Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), viešame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ atstovui – advokatui Eligijui Karbauskui, atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei – šios institucijos Teisės departamento Atstovavimo skyriaus vyriausiajai specialistei Viktorijai Balčiūnienei, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ (toliau – pareiškėjas) 2015 m. liepos 29 d. pateikė teismui skundą, kurį vėliau patikslino, prašydamas teismo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2015 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. BRK-6260-(12.4) (toliau – ginčijamas sprendimas) dalį dėl 10 proc. dydžio sankcijos skyrimo; 2) įpareigoti Agentūrą skirti pareiškėjui nesumokėtą 14 651,44 Eur paramos sumą (toliau – skundas).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Agentūra ginčijamu sprendimu suteikė pareiškėjui 15 237,72 Eur mažesnę nei prašyta paramos sumą. 14 651,44 Eur buvo neskirti pritaikius 10 proc. sankciją už pirkimų vykdymo tvarkos pažeidimus. Pasak pareiškėjo, Agentūra nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo neva padaryti lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai, t. y. ar ir kokiu būdu rangovui UAB „Rudesta“ (toliau – rangovas) buvo suteiktas pranašumas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sutinka su ginčijamame sprendime Agentūros nurodyta aplinkybe, kad rangovas praleido rangos sutarties įvykdymo terminą, t. y. 1 530 301,77 Lt vertės statybos darbus atliko ne iki 2014 m. gegužės 9 d. (kaip buvo numatyta pagal rangos sutartį), o iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., t. y. 3 mėnesiais vėliau. Pasak pareiškėjo, vien tai, kad rangovas 3 mėnesius vėlavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nesudarė pagrindo Agentūrai konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Pareiškėjas sutinka su tuo, kad rangos sutarties terminas yra esminė sutarties sąlyga, tačiau atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, pagal kurią tiekėjų lygiateisiškumo ir skaidrumo principus pažeidžia ne kiekvienas pirkimo sąlygų kitimas, o tik toks, kuris iš esmės pakeičia tiekėjų ir dalyvių padėtį ją pasunkindamas ar palengvindamas taip, kad dėl to pasikeičia ar galėtų pasikeisti dalyvių skaičius ar konkurso laimėtojas, jei tai nepateisinama objektyviomis, pagrįstomis ir teisėtomis priežastimis (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Pareiškėjas nurodo, kad Agentūra šių priežasčių visiškai nevertino, nors dar 2014 m. vasario 3 d. buvo informuota apie būtinybę dalinai keisti statomo rinkodaros centro techninį projektą (kas lėmė didesnes statybos darbų apimtis ir šiek tiek ilgesnius darbų įvykdymo terminus). Pasak pareiškėjo darbų atlikimo terminams esminę įtaką turėjo ir nepalankios oro sąlygos. Visų šių aplinkybių nebuvo įmanoma numatyti sudarant rangos sutartį, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo rangovui skaičiuoti rangos sutartyje numatytas netesybas, tačiau tai nereiškia, kad rangos sutartis buvo pakeista rangovo naudai. Be to, pareiškėjas pažymi, kad pačioje rangos sutartyje buvo numatyta galimybė keisti statybos darbų atlikimo terminus, pasikeitus projektiniams sprendimams. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Agentūra neįvertino, kokia darbų apimtis buvo įvykdyta praleidus rangos sutartyje nustatytą terminą. Pasak pareiškėjo, Agentūra turėjo įvertinti ne tik paskutiniosios PVM sąskaitos faktūros datą, bet ir jos turinį, t. y., kad per 2014 m. rugpjūtį pavėluotai atlikta darbų tik už 4 787,10 Lt, kai iš viso darbų buvo atlikta už 1 530 301,77 Lt. Pareiškėjo manymu, 14 651,44 Eur sankcija yra neteisėta ir neproporcinga, nes didžioji dalis darbų buvo atlikti laiku, o sutarties įvykdymo termino praleidimas vos keliais mėnesiais nelaikytinas esminiu ar suteikusiu rangovui pranašumą. Be to, šiuo sutarties pakeitimu nebuvo paneigti projekto tikslai ir uždaviniai.

2016 m. vasario 2 d. teisme gauti pareiškėjo atstovo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad rangovo ekonominė padėtis nebuvo pagerinta, rangovui nebuvo suteiktas pranašumas vien dėl to, kad pareiškėjas jam netaikė sankcijų už sutarties pavėluotą įvykdymą. Pasak pareiškėjo atstovo, Agentūra sankciją pareiškėjui skyrė formaliai, t. y. neįvertinusi rangos sutarties pakeitimo esmės, neatsižvelgusi į tai, ar toks pakeitimas sukėlė kokias nors neigiamas pasekmes.

2016 m. vasario 1 d. pareiškėjo atstovas pateikė teismui prašymą dėl 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjui.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Agentūra atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad pagal rangos sutartį pareiškėjas turėjo paskaičiuoti rangovui delspinigius – 0,04 proc. nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atkreipia dėmesį, kad projekto tikslas yra ne tik įsigyti įrangą, tinkamą projekto veiklai vykdyti, bet ir tai padaryti laikantis teisės aktų ir paramos sutarties nuostatų. Agentūra nurodo, jog LAT savo praktikos apžvalgoje yra konstatavęs, kad sutarties pakeitimai yra naujos sutarties sudarymas, jei pakeitimuose nustatomos iš esmės skirtingos sąlygos nei pradinėje sutartyje ir taip parodoma šalių valia sudaryti naują susitarimą dėl esminių tokios sutarties sąlygų. Agentūra atsiliepime pažymi, kad sutarties objektas ir jo įvykdymo terminai yra laikytini esminėmis sutarties sąlygomis. Agentūra atsiliepime taip pat pažymi, kad sutartis gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams, tačiau, pasak Agentūros, bet kokie esminių sutarties sąlygų pakeitimai, padaryti negavus Agentūros pritarimo, yra vertinami kaip lygiateisiškumo ir skaidrumo principų pažeidimai.

2016 m. vasario 17 d. teisme gautas Agentūros atsiliepimas į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsiliepime Agentūra nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti, nes byla dar nėra išnagrinėta ir nėra priimtas teismo sprendimas, tenkinantis pareiškėjo reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Agentūros atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui galimai neteisėtai ir nepagrįstai pritaikytos sankcijos už lygiateisiškumo ir skaidrumo principų viešosios pirkimo sutarties vykdymo procese pažeidimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 27 d. pareiškėjas ir Agentūra pasirašė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ paramos sutartį, taikomą 2012 metų paraiškoms (toliau – paramos sutartis), pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 30 d. įgyvendinti projektą „UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ rinkodaros centro steigimas“ (toliau – projektas), nepažeisdamas paramos sutarties sąlygų bei su projekto įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimų (paramos sutarties 1.1 ir 5.1 punktai). Paramos sutarties 5 ir 5.4 punktuose numatyta, kad parama bus suteikia tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas prekes, paslaugas ar darbus įsigys laikydamasis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – Pirkimų taisyklės), nuostatų.

Pareiškėjas, vadovaudamasis Pirkimų taisyklėmis, įvykdė viešąjį pirkimą apklausos būdu ir 2014 m. sausio 6 d. sudarė su rangovu statybos rangos sutartį (toliau – rangos sutartis), pagal kurią rangovas įsipareigojo sutartyje numatytais terminais (iki 2014 m. gegužės 9 d.) įvykdyti rinkodaros centro, kurio bendras plotas – 3 097,56 kv. m, statybos darbus.

2014 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai mokėjimo prašymą, kuriuo paprašė išmokėti 1 097 209,00 Lt (317 773,69 Eur) paramos sumą projekto vykdymo išlaidoms kompensuoti.

2015 m. birželio 30 d. Agentūra priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė skirti pareiškėjui 302 535,97 Eur ir neskirti likusios prašomos paramos dalies, t. y. 15 237,72 Eur. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pasirašė rangos sutartį, kurioje (kaip ir kvietime pateikti pasiūlymą) buvo numatyta, kad darbai turi būti atlikti per šiek tiek daugiau nei 3 mėnesius, t. y. pradėti 2014 m. sausio 20 d. ir baigti 2014 m. gegužės 9 d. Dėl šios faktinės aplinkybės ginčo byloje nėra.

Ginčijamame sprendime Agentūra konstatavo, kad darbai nebuvo atlikti laiku, todėl pareiškėjas turėjo apskaičiuoti rangovui delspinigius pagal rangos sutarties 7.3.2 punktą. Ginčijamame sprendime Agentūra pažymėjo, kad viešojo pirkimo sutarčių įvykdymo terminai laikytini esminėmis sutarčių sąlygomis, todėl Agentūra, vadovaudamasi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimų vykdymo tvarką taikymo metodikos, patvirtintos Agentūros direktoriaus 2013 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. BR1-83, (toliau – Metodika) 7.2 punktu ir Metodikos 2 priedo lentelės 10 eilute, pritaikė pareiškėjui 10 proc. dydžio sankciją nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Ginčijamame sprendime apskaičiuota, kad ši sankcija sudaro 14 651,44 Eur. Pareiškėjas skunde neginčija sankcijos apskaičiavimo teisingumo, tačiau iš esmės nesutinka su Agentūros išvada, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (atitinkamai ir paramos sutarties 5.4 punktą), todėl mano, kad sankcija jam skirta nepagrįstai.

Kaip minėta, ginčijamame sprendime Agentūra konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus (atitinkamai, ir paramos sutarties 5.4 punktą).

Priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Agentūra ginčijamame sprendime detalizavo, kaip, jos vertinimu, pasireiškė šių principų pažeidimas, t. y. Agentūra nurodė, kad pareiškėjas, sutikdamas, jog darbai būtų atlikti ne iki 2014 m. gegužės 9 d., o iki 2014 m. rugpjūčio 18 d., de facto pakeitė esminę rangos sutarties sąlygą – sutarties įvykdymo terminą. Pareiškėjas skunde teismui nurodė sutinkantis, kad sutarties įvykdymo terminas yra esminė sutarties sąlyga ir, kad ji buvo pakeista, tačiau pareiškėjas nurodė, kad tai nebuvo pakankamas pagrindas sankcijai taikyti, atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis minėtas sutarties pakeitimas buvo padarytas.

Iš pareiškėjo ir rangovo pažymos apie 2014 m. rugpjūčio mėnesį atliktų darbų vertę matyti, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį rangovas pareiškėjui atliko statybos darbų už 4 787,10 Lt (1 386,44 Eur). Pareiškėjas nenurodė teismui, kokios vertės darbai buvo atlikti per visą laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 9 d. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad visa rangos sutartis turėjo būti įvykdyta per šiek tiek daugiau nei 3 mėnesius, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad jos vykdymas tęsėsi dar 3 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentas, susijęs su nežymiu rangos sutarties įvykdymo pratęsimu, atmetamas kaip nepagrįstas. Dvigubai ilgesnis sutarties įvykdymo terminas yra rangos sutarties esminės sąlygos reikšmingas pakeitimas, kuris palengvino rangovo padėtį taip, kad dėl to galėjo pasikeisti apklausoje dalyvavusių asmenų skaičius ir viešojo pirkimo laimėtojas, todėl Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatavo Pirkimų taisyklėse įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų pažeidimą.

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės) (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 197.4 punkte numatyta, kad paramos gavėjui, pažeidus pirkimų vykdymo tvarką, sankcijos taikomos pagal Agentūros direktoriaus patvirtintą Metodiką.

Metodikos (redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) 2 punktas numato, kad ji skirta nustatyti paramos sumažinimo sumą, išreiškiant ją konkrečiais sankcijų dydžiais. Didžiausia sankcija už nustatytą (-us) pirkimo pažeidimą (-us) – 100 proc. nuo pirkimo sutarties vertės (Metodikos 5 punktas). Pagal Metodikos 7 ir 7.2 punktus, sankcijos dydis skaičiuojamas nuo pirkimo sutarties vertės su PVM, bet jei pirkimo sutartis finansuojama ir iš kitų finansavimo šaltinių (pvz., paramos gavėjo, kitų paramos fondų lėšos), sankcijos dydis skaičiuojamas nuo priskaičiuotos paramos sumos konkrečiai investicijai. Pagal paramos sutarties 3 punktą, pareiškėjas įsipareigojo savo įnašu (60 proc.) prisidėti prie projekto, todėl sankcijos dydis pagrįstai buvo skaičiuotas nuo paramos sumos konkrečiai investicijai. Pagal Metodikos 8 punktą, jei pirkimas buvo suskaidytas į dalis ir dalyvis galėjo pateikti pasiūlymą dėl atskiros(-ų) dalies(-ių), o pažeidimas susijęs tik su konkrečia(-iomis) dalimi(-is), sankcijos dydis skaičiuojamas ir taikomas tai konkrečiai(-ioms) pirkimo daliai(-ims). Nagrinėjamu atveju, statybos rangos darbų pirkimas nebuvo suskaidytas į dalis, todėl sankcijos suma pagrįstai skaičiuota nuo visos paramos sumos konkrečiai investicijai.

Metodika nustato principus, kriterijus bei požymių skalę, kuriais turi vadovautis Agentūra, nustatydama tikslų sankcijos dydį tais atvejais, kai paramos gavėjai vykdė pirkimus nesilaikydami pirkimų tvarkos (Metodikos 4 punktas). Šie principai ir kriterijai yra pateikti Metodikos prieduose. Metodikos 2 priede numatyti sankcijų dydžiai, kai pirkimus atlieka ne perkančiosios organizacijos. Metodikos 2 priedo lentelės 10 eilutėje, be kita ko, numatyta, kad jeigu buvo pakeistas pirkimo sutarties įvykdymo terminas, taikoma 10 proc. dydžio sankcija, išskyrus atvejus, kai buvo sumažinta perkamo objekto apimtis, proporcingai sumažinant sutarties vertę, nors tokios galimybės ir nebuvo numatyta sutartyje. Taigi, Agentūra, nustačiusi, kad rangos sutarties įvykdymo terminas buvo pakeistas, vadovaudamasi Metodika, turėjo įvertinti tik tai, ar nėra Metodikoje įtvirtintos išimties, leidžiančios netaikyti sankcijos. Bylos duomenimis, ši aplinkybė (dėl perkamo objekto apimties sumažinimo) nebuvo nustatyta, todėl išimtis netaikytina. Kaip minėta, Administravimo taisyklės įtvirtina Agentūros teisę ir pareigą taikyti sankcijas pagal Metodiką, todėl Agentūra, pareiškėjui taikydama sankciją, pagrįstai vadovavosi Metodika nuo jos nenukrypdama.

Pareiškėjas paramos sutartį su Agentūra sudarė, vadovaudamasis inter alia Administravimo taisyklėmis (paramos sutarties preambulė), todėl šių taisyklių turinys, įskaitant ir nuostatą dėl sankcijų taikymo pagal Agentūros direktoriaus patvirtintą Metodiką pareiškėjui turėjo ir galėjo būti žinoma. Minėta Metodika yra skelbiama viešai, todėl joje įtvirtintos nuostatos dėl taikomų sankcijų (numatant konkretų taikytinos sankcijos dydį už aptartą pirkimų pažeidimą) pareiškėjui taip pat galėjo ir turėjo būti žinomos.

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Agentūra sankciją pritaikė formaliai atmetamas kaip nepagrįstas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Agentūra, administruodama paramą ir vertindama mokėjimo prašymus, savo veikloje privalo vadovautis tuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu. Priešingu atveju, Agentūros veiksmai būtų vertinami kaip neteisėtas veikimas ultra vires.

Kaip minėta, pareiškėjas skunde teigė, kad Agentūra, skirdama sankciją, privalėjo atsižvelgti į tai, kad sutarties pakeitimai buvo būtini, nes iki 2014 m. gegužės 9 d. darbai objektyviai negalėjo būti atlikti, atsižvelgiant į išaugusias darbų apimtis ir blogas oro sąlygas.

Pagal Pirkimų taisyklių 52 punktą, pirkimo sutartis po apklausos gali būti keičiama tik paaiškėjus, jog jai tinkamai įvykdyti būtina daryti pirkimo sutarties pakeitimus, kurie iš esmės nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties, atitikties Europos Sąjungos standartams, tačiau tokie pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su Agentūra. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad rangos sutarties keitimas iš esmės buvo galimas, tačiau būtent Agentūrai Pirkimų taisyklių 52 punktas nustato kompetenciją vertinti pakeitimų būtinybę ir tokio vertinimo metu atsižvelgti į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, nebus pažeisti Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtinti pirkimų principai, ar bus pasiekti numatyti projekto tikslai bei uždaviniai, ar pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, negalima buvo numatyti vykdant apklausą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas rangos sutarties pakeitimų dėl naujų sutarties įvykdymo terminų su Agentūra nederino. Agentūra apie de facto pratęstus sutarties įvykdymo terminus sužinojo tik gavusi pareiškėjo 2014 m. lapkričio 28 d. mokėjimo prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus.

Pasak pareiškėjo, Agentūra, gavusi pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymą dėl numatytų projekto etapų ir investicijų grafiko koregavimo turėjo numatyti, kad rangos sutarties įvykdymo terminai bus ilgesni. 2014 m. vasario 3 d. prašyme pareiškėjas nurodė, kad iškilo būtinybė dalinai keisti esamą rinkodaros centro techninį projektą, t. y. padidinti sandėliavimo plotą ir administracines patalpas (viso bendras plotas pagal pakeistą projektą – 3 097,00 kv. m, vietoje 2 461,00 kv. m). Kaip minėta, pareiškėjo ir rangovo dar 2014 m. sausio 6 d. sudaryta sutartimi buvo susitarta būtent dėl 3 097,56 kv. m plotą apimančių statybos darbų. Pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymo pagrindu, Agentūra ir pareiškėjas 2014 m. vasario 14 d. sudarė Susitarimą Nr. 4 dėl paramos sutarties pakeitimo, kuriame projekto įgyvendinimo galutinis terminas išliko tas pats. Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad pareiškėjo 2014 m. vasario 3 d. prašymas nelaikytinas tinkamu rangos sutarties keitimo derinimu. Taigi, pareiškėjas, de facto pakeitęs esminę viešojo pirkimo sutarties sąlygą ir dvigubai pratęsęs rangos sutarties įvykdymo terminus be atskiro suderinimo su Agentūra, pažeidė ne tik Pirkimų taisyklių 3 punkte įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, bet ir Pirkimų taisyklių 52 punkte įtvirtintą pirkimo sutarties sąlygų keitimo tvarką. Konstatuotina, kad pareiškėjas pažeidė paramos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą darbus, kuriems suteikiama parama, įsigyti laikantis Pirkimų taisyklių nuostatų (paramos sutarties 5.4 punktas). Atitinkamai, Agentūra teisėtai ir pagrįstai pritaikė pareiškėjui 10 proc. sankciją, remdamasi Metodikos nuostatomis.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Baltijos mėsos grupės logistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.