmę ir tikslą, pažymėtina, jog ne kiekvienas galiojančios viešojo pirkimo sutarties keitimas laikytinas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Toks sutarties keitimo kvalifikavimas vertinamojo pobūdžio, atliktinas, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes, inter alia į pirkimo sąlygas, keitimo pobūdį (kokios ir kokia apimtimi keičiamos sąlygos) bei keitimo poreikio pobūdį (sutartį keisti reikia dėl objektyvių nuo šalių valios nepriklausančių aplinkybių ar ne, su tokiu poreikiu būtų susidūręs bet kuris tiekėjas, laimėjęs pirkimą ir pan.), taip pat įvertinus tiek faktinius, tiek potencialius pakeitimo padarinius (pvz., laimėtoju būtų išrinktas kitas subjektas, keistųsi dalyvių skaičius ir pan.) ir prielaidas (pvz., ar pasikeitusias aplinkybes buvo galima numatyti iš anksto ir šią riziką įskaičiuoti į siūlomą kainą, ar sutarties keitimas nėra iš anksto suderinta šalių valia, peržengianti teisėtumo ribas).

Nagrinėjamu atveju 2014 m. sausio 6 d. Statybos rangos sutartyje Nr. 2014-02 buvo nurodyti detalūs statybos darbų atlikimo terminai ir numatyta, kad darbai turi būti baigti gegužės 9 d. Ši sutartis taip pat numatė, kad statybos darbų atlikimo terminas užsakovo iniciatyva, suderinus su rangovu, gali būti keičiamas, jei pasikeičia ar papildomai atliekami projektiniai sprendiniai (sutarties 4.2, 4.6 p.) (I t., b. l. 16-26). Šiuo atveju svarbu tai, kad visa rangos sutartis turėjo būti įvykdyta per šiek tiek daugiau nei tris mėnesius (iki gegužės 9 d.), tačiau iš bylos duomenų matyti, jog jos vykdymas tęsėsi dar tris mėnesius (iki rugpjūčio mėn.).

Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste statybos darbų atlikimo termino keitimas laikytinas esminiu jos sąlygų modifikavimu. Rangos darbų atlikimo terminas ūkio subjektams priimant sprendimą dėl dalyvavimo pirkime turi ypatingai didelę reikšmę ir daro esminę įtaką jų apsisprendimui dalyvauti konkurse. Pirkėjai, vertindami pirkimo sąlygas, atsižvelgia ir į jose nurodytus sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminus, įvertina savo galimybes per nustatytą laiką įgyvendinti savo įsipareigojimus bei galinčias kilti neigiamas pasekmes, jei šie terminai yra praleidžiami. Visa tai lemia tiekėjų apsisprendimą dėl pasiūlymo teikimo. Toks rangos darbų įvykdymo termino pratęsimas, atsižvelgus į pirminį rangos sutarties terminą, laikytinas reikšmingu pakeitimu, kuris palengvino rangovo padėtį taip, kad dėl to galėjo pasikeisti apklausoje dalyvavusių asmenų skaičius ir viešojo pirkimo laimėtojas, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai ir pagrįstai konstatavo Pirkimų taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą. Atitinkamai, pareiškėjo argumentai, susiję su nežymiu rangos sutarties įvykdymo pratęsimu, atsižvelgus į pirminį sutartimi numatytą terminą, į tai, kad statomo pastato plotas projekto vykdymo metu padidėjo tik nuo 1 876 kv. m. iki 2 491 kv. m. (I t., b. l. 11-12), atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog administracinėje byloje nėra pateikta įrodymų, kad darbų atlikimo terminas sutarties šalių susitarimu buvo nukeltas dėl objektyvių aplinkybių. Nors pareiškėjas ir teigia, kad statybos rangos sutartyje numatytų darbų nebuvo galima atlikti dėl prastų oro sąlygų, tačiau tai pagrindžiančių argumentų, įrodymų nėra pateikta, pareiškėjas teikia abstraktaus pobūdžio argumentus, jų visiškai nepagrįsdamas.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pareiškėjas žinojo apie prisiimtų įsipareigojimų turinį, įsipareigojimų keitimo metu Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos nenurodė, kad yra svarstoma dėl rangos sutartyje nurodytų darbų įvykdymo termino pratęsimo ir sutiko su rangovu pratęsti rangos sutarties darbų vykdymo terminą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į Pirkimo taisyklių 52 punktą, numatantį, kad pirkimo sutartis po konkurso ar apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams. Pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjui buvo žinoma, kad apie pasikeičiančias aplinkybes jis turi pranešti, jam taip pat buvo žinomas Administravimo taisyklių nurodytas reguliavimas, pagal kurį pareiškėjas, manydamas, jog yra būtina keisti tam tikras projekto ar paramos sutarties sąlygas, įskaitant sąlygas, susijusias su projekto įgyvendinimo terminais, turi teisę pateikti atitinkamą prašymą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, o agentūra privalo šį prašymą įvertinti. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjui buvo žinoma nurodyta procedūra, jis ja naudojosi kelis kartus (I t., b. l. 53-67), tačiau informacija apie rangos termino pratęsimą nebuvo pateikta.

Vis dėlto šiuo atveju negali būti vertinama, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl statybų rangos sutarties termino pakeitimo. Tokiu prašymu ir kreipimuisi negali būti vertinamas ir pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymas dėl numatytų projekto etapų ir investicijų grafiko koregavimo, iš kurio, pareiškėjo vertinimu, atsakovas turėjo numatyti, kad rangos sutarties įvykdymo terminai bus ilgesni. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad iškilo būtinybė dalinai keisti esamą rinkodaros centro techninį projektą, t. y. padidinti sandėliavimo plotą ir administracines patalpas (viso bendras plotas pagal pakeistą projektą – 3 097,00 kv. m, vietoje 2 461,00 kv. m), atsižvelgiant į faktines pirmo etapo išlaidas buvo prašoma koreguoti investicijas ir nepanaudotą 527 311 Lt paramos sumą pirmajame etape perkelti į antrąjį etapą (I t., b. l. 11-12). Nurodyto pareiškėjo prašymo pagrindu atsakovas ir pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. sudarė Susitarimą Nr. 4 dėl paramos sutarties pakeitimo (I t., b. l. 11). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad buvo nutarta sandėliavimo plotą padidinti nuo 1 876 kv. m. iki 2 491 kv. m. (I t., b. l. 11-12), savaime neleidžia spręsti, kad atsakovui buvo žinoma, jog buvo nutarta ir pratęsti rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimo terminą, nes, pavyzdžiui, šalys galėjo susitarti dėl greitesnio darbų vykdymo, bet iki numatyto termino pabaigos. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymas laikytinas tinkamu rangos sutarties keitimo derinimu kaip tai numato Pirkimo taisyklių 52 punktas.

Nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui pagrįstai buvo inkriminuotas sudarytos paramos sutarties pažeidimas, nesilaikius paramos sutarties 5.4 punkto reikalavimų.

Dėl pareiškėjui taikytos priemonės

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas kvestionuoja jam skirtą sankciją, teigdamas, jog ji yra neproporcinga padarytam pažeidimui. Pareiškėjo teigimu, jam taikyta sankcija akivaizdžiai neadekvati rangos sutarties pagrindu atliktų darbų vertei, t. y. atsakovas skyrė jam 14 651,44 Eur dydžio sankciją, kai delsta įvykdyti statybos darbų vertė siekė vos 4 787,10 Lt (1 386,44 Eur), o bendra rangos sutartyje įtvirtinta darbų vertė sudarė 1 530 301,77 Lt (443 206 Eur).

Vertinant nurodytą aspektą pažymėtina, kad Administravimo taisyklių 197 punktas numato, jog pareiškėjui ir (arba) paramos gavėjui nesilaikant paramos suteikimo reikalavimų ir (arba) pažeidžiant paramos gavimo ir naudojimo sąlygas ir (arba) nesilaikant paramos paraiškoje numatytų reikalavimų ir (arba) prisiimtų įsipareigojimų, numatomos trys sankcijų rūšys: paramos sumažinimas, paramos neskyrimas ir paramos ar jos dalies susigrąžinimas. Paramos gavėjui pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, šiame punkte nurodytos sankcijos taikomos pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtintą metodiką (Administravimo taisyklių 197.4 p.).

Tokia Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, taikymo metodika yra patvirtinta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83 (2013 m. rugpjūčio 24 d. redakcija). Metodikos 2 priedo 10 lentelėje nurodyta, jog, jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos esminės pirkimo sutarties sąlygos (pvz., objektas, kiekis), taikoma 25 proc. dydžio sankcija. Jei buvo neperkeltas ir/ar pakeistas įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija. Jei buvo neperkelta ir/ar pakeista atsiskaitymo tvarka, taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Kitais atvejais, jei buvo neperkeltos ir/ar pakeistos pirkimo sutarties sąlygos, kurios nepagerina tiekėjo padėties, taikoma 5 proc. dydžio sankcija. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjui skyrė nurodytą sankciją būtent remdamasis įvardintomis Metodikos nuostatomis.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui neišmokėtos 14 651,44 Eur paramos sumos, pažymėjo, kad atsakovas, nustatęs, jog rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pakeistas, vadovaudamasis Metodika, turėjo įvertinti tik tai, ar nėra Metodikoje įtvirtintos išimties, leidžiančios netaikyti sankcijos. Remiantis administracinės bylos medžiaga ši aplinkybė (dėl perkamo objekto apimties sumažinimo) nebuvo nustatyta ir atitinkamai teismas sprendė, jog pareiškėjui pagrįstai buvo pritaikyta nurodyta sankcija.

Su tokiu pirmosios instancijos teismo teisinio reguliavimo aiškinimu teisėjų kolegija nesutinka.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog Metodika nustato sankcijų taikymo taisykles paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką, siekiant, kad sankcijos būtų proporcingos nustatytiems pažeidimams, ji skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais bei yra taikoma Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos vertinant pirkimo procedūras, atliktas perkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, ir neperkančiųjų organizacijų, vykdančių pirkimus pagal Pirkimo taisykles (Metodikos 1, 2, 3 p.). Metodikos 4 punktas numato jos taikymo pagrindus: ji nustato principus, kriterijus bei požymių skalę, kuriais turi vadovautis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, nustatydami tikslų sankcijos dydį tais atvejais, kai paramos gavėjai vykdė pirkimus nesilaikydami pirkimų tvarkos. Metodikoje expressis verbis yra pažymima, kad ji pateikia tik rekomenduojamus pažeidimo sankcijos taikymo dydžius.

Nurodyta Metodikos taikymo apimtis ir principai suponuoja, kad numatytas reguliavimas turi būti aiškinamas žvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) formuojamą doktriną. Šis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog konstituciniai teisingumo ir proporcingumo principai yra neatsiejami nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, yra konstitucinio teisinės valstybės principo elementai. Konstitucinis Teismas nuosekliai konstatuoja, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų; <...> įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, <...> turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna; nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (žr. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. kovo 2 d. nutarimus). Be to, pareiga viešojo administravimo subjektams savo veikloje vadovautis proporcingumo principu įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ). Šio įstatymo 3 straipsnio 3 punkte buvo įtvirtinta, jog proporcingumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus tikslus. Atitinkamai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turėjo tam tikrą laisvę taikyti ir nustatyti tikslios sankcijos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad ji turi atitikti proporcingumo principo sąlygojamus imperatyvus.

Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, jog atsakovas ginčijame sprendime rėmėsi Metodikos rekomenduojamu sankcijos dydžiu ir šis dydis turėjo būti įvertinamas padaryto pažeidimo perspektyvoje. Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad pareiškėjui sankcijos dydis buvo skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai (10 proc. tinkamų finansuoti išlaidų už atliktus rangos darbus) (Metodikos 7.2 p., 2 priedo lentelės 10 eilutė), taikant sankciją buvo atsižvelgiama į nustatyto pažeidimo pobūdį (I t., b. l. 7-10). Svarstant dėl taikytos poveikio priemonės pažymėtina, jog šiuo atveju buvo atliktas rangos sutarties darbų įvykdymo termino pratęsimas, kai tokia galimybė pirminėje apklausoje nebuvo nurodyta. Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, toks atliktas galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jei juo nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, apklausos dalyviams arba nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą. Pirkimo sąlygose numačius, kad tam tikri darbai bus atliekami per dvigubai ilgesnį terminą nei buvo nurodyta vykdant pirminę apklausą viešajame pirkime galbūt būtų nusprendę dalyvauti ir kiti tiekėjai, kurie galėjo pasiūlyti mažesnę kainą. Tokio termino numatymo atveju ir dėl to atsiradus daugiau galimų tiekėjų (rangovų), norinčių sudaryti pirkimo (rangos) sutartį, galėjo būti racionaliau panaudotos lėšos, be kita ko, realiai užtikrinta tiekėjų konkurencija ir lygiateisiškumo, skaidrumo principų laikymasis. Nurodytų aplinkybių kontekste, žvelgiant į vykdyto projekto apimtį, paramos sumą, tai, kad darbai buvo perkami kaip vientisas objektas, padarytų pažeidimų pobūdį, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjui buvo skirta neproporcinga sankcija.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl ginčijamo sprendimo bei dėl taikytos sankcijos proporcingumo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasIrmantas JarukaitisSkirgailė Žalimienė