- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-551-124/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Zigmas Kavaliauskas
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-551-124 /2009
Teisėja L. Gailienė Procesinio sprendimo kategorija 63.1.(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2009m. gruodžio 21 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009m. birželio25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A4-1-344/2009 pagal S. J. ieškinį atsakovui A. J. ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei S. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. I. J. (šiuo metu jos teisių perėmėja S. J. ieškiniu (t.1, b.l. 2-4) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 120-121) kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti A. - I. J. turtą nuo atsakovo A. J. turto - gyvenamojo namo lA2p su pagalbiniais pastatais, priestatais ir kitais statiniais, esančio 9(duomenys neskelbtini) nustatant jai nuosavybės teisę į idealiąsias gyvenamojo namo dalis, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, viso 52,92 kv. m ploto bei pagalbinius pastatus - sandėlį 2I1p su 1/3 dalies tremperiu 26,2 kv. m ploto 2716 Lt vertės ir tvartą 5I1p 13,9 kv. m ploto 1177 Lt vertės, lauko tualetą (82 Lt), 1/3dalis kiemo įrenginių -šulinio, tvoros, stoginės.
Atsakovui A. J. nustatyti nuosavybės teisę į idealiąsias gyvenamojo namo dalis, pažymėtas indeksais 1-1, 1-8, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, t.y. pirmo aukšto dalį ir visą namo antrą aukštą, visą namo rūsį, pažymėtą indeksais R-I, R-2, R-3, R-4, namo pastogę (21,87 kv.m.) taip pat į pagalbinius pastatus - tvartą 3I1p (3469 Lt), sandėlį 4I1p (2313 Lt), 2/3 dalis tremperio, esančio virš patalpų 3I1p ir 4I1p, garažą 6I1g (587 Lt), šiltnamį 7Ilg ( 203 Lt), malkinę 8I1ž , 2/3 dalis kiemo įrengimų - šulinio, tvoros, stoginės.
Už gyvenamo namo patalpą 1-3 pirmame aukšte atsakovui priteisti 2000 Lt piniginę kompensaciją. Nustatyti, kad kiemo įrengimais - šuliniu, tvora ir stogine bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad ieškinyje, remiantis atsakovo pateiktu D. K. aiškinamuoju raštu, yra nurodyta, kad gyvenamojo namo pirmo aukšto 2/9 dalys sudaro 39,49 kv. m. plotą. Be pirmo aukšto koridoriaus 1-1 ir laiptinės 1-8, likęs pirmas aukštas sudaro 52.92 kv.m. plotą. Iš 52.92 kv.m. pirmo aukšto namo ploto atėmus jai priklausantį 39.49 kv.m. plotą, atsakovui lieka 13.43 kv.m plotas.
Atsakovui priklausantis pagal testamentą yra tik 1-3 kambarys pirmame aukšte, kurio plotas 15,49 kv.m. Šio kambario plotas 2.06 kv.m. didesnis, negu priklauso atsakovui (13,43 kv.m.). Todėl šis didesnis plotas turi būti užskaitytas ieškovės naudai dalijant ūkinius pastatus. Ūkinių pastatų ieškovei priklauso pagal testamentą taip pat 1/3 dalis. Viso pagalbinių patalpų yra 131,70 kv.m. Nuo šio skaičiaus ieškovei priklausanti 1/3 dalis yra 43,9 kv.m. Pagalbinis ūkinis pastatas (2I1p) su tremperiu yra 26,2 kv.m. ir tvartas (5I1p) yra 13,9 kv.m., viso - 40,1 kv. m ploto. Todėl 3,8 kv. m. daugiau ūkinių pastatų ploto lieka atsakovui. Taip pat atsakovui lieka 1/3 dalis pastogės, kur laikomi įvairūs ūkio rakandai, visos gyvenamojo namo rūsio patalpos, kur ieškovė dėl atsakovo priešiškų veiksmų negali jomis naudotis. Tokiu būdu ieškovė prašo priteisti gyvenamojo namo pirmo aukšto 1-3 patalpą 15,49 kv.m. ploto. Ieškovės manymu, į patalpą 1-3 negalima patekti kitaip kaip pro jos naudojamas patalpas, atskiro įėjimo atsakovas į šią patalpą nedaro, todėl būtų tikslinga patalpą 1-3 priteisti ieškovei, o atsakovui ji sutinkanti sumokėti piniginę kompensaciją.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (t. 1, b.l. 90-93) A. J. prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jo dalį nuosavybės teise valdomos sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teisę ir priteisiant 42 557 Lt vertės gyvenamojo namo pirmo aukšto laiptinę 1-1 (5, 20 kv. m) ir patalpas 1-2 (8,46 kv. m), 1-3 ( 15,49 kv. m ) bei visą antrą aukštą, susidedantį iš laiptinės 2-1 ( 4, 40 kv. m) ir patalpų 2-2 ( 8, 45 kv. m ), 2-3 ( 15, 45 kv. m ), 2-4 ( 14, 70 kv. m) ir 2-5 ( 9, 56 kv. m ) bei 2-6 ( 4, 36 kv. m), viso 88, 05 kv. m, bei rūsio patalpas R-l ( 15,10 kv. m ), R-2 (13, 97 kv. m) ir R-4 ( 14, 95 kv. m ), viso 45, 72 kv. m., taip pat pagalbinius pastatus - tvartą,vidutinė rinkos vertė 3469 Lt, sandėlį su tremperiu, vidutinė rinkos vertė 2313 Lt, garažą, vidutinė rinkos vertė 3760 Lt, šiltnamį, vidutinė rinkos vertė 203 Lt ir dalį kiemo įrenginių - 7/9 dalis šulinio, stoginės ir tvoros. Į savo gyvenamąsias patalpas bei rūsį atsakovas patektų pro atskirą įėjimą - tambūrą 1-8 (1, 98 m), esantį jam nuosavybės teise priklausančiame priestate la¹p.
Ieškovei atsakovas A. J. prašo pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti pirmame aukšte esančius kambarius, plane pažymėtus 1- 4 ( 14, 63 kv. m), 1-5 ( 9, 83 kv. m ), koridorių 1-6 (2, 46 kv. m) ir tambūrą 1-7 (2, 05 kv. m ), per kuriuos ji ir patektų į gyvenamąsias patalpas, viso 28, 97 kv. m. gyvenamųjų patalpų, taip pat rūsio patalpą R-3 (15, 67 m ) bei pagalbinius pastatus - sandėlį, vidutinė rinkos vertė 2716 Lt ir tvartą, vidutinė rinkos vertė 1177 Lt ir 2/9 dalis kiemo įrenginių - šulinio, stoginės ir tvoros - bei visą lauko tualetą.
Nustatyti, kad kiemo inžineriniais statiniais - šuliniu, stogine ir tvora - bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai nuosavybės teise valdomoms gyvenamoms patalpoms, o tualetu - tik ieškovė.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad po mamos A. J. mirties 1998 08 26 d jis su ieškove kaip bendraturčiai bendrosios dalinės nuosavybės teise be kito turto valdo gyvenamąjį namą, sandėlį, tvartą, sandėlį su tremperiu, tvartą, garažą, šiltnamį ir kiemo įrenginius. Visų pagalbinių statinių su kiemo įrenginiais vidutinė rinkos vertė 14 807 Lt, o bendra visos namų valdos - 57 364 Lt. A. J. nuosavybės teise priklauso 7/9 dalys gyvenamojo namo ir inžinerinių kiemo statinių bei 2/3 pagalbinių statinių, o ieškovei S. J. atitinkamai 2/9 dalys gyvenamojo namo, 2/9 inžinerinių statinių ir 1/3 pagalbinių statinių. Tačiau faktiškai ieškovė savavališkai yra užėmusi ir valdo visą gyvenamojo namo pirmą aukštą, o A. J. negali naudotis teisėtai jam priklausančia didesne pastato dalimi.
Atnaujinus procesą šioje byloje, atsakovas nurodė, kad išnagrinėjus bylą apeliacinėje instancijoje Panevėžio apygardos teisme , paaiškėjo bendras namo plotas su rūsiu yra 198,58 kv. m., iš jų , be priestato, kuris yra jo nuosavybė, namo plotas yra 196,60 kv.m.Įteisinus palėpę, šis plotas padidėjo 21,87 kv.m.Nurodo, kad išnagrinėjus bylą,paaiškėjo naujos aplinkybės, nagrinėjant bylą, buvo pažeistos CK 4.80 str. 1,2 d.d.nuostatos.Prašo tenkinti jo reikalavimus. Kadangi name yra du atskiri įėjimai, kuriais ir dabar šalys naudojasi, todėl siūlo pagal juos ir suformuoti du butus. Taip ieškovei tektų namo pirmame aukšte esančios patalpos, plane pažymėtos 1- 4 (14,63 kv. m), 1-5(9,83 kv. m), į kurias patektų per koridorių 1-6 (2, 46 kv. m) ir tambūrą 1-7(2, 05 kv. m ), viso 28, 97 kv. m. gyvenamųjų patalpų,t.y.tektų daugiau 3,41 kv.m. Be to skiriant rūsio patalpą , jai tektų daugiau pagal turimą idealiąją dalį 2,41 kv.m, todėl ieškovei tektų daugiau apie 6 kv.m iš atsakovui tenkančios dalies. A. J. nuosavybėje liktų pirmame aukšte - laiptinė 1-1 (5,20 kv.m.) ir patalpos 1-2 (8, 46 kv. m), 1-3 (15, 49 kv. m ) bei visas antras aukštas, susidedantis iš laiptinės 2-1 (4, 40 kv. m) ir patalpų 2-2 ( 8, 45 kv. m), 2-3 (15,45 kv.m.), 2-4 (14,70 kv. m), 2-5 (9, 56 kv. m ) bei 2-6 (4, 36 kv. m), palėpė. Į savo valdą A. J. patektų pro atskirą įėjimą - tambūrą 1-8 (1, 98 kv. m). Tokiu būdu A. J. nuosavybėn tektų viso 86.07 kv. m. ploto gyvenamos patalpos.
Rūsio patalpas A. J. siūlo atidalinti ,kaip yra nuspręsta įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-278-03/2003. Siekiant išvengti bendro naudojimo patalpų, šioje byloje
ieškovė įpareigota įrengti naują įėjimą, kadangi šiuo metu yra tik vienas - per priestatą 1a¹p į patalpą R-4. Šio teismo sprendimo ieškovė iki šiol neįvykdė, todėl jai priteistina nuosavybėn patalpa R-3 (15,67 m), o A. J.- patalpos R-l (15,10 kv. m), R-2 (13,97 kv.m.) ir R-4 (14,95 kv. m ), viso 45,72 kv. m. Panevėžio apygardos teismo 2008 04 29 d.nutartimi nustatyta atidalijimo tvarka sudaro sąlygas naujų ginčų teismuose atsiradimui, nes neišspręstas patekimo klausimas į atsakovo A. J. nuosavybėn paskirtą gyvenamąją patalpą 1-3, be to, ženkliai nukrypta nuo idealiųjų dalių santykio.
Atsakovas A. J. neprieštarauja, kad ieškovei tektų didesnės gyvenamosios patalpos pirmame namo aukšte ir rūsyje, nei jai priklausanti idealioji dalis.
Tokiu būdu iš name esančių 115,04 kv. m. gyvenamųjų ir 59,69 kv. m rūsio patalpų ieškovei nuosavybėn tektų 28, 97 kv. m. gyvenamųjų ir 15,67 kv. m. rūsio, t.y. atitinkamai apytikriai atitiktų idealiąsias dalis.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. mano, kad jo siūlomu būdu atidalijant gyvenamąjį namą, neturėtų kilti didesnių nesutarimų dėl inžinerinių tinklų ir komunikacijų atskyrimo.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje, 2009 m. birželio 25 d. sprendimu (t. 3, b.l. 112-117) pakeitė Telšių rajono apylinkės teismo 2005-02-10 sprendimą, ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 2/9 dalis ieškovei S. J., ieškovės A.I. J. teisių perėmėjai, ir pripažino nuosavybės teisę į gyvenamojo namo su priklausiniais patalpas bei statinius tokia tvarka: patalpas pirmame aukšte, pažymėtas indeksais 1-4 (14,63 m²), 1-5 (9,83 m²), 1-6 (2,46 m²), 1-7 (2,05 m²), viso 28,97 m² ploto ir patalpą namo rūsyje R-3 (15,67 m²), viso 44,64 m², pagalbinius pastatus – sandėlį 2I1p (26 m²) su virš jo esančiu tremperiu, tvartą 5I1p (29 m²), lauko tualetą, indeksu k, 1/3 dalį tvoros k₂ ir 1/3 dalį šulinio k₁.
Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 7/9 dalis, priklausančias atsakovui A. J. ir pripažino nuosavybės teisę į gyvenamojo namo su priklausiniais patalpas bei statinius tokia tvarka: pirmame aukšte esančias patalpas, pažymėtas indeksais 1-1 (5,2 m²), 1-2 (8,46 m²), 1-3 (15,49 m²), visas antro aukšto patalpas, pažymėtas indeksais: 2-1(4,4m²), 2-2 (8,45 m²), 2-3 (15,45m²), 2-4 (14,7 m²), 2-5(9,56 m²), 2-6 (4,36m²), viso 86,07 m² ir patalpas namo rūsyje R-1 (15,10 m²), R-2 (13,97 m2), R-4 (14,95 m²), namo pastogę, pažymėtą indeksu 3-1 (21,87 m²), viso 151,96 m² bendras patalpų plotas, pagalbinius pastatus- tvartą 3I1p (22 m²), sandėlį 4I1p (22 m²) ir virš sandėlio ir tvarto esantį tremperį, garažą 6I1g (18 m²), šiltnamį 7I1g (18m²), lentų stoginę (26,8 m²), pažymėtą indeksu k₃, kiemo įrenginius- 2/3 dalis tvoros k₂ ir 1/3 dalį šulinio k₁. Nustatė, kad kiemo įrenginiais – šuliniu ir tvora šalys naudosis bendrai. Ieškinio dalies dėl namo pastogės (21,87 m²), priestato 1-8 (1,98 m²), malkinės 8I1ž atidalijimo ir 2000 Lt kompensacijos priteisimo teismas netenkino. Atsakovo A. J. reikalavimą dėl lauko tualeto paskyrimo naudotis bendrai – teismas taip pat netenkino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad tarp šalių ginčas vyksta nuo 2003 metų. 2005 m. liepos 22 d. mirus ieškovei A. I. J., jos dalį pagal testamentą priėmė teisių perėmėja S. J., tačiau situacija nepasikeitė. Ieškovei priklauso 2/9 dalys gyvenamojo namo su rūsiu ir 1/3 dalis jo priklausinių, o atsakovui – 7/9 dalys gyvenamojo namo su rūsiu ir 2/3 dalys jo priklausinių.
Užsitęsusio ginčo laikotarpiu ne kartą keitėsi turto kaina, pagal VĮ Registrų centro 2008 m. liepos 23 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą nuo ginčo pradžios turto kaina išaugo kelis kartus – nuo 40 109 Lt, iki 142 144 Lt, todėl ieškovės siūloma iš jos priteisti kompensacijos suma – 2000 Lt už atsakovui A. J. tenkančią gyvenamojo namo dalį pirmame aukšte yra nereali, tokiu atidalijimo būdu būtų pažeista atsakovo nuosavybės teisė, nes kompensacija pinigais turi būti teisinga, t. y. ji turi atitikti daikto rinkos kainą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos teismo sprendimu nustatyta atidalijimo tvarka sudaro sąlygas naujų ginčų teismuose atsiradimui, nes neišspręstas patekimo klausimas į atsakovo A. J. nuosavybėn paskirtą gyvenamąją patalpą 1-3, be to, ženkliai nukrypta nuo idealiųjų dalių santykio.
Teismas konstatavo, kad pagal testatorės A. J. 1995 m. liepos 7 d. testamentą ieškovės I.A. J. naudai buvo nustatyta testamentinė išskirtinė, kuria reikalavimą dėl patalpų gyvenamajame name atidalinimo būdo grindžia ieškovė S. J.. 1964 m. LR CK 579 str. 6 dalyje nustatyta, jog testamentinė išskirtinė netenka galios, jeigu jos gavėjas miršta prieš palikimo atsiradimą. Vadinasi, A. J. 1995 m. liepos 7 d. testamente A. I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo nei jos įpėdinei S. J., nei šiame testamente J. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo atsakovui po to, kai ši atsisakė palikimo dalies atsakovo naudai. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau minėtus motyvus, į tai, kad ieškovė nepateikė savo patalpų atidalinimo varianto ir tik reikalavo atsižvelgti į testamentinę išskirtinę, teismas padarė išvadą, kad gyvenamojo namo su rūsiu patalpos turi būti dalintinos pagal atsakovo A. J. pateiktą padalijimo projektą (1 t., b.l. 96-104). Toks patalpų padalinimas atitinka šalių interesus, nepadaroma žala daiktui, minimaliai nukrypstama nuo idealiųjų dalių santykio, išvengiama ieškinio teisme dėl reikalavimų atsakovo A. J. patekimo į patalpą 1-3 klausimu, t.y. ir nesudaromos sąlygos naujų ginčų sprendimui teisme. Atsižvelgiant į šalims priklausančias idealiąsias dalis, atidalinant gyvenamąjį namą, ieškovei S. J. priklausytų 43,69 m² patalpų plotas, o atsakovui A. J. – 151,91 m² patalpų plotas. Patenkinant ieškinio ir priešieškinio reikalavimus šiuo teismo pasirinktu variantu ir ieškovei bei atsakovui nustatant nuosavybės teises į minėtas patalpas pagal atsakovo pateiktą atidalijimo projektą, ieškovei tenka 44,64 m² ploto patalpos, o atsakovui – 151,96 m², t.y. mažiausiai nukrypstama nuo šalims priklausančių gyvenamojo namo idealiųjų dalių – ieškovei tenka 0,95 m² ploto daugiau, nei priklauso, atitinkamai atsakovui – 0,95 m² ploto mažiau, nei priklauso.
Analizuodamas gyvenamojo namo priklausinių atidalijimo variantą, teismas atsižvelgė į šalims priklausančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, vengiant šalims priskirti nuosavybės teise pastatus, esančius ant kitos šalies žemės. Iš Žemės sklypo plano matyti, kad ieškovei priklauso 735 m² žemės sklypas, kuris plane pažymėtas indeksu 1, o atsakovui - 1724 m² žemės sklypas, plane pažymėtas indeksu 2, o 508 m² žemės sklypu šalys naudojasi bendrai. Tie kiemo įrenginiai, kurie yra fiziškai nedalūs ir būtini visiems atsidalijantiems bendraturčiams tam, kad galėtų naudotis pagal paskirtį atsidalyta nuosavybe (pagal šios bylos aplinkybes toks kiemo įrenginys yra šulinys), negali būti dalijami natūra. Jeigu kiemo įrenginiai neatitinka šių kriterijų, jie gali būti dalijami natūra. Teismas nurodė, kad esminio ginčo dėl gyvenamojo namo priklausinių atidalijimo tarp šalių nėra, tačiau įvertinus šalims priklausančias priklausinių idealiąsias dalis (ieškovei priklauso 1/3, o atsakovui 2/3 dalys), lentų stoginė priteistina atsakovui. Kadangi atsakovas namo antrame aukšte yra įsirengęs tualetą, lauko tualetą, kuris yra bendrai naudojamojoje žemėje, nuosavybės teise paskyrė ieškovei, o tvorą bei šulinį padalino pagal turimas idealiąsias dalis, kuriais šalys naudosis bendrai.
Atsakovo A. J. savavališkai pastatytas priestatas 1a¹p plane žymimas indeksu 1-8 (1,98 m²) ir malkinė 8I1ž (35,39 m²) įteisinti 2002 m. lapkričio 21 d. Telšių apskrities viršininko įsakymu Nr. 2225 ir jam priklauso nuosavybės teise, todėl ieškovės ieškinį šioje dalyje teismas netenkino.
Atsižvelgdamas į šalių tarpusavio santykius ir į tai, jog atsakovas namo antrame aukšte turi įsirengęs tualetą, reikalavimą dėl lauko tualeto paskyrimo naudotis bendrai, teismas taip pat netenkino.
Šalies argumentai
I. S. J. apeliaciniu skundu (t.3, b.l. 120-122) prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą ir atidalinti 2/9 dalis S. J. turto nuo 7/9 dalių A. J. turto-gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais, priestatais ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), bei nustatyti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas tokia tvarka: pirmame aukšte pažymėtas indeksais 1-2 (8,46 kv.m.), 1-4 (14,63 kv.m.), 1-5 (9,83 kv.m.), 1-6 (2,46 kv.m.), 1-7 (2,05 kv.m.), viso 37,43 kv.m. ploto, patalpą rūsyje R-3 ( 15,67 kv. m.) bei pagalbinius pastatus: sandėlį 2Ilp su virš jo esančiu tremperiu 211 p ir tvartą 511 p, lauko tualetą pažymėtą indeksu k.
Nustatyti A. J. nuosavybės teisę į įgyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais pirmame aukšte 1-1 ( 5,2 kv. m.), 1-8 ( 1,98 kv.m.), 1-3 ( 15,49 kv.m. ), visą antrą aukštą, 2-1 (4,4 kv.m.), 2-2 (8,45 kv.m.), 2-3 ( 15,45 kv.m. ), 2-4 ( 14,7 kv.m.), 2-5 (9,56 kv.m.), 2-6 (4,36 kv.m.), namo rūsyje, pažymėtas indeksais R-l (16,10 kv.m.), R-2 (13,97 kv.m.), R-4 (14,95 kv. m. ), namo pastogę, pažymėtą indeksu 3-1 , pagalbinius pastatus : tvartą 311 p, sandėlį 4Ilp ir virš jų esantį tremperį, būtent virš patalpų 3Ilp ir 4Ilp, garažą 6Ilg, šiltnamį 7 I1g, malkinę 8I1Ž, lentų stoginę (26,8 kv.m.), pažymėtą indeksu k3, kiemo įrenginius: tvorą pažymėtą indeksu k2, nustatyti, kad kiemo įrenginiu-šuliniu, šalys naudosis bendrai. Panaikinti sprendimą dalyje dėl priteisimo iš ieškovės 356 Lt žyminio mokesčio A. J. naudai.
1. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje klaidingą poziciją užėmė jau 2008 m. rugsėjo 8 d., priimdamas nutartį dėl proceso atnaujinimo, nes tam nebuvo jokių pagrindų, jokios naujos aplinkybės nepaaiškėjo, gyvenamojo namo plotas nepadidėjo, tik nebuvo priskaičiuota palėpė, kurią ir taip valdė A. J.. Pirminė ieškovė A. I. J. prašė įpareigoti A. J. netrukdyti teisiniam įregistravimui inventorizuoti gyvenamojo namo palėpę, tačiau dėl atsakovo priešiško nusiteikimo to nebuvo galima padaryti. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad vadovaujantis Panevėžio apygardos teismo 2008-04-29 nutartimi 2008 m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, juo labiau, kad ginčo pastatai 2008-12-17 buvo teisiškai įregistruoti VĮ Registrų centras Telšių filiale.
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius. Apie tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas buvo pasisakęs dar 2004 m. kovo 8 d. nutartyje, kurioje buvo konstatuota, kad A. J. 1995-07-07 testamente yra nurodytos paliekamos įpėdiniams gyvenamojo namo nuosavybės dalys, kurias šalys paveldėjo ir valdo šiuo metu. A.-I. J. testamentine išskirtine naudojosi iki mirties, o jai mirus - turėjo naudotis ieškovė S. J., kaip testamentinė jos turtinių teisių perėmėja. Tačiau Telšių rajono apylinkės teismas kažkodėl traktuoja, kad testamentinė išskirtinė netenka galios, jei jos gavėjas miršta prieš palikimo atsiradimą ir daro klaidingą išvadą, kad A. J. 1995-07-07 testamente A.I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo jos įpėdinei S. J..
3. Teismas taip pat savo sprendime padarė neteisingą išvadą, kad ieškovė S. J., norėdama nuosavybės teise įsigyti patalpą 1-2, neatsisakė reikalavimo sumokėti atsakovui kompensaciją, o tai esą rodo, kad ieškovė turi galimybę ir pinigų įsirengti virtuvę kitoje 1-5 patalpoje. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė yra bedarbė, neturi jokių pajamų ir dėl šių aplinkybių jai buvo skirta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Tuo pačiu pagrindu iš ieškovės negalėjo būti priteistas 356 Lt žyminis mokestis. Sprendime neišspręstas ieškovės patekimo į rūsį klausimas, o taip pat ir tai, kad ieškovei pagal tenkančią namo dalį turėtų priklausyti dalis pastogės, tačiau ji visa priteista A. J., kaip ir šiltnamis bei garažas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 124-125) atsakovas A. J. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2009-06-25 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Panevėžio apygardos teismas 2008m. balandžio 29d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-16-338/2008, vadovaudamasis I-os instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, padalino gyvenamąjį namą, kurio plotas 177,71 kv.m. bei skyrė ieškovės S. J. nuosavybėn gyvenamojo ploto vietoj įregistruotų 2/9 dalių – 3/9 dalis, o A. J. – vietoj 7/9, tik 6/9 dalis, atitinkamai bendrojo ploto gyvenamajame name – ieškovei 2,6/9 dalis, o A. J. – 6,4/9 dalis. Šis plotų skirtumas natūroje sudaro žymų nukrypimą pagal gyvenamąjį plotą nuo įregistruotų idealiųjų dalių ir reiškia žymų nuostolį pinigine išraiška, skaičiuojant pagal rinkos kainą. Pažymėtina, kad dėl reikalingumo šiuo pagrindu atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsiliepime neprieštaravo ir pati apeliantė. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad procesą reikėjo atnaujinti ir dėl aiškiai neteisingo materialinės teisės normų taikymo, kadangi Panevėžio apygardos teismas aiškiai ignoravo LR CK 4.80 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymus.
2. Dėl LR CK 4.80 straipsnio ir kt. materialinės teisės normų taikymo (testamentinės išskirtinės paveldėjimo) nagrinėdamas šią bylą kasacine tvarka, 2007m. spalio 31 d. nutartyje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatavęs, kad 1995-07-07 testamente A.I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo įpėdinei S. J. ir todėl nurodė, kad ginčas tarp šalių turi būti sprendžiamas pagal LR CK 4.80 straipsnio nuostatas.
3. Klausimas dėl apeliantės patekimo į rūsio patalpas R-3 yra išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo 2003-05-22 sprendimu civ. byloje Nr. 2-278-03/2003, kuriuo ieškovė yra įpareigota įsirengti atskirą įėjimą į rūsio patalpą R-3. Apeliaciniame skunde nenurodyta trūkumų, dėl kurių skundžiamą sprendimą reikėtų keisti ar kuriuos reikėtų šalinti bylą pakartotinai nagrinėjant I -osios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Pirmoji ieškovė - A. I. J. - ginčo turtą, t.y. 2/9 dalis gyvenamojo namo ir 2/3 jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėjo iš A. J., mirusios 1998 m. rugpjūčio 26 d. Testatorė A. J. 1995 m. liepos 7 d. testamentu ginčo daiktą – namą paliko trims paveldėtojams: t.y. atsakovui A. J. paliko 5/9 dalis šio turto, A. I. J. – 2/9 dalis, o kitas 2/9 dalis – J. J., kuri pagal pateiktą byloje 1999 m. kovo 4 d. paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą atsisakė palikimo savo brolio – atsakovo A. J. naudai (t. 1, b.l. 21-22). Atsakovas A. J. tokiu būdu pagal testatorės ir jo naudai palikimo atsisakiusios sesers valią įgijo 7/9 nuosavybės dalis į namą bei 2/3 jo priklausinių, o A. I. J. 2/9 dalis gyvenamo namo ir 1/3 jo priklausinių, kuriuos savo ruožtu paveldėjo S. J. 2000 m. kovo 13 d. testamento pagrindu, kadangi A. I. J. 2005 m. liepos 22 d. mirė.
2005 m. 02 10 d. Telšių rajono apylinkės teismas sprendimu atidalino bendraturčių nuosavybę.2008 04 29 d.Panevėžio apygardos teismas pakeitė šį sprendimą (b.l.134,2 t.). Telšių apylinkės teismas atnaujino procesą šioje byloje (b.l.41, 3 tomas) ,paaiškėjus naujai aplinkybei, nustačius, jog anksčiau pateiktose pažymose, kuriomis rėmėsi teismai, atidalindami nuosavybę, yra netiksliai nurodytas namo bendras plotas.Tai yra, Registrų centras ankstesnėse pažymose bendrą namo plotą nurodydavo 177,71 kv.m, o 2008 07 23 d. pažymoje- 198,58 (b.l .9,-10,3 t.).Šiuo pagrindu ir buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, nes plotų skirtumas natūroje sudarė žymų nukrypimą nuo šalių įregistruotų idealiųjų dalių, dėl ko buvo neteisingai pritaikytos CK 4.80 str. nuostatos.Kolegija atmeta apeliantės motyvą dėl nepagrįsto proceso atnaujinimo.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.80 str. konstatuojama, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Esant bendraturčių nesutarimui dėl atidalijimo tvarkos ar būdo, pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį atidalijimo klausimą išsprendžia teismas. Įstatymas šiuo atveju reikalauja, kad toks atidalijimas natūra galimas tik be neproporcingos žalos turtui (CK 4. 80 str. 2 d.). Analizuojant šios teisės normos turinį, darytina išvada, kad įstatymų leidėjas prioritetą teikia turto atidalinimui natūra, tačiau tik su sąlyga, kad padalijant tokiu būdu, nebūtų padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai.
Kaip matyti iš apeliantės skunde išdėstyto prašymo apeliantė iš esmės sutinka su Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytu atidalinimu.Ginčas kyla dėl gyvenamos patalpos indeksas 1-2 (8.46 kv.m).Kolegija nesutinka su apeliantės motyvu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius dėl testametinės išskirtinės. Šiuo klausimu šioje byloje yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 31 d. nutartyje (2 t., b.l. 95-101), kurioje teisėjų kolegija pažymėjo, kad testamentinė išskirtinė nėra daiktinė teisė ar vienas iš daiktinės teisės suvaržymų, t. y. toks su daiktu susietas įsipareigojimas, kuris kartu su daiktu pereina naujajam daikto savininkui. Šioje byloje taikytinos testamentinę išskirtinę reglamentavusios 1964 m. LR CK normos - 579 str. 1 d. testamentinę išskirtinę apibūdino kaip testatoriaus nustatomą prievolę įpėdiniui pagal testamentą, kurią jis turi įvykdyti vieno ar kelių asmenų (išskirtinės gavėjų) naudai; ir tik šie asmenys, t. y. išskirtinės gavėjai, įgyja teisę reikalauti tą prievolę įvykdyti. Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų kolegija konstatvo, kad A. J. 1995 m. liepos 7 d. testamente A. I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo nei jos įpėdinei S. J., nei šiame testamente J. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo atsakovui po to, kai ši atsisakė palikimo dalies atsakovo naudai.Tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas sprendime ir pagrįstai neatsižvelgė į testamentinę išskirtinę , priimdamas teismo sprendimą.
Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įstatymais nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, tačiau šioje byloje civilinių santykių stabilumo nebuvo pasiekta, šalys neranda bendro sprendimo būdo,konfliktuoja . Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuosavybės atidalijimo , įvertina abiejų šalių pasiūlymų konstuktyvumą , įgyvendinimo realumą, atiduodant pirmenybę tam pasidalijimo projektui, kuris neprieštarauja norminiams aktams, labiau atitinka nuosavybės idealiąsias dalis, bendraturčių poreikius panaikinti bendro naudojimo patalpas ir maksimaliai suderinti bendraturčių interesus .Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas nuosavybės atidalijimas atitinka šalių interesus, nepadaroma žala daiktui, minimaliai nukrypstama nuo idealiųjų dalių santykio, išvengiama ieškinio teisme dėl reikalavimų atsakovo A. J. patekimo į patalpą 1-3 klausimu, t.y. nesudaromos sąlygos naujų ginčų sprendimui teisme.Taip pat šalims yra atitinkamai pagal jų idealiąsias dalis paskirstomas naudingas gyvenamas plotas bei gyvenamas plotas. Atsižvelgiant į šalims priklausančias idealiąsias dalis, atidalinant gyvenamąjį namą, ieškovei S. J. priklausytų 43,69 m² patalpų plotas, o atsakovui A. J. – 152,91 m² patalpų plotas . Pagal teismo sprendimą nuosavybėn yra priteista atitinkamai ieškovei S. J. 44,64 kv.m bendro ploto, atsakovui A. J. 151,96 kv.m. . Palikus atsakovui pirmajame aukšte tik patalpą 1-3, kuri yra izoliuota nuo kitų patalpų jam priskirtinų patalpų,ji yra tarp ieškovės patalpų, tai darytų dar sudėtingesnius šalių santykius, pareikalautų didelių išlaidų, įrengiant atskirą įėjimą, be to sudarytų didelių nepatogumų atsakovui, tuo pačiu ir ieškovei , naudojantis patalpomis, ir toliau gilintų šalių konfliktą.Ieškovė šiuo metu nesinaudoja patalpa ind.1-2, atsakovas ją pagerino, įdėdamas naujus langus,centrinė šildymo sistema , vandentiekio sistema šioje patalpoje bei 1-3 patalpoje yra išardyta, todėl abi šalys ją turės atstatyti . Šalys galės naudotis atskiromis patalpomis, į kurias pateks per atskirus įėjimus, turės galimybę įsirengti atskiras vandentiekio, apšildymo sistemas;suformavus atskirus butus,tai padidins patalpų jų vertę, todėl nelaikytina, kad taip padalijus turtui būtų padaroma neproporcinga žala .Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei tektų įrengti kitoje patalpoje ,pažymėtoje indeksu 1-5,virtuvę.Tam yra techninės galimybės , ką nurodė ir byloje apklausta liud. D. K., vykdanti architektūrinę, inžinierinę ,statybinę veiklą (b.l.8, 104, 2 p.,3 t.,96 ,1 t.).Ieškovė bylos nagrinėjimo metu anksčiau yra sutikusi kitame kambaryje įsirengti virtuvę (b.l.125 , 2 t.) Ieškovė neatsisakė savo reikalavimo sumokėti kompensaciją, kuri nurodyta ieškinyje -2 000 Lt., o vėliau teismo posėdžio metu atsakovui net siūlė ir didesnę kompensaciją 3 000 bei 5 000 Lt.(b.l35, 2 t.),todėl atmestinas jos skundo motyvas, kad teismas padarė neteisingą išvadą dėl jos piniginių galimybių įsirengti virtuvę.Atsakovas nesutiko su nurodyto dydžio kompensacija už patalpą indeksas 1-3, be to jis netektų didelės dalies turto .
Ieškovė atidalinant patalpas savo apeliacinio skundo reikalavime nepagrįstai prašo priskirti atsakovui nuosavybėn patalpas indeksas 1-8 (1,98kv.m) bei malkinę 8I1Ž, kurios yra registruotos ieškovo nuosavybe.
Kolegija atmeta ieškovės nurodytą motyvą dėl to, jog teismas neišsprendė jos patekimo į rūsį klausimą, kadangi šias yra išspręstas Telšių rajono apylinkės teismo 2003 05 22 d. sprendimu civ. byloje Nr.2-278-03/2003 (b.l 33-36, 77-78,1 t.), kuris šiuo atveju turi prejudicinę reikšmę .
Nors ieškovė nurodo, kad jai turėtų priklausyti ir dalis pastogės, šiltnamio ir garažo, tačiau reikalavime šių patalpų neprašo jai priteisti.Pastogė yra virš atsakovui paskirtų patalpų,į ją patekti galima tik per atsakovo patalpas, todėl ji pagrįstai palikta atsakovui.Šiltnamiu bei garažu naudojasi atsakovas, ieškovė niekada ir nereiškė reikalavimo dėl šių pastatų atidalijimo jai.Pagal jai priklausančią dalį yra skirta atitinkama dalis ūkinių pastatų.
Kolegijos nuomone šulinys yra nedalus, ką nurodė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 10 31 d.nutartyje,( 2 t., b.l. 95-101),tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuose, todėl šioje dalyje yra keistinas teismo sprendimas, iš jo pašalinant šulinio padalinimą.
Dėl teismo sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų .
Kolegija atmeta ieškovės argumentą dėl nepagrįsto 356 Lt.bylinėjimosi išlaidų iš jos priteisimo atsakovui , jai esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 str. 1 d., 2 d. ,3 d.numato, jog bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos ieškovui proporcingai ieškovui patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui-proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.Pralaimėjusi šalis bylinėjimosi išlaidas apmoka ir tuo atveju, kai buvo atleista nuo jų mokėjimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Teismo sprendimo motyvuojančioje dalyje nurodyta, jog priteisiama 355,20 Lt., o rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodyta , jog priteisiama 356 Lt., todėl šioje dalyje yra ištaisytinas rašymo apsirikimas.
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio kodekso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.). Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.
Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 100 Lt. išlaidų, atsakovas turėjo 500 Lt.atstovavimo išlaidų. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą ,proporcingai yra paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p, 93 str.,98 str.).Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti apie 3.23 proc., jai priteistina 3,23 Lt. turėtos žyminio mokesčio išlaidos, atsakovui 483,85 LtAtlikus įskaitymą, iš ieškovės priteistina 480,62 Lt. bylinėjimosi išlaidos ieškovui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 25d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Pakeisti sprendimą dalyje dėl šulinio padalijimo,pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies 4-os pastraipos dėl nuosavybės nustatymo S. J. į „1/3 dalį šulinio k₁“ bei iš 7-os pastraipos dėl nuosavybės teisės A. J. nustatymo į“ 1/3 dalį šulinio k₁ „.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistu.
Ištaisyti rašymo apsirikimą dėl žyminio mokesčio priteisimo, nurodant sprendimo rezoliucinės dalies 11 pastraipoje „Priteisti iš ieškovės S. J. 355,20 Lt. (tris šimtus penkiasdešimt penkis litus 20 ct.) žyminį mokestį ieškovo A. J. naudai“.
Priteisti iš ieškovės S. J. atsakovui A. J. 480,62 Lt. (keturis šimtus aštuoniasdešimt litų 62 ct.) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, 6,44 Lt.(šešis litus 44 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.