- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-29
- Bylos Nr.
- 2A-16-338/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė (pirm.), Rimantas Savickas (pran.), Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- A. J.
- Ieškovas
- S. J.
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Stefanija Sakalauskienė Civilinė byla Nr. 2A-16-338/2008
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008m. balandžio 29d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Margaritos Dzelzienės, kolegijos teisėjų: Rimanto Savicko (pranešėjas), Laimanto Misiūno, sekretoriaujant Angelei Andrikonienei, dalyvaujant ieškovės atstovams R. J., advokatui Mariui Mikalauskui, atsakovui A. J., atsakovo atstovui advokatui A. J., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2005m. vasario 10 d. sprendimo pagal ieškovės S. J. (pradinės ieškovės mirusiosios A. I. J. procesinių teisių perėmėjos) ieškinį atsakovui A. J. ir atsakovo A. J. priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė A. I. J. su ieškiniu kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą, prašydama atidalyti jos turtą nuo atsakovo A. J. turto - gyvenamojo namo lA2p su pagalbiniais pastatais, priestatais ir kitais statiniais, esančiais Telšių rajone, Rainių kaime, Telšių g. 35; nustatyti jai nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, 52,92 kv. m ploto, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, bei pagalbinius pastatus: sandėlį 2Ilp su 1/3 dalies tremperiu, 26,2 kv.m ploto, 2716 Lt vertės ir tvartą 5Ilp 13,9 kv.m ploto 1177 Lt vertės, lauko tualetą 82 Lt vertės, 1/3 dalis kiemo įrenginių: šulinio, tvoros, stoginės; A. J. nustatyti nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-8, 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, tai yra pirmo aukšto dalį ir visą namo antrą aukštą, visą namo rūsį, pažymėtą indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, namo pastogę 21,87 kv. m. Taip pat pagalbinius pastatus: tvartą 3Ilp, 3469 Lt vertės, sandėlį 4Ilp, 2313 Lt vertės, 2/3 dalis tremperio, esančio virš patalpų 3Ilp ir 4Ilp, garažą 6Ilp, 587 Lt vertės, šiltnamį 7Ilp, 203 Lt vertės, malkinę 8I1Ž., 2/3 dalis kiemo įrenginių: šulinio, tvoros, stoginės. Už gyvenamojo namo patalpą 1-3 pirmame aukšte atsakovui priteisti 2000 Lt piniginę kompensaciją. Nustatyti, kad kiemo įrenginiais: šuliniu, tvora, stogine bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai turimoms nuosavybės dalims.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos sodybos, pripažinti jo asmeninę nuosavybės teisę ir priteisti 42 557 Lt vertės gyvenamojo namo, unikalus Nr. 78/975-5015-4017, pirmo aukšto laiptinę 1-1 ir patalpas 1-2, 1-3 bei visą antrą aukštą, susidedantį iš laiptinės 2-1 ir patalpų 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6 bei rūsio patalpas R-l, R-2, R-4, viso 45,72 kv. m, taip pat pagalbinius pastatus: tvartą, unikalus Nr. 78-975-5015-4039, sandėlį su tremperiu, unikalus Nr. 78/975-5015-4048, garažą, I unikalus Nr. 78/975-8015-4060, šiltnamį, unikalus Nr. 78/975-5015-4071 ir dalį kiemo įrenginių, unikalus Nr. 7897-5015-4093, 7/9 dalis šulinio, stoginės ir tvoros. Atsakovas į gyvenamąsias patalpas bei rūsį patektų pro atskirą įėjimą - tambūrą 1-8 (1,98 kv. m), esančiame jam i nuosavybės teise priklausančiame priestate 1a1p. Ieškovei jis prašė pripažinti nuosavybės teisę ir priteisti pirmame aukšte esančius kambarius, plane pažymėtus 1-4, 1-5, koridorių 1-6 ir tambūrą 1-7, per kuriuos ji patektų į gyvenamąsias patalpas, iš viso 28,97 kv. m gyvenamųjų patalpų, taip pat rūsio patalpą R-3 bei pagalbinius pastatus: sandėlį, unikalus Nr. 78/975-5015-4028, tvorą, unikalus Nr. 78/975-5015-4050, vidutinė rinkos vertė 1177 Lt ir 2/9 dalis kiemo įrenginių, unikalus Nr. 78/975-5015-4093 - šulinio, stoginės ir tvoros bei visą lauko tualetą. Taip pat prašė nustatyti, kad kiemo inžineriniais statiniais - šuliniu, stogine ir tvora - bendraturčiai naudosis bendrai, proporcingai nuosavybės teise valdomoms gyvenamosioms patalpoms, o tualetu - tik ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2005m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Atidalino 2/9 dalis A. I. J. turto nuo 7/9 dalių A. J. turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr.78/975-0154-01-7, lA2p. su pagalbiniais pastatais, priestatais ir kitais statiniais, esančiais Telšių g.35, Rainių kaime, Telšių rajone. Nustatė A. I. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas tokia tvarka: pirmame aukšte pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, viso 52,92 kv.m ploto bei pagalbinius pastatus: sandėlį 2Ilp. su virš jo esančiu tremperiu 2Ilp. ir tvartą-malkinę 5Ilp., lauko tualetą pažymėtą indeksu k, lentų stoginę (26,8 m² ploto) pažymėtą indeksu k3. Nustatė A. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais pirmame aukšte 1-1, 1-8, visą antrą aukštą, o būtent antrame aukšte 2-1,2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, į visą namo rūsį, pažymėtą indeksais R-l, R-2, R-3, R-4, namo pastogę, pažymėtą indeksu 3-1, į pagalbinius pastatus: tvartą 3Ilp., sandėlį 4Ilp. ir virš šių sandėlio ir tvarto esantį tremperį, būtent virš patalpų 3Ilp. ir 4Ilp., garažą 6I1g., šiltnamį 7Ilg., malkinę 8I1Ž., kiemo įrenginius: tvorą, pažymėtą indeksu k₂. Už gyvenamo namo patalpos dalinį kompensavimą (1-3 pirmame aukšte) iš A. I. J. priteisė 2000 Lt A. J. naudai piniginę kompensaciją. Nustatė, kad kiemo įrenginiu - šuliniu, šalys naudosis bendrai. Ieškinio dalį, dėl stoginės atidalijimo gyvenamajame name A. I. J. naudai, atmetė. Priešieškinio dalį dėl patalpos gyvenamajame name, pažymėtos indeksais 1-2, 1-3, pirmame aukšte atidalijimo A. J. naudai ir rūsio patalpos R-3 A. J. naudai, atmetė. Nurodė, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nustatyta tvarka naudotis gyvenamuoju namu šalys negali, todėl turtą atidalino ir keitė turto nuosavybės statusą. Atidalydamas turtą natūra, teismas turi atidalyti turtą taip, kad šalys galėtų laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti jam tekusią pastato dalimi ir negali palikti šalims patalpų, kuriomis jie turėtų naudotis bendrai. Ginčo namas yra dviejų aukštų, jame gali gyventi dvi atskiros šeimos, todėl jį galima atidalyti, paskiriant po vieną aukštą. Pirmame aukšte vienas kambarys priklauso atsakovui, todėl jį palikus ieškovei, atsakovui šio kambario vertė kompensuojama pinigais bei kitomis patalpomis ir statiniais, o būtent rūsio, palėpės patalpomis, garažu, tvora. Šalys yra turtą paveldėjusios ir testatorės valia buvo išreikšta, kad ieškovė naudotųsi gyvenamo namo pirmo aukšto dviem kambariais iš vakarų pusės, o virtuve iš rytų pusės. Atsakovui perduota teisė tame tarpe ir palikimo teisė į kambarį pirmame aukšte, plane žymimą 1-3, 15,49m², bet juo naudotis nėra galimybės, nes atsakovas neturi galimybių į jį patekti neatlikus papildomų projektavimo bei statybos darbų. Atsakovo pateiktas projektas, kuris neatitinka mirusiosios valios ir ieškovės reikalavimo, nes ji nesutinka savo virtuvės pirmame aikšte atiduoti atsakovui. Kadangi į rūsį ir į palėpę yra tik vienas įėjimas iš atsakovo A. J. patalpų, todėl visą rūsį ir palėpę paliko A. J. nuosavybėje. Nurodė, kad pagal atsakovo priešieškinį, negalėtų naudotis gyvenamu namu netrukdydami vienas kitam arba reikėtų padaryti dar vieną atskirą įėjimą į rūsį ir dar vieną įėjimą į vieną kambarį pirmame aukšte. Ieškinio dalį, dėl atidalijimo gyvenamajame name stoginės, atmetė, nes į stoginę galima patekti tik iš patalpos, esančios antrame aukšte, kuri priklauso atsakovui. Priešieškinio dalį, dėl patalpos gyvenamajame name, pažymėtos indeksu 1-2 ir 1-3 pirmame aukšte atidalijimo, atmetė. Testatorės valia buvo, kad A. I. J. naudotųsi patalpa, būtent pažymėta indeksu 1-2, tačiau atsakovas negalėtų patekti į patalpą 1-3, todėl šią patalpą paliko ieškovei, kompensuojant piniginėmis lėšomis bei patalpa, esančia rūsyje ir pastoge 3-1. Bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė nei vienai šaliai, nes įvertino, kad tai būtų tik piniginių lėšų apsikeitimas. Tačiau priteisė nesumokėtas žyminio mokesčio dalis valstybei.
Apeliaciniu skundu atsakovas A. J. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2005m. vasario 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais. 1. Skundžiamo sprendimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu dėl klaidingo materialinės teisės normų taikymo, nes liko neatskleista bylos esmė ir priimtas klaidingas sprendimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama vieninga tokio pobūdžio ginčų sprendimo praktika, kad atidalinant turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio turimą dalį bendroje nuosavybėje, o teismas negali savo nuožiūra kompensuoti vienam iš bendraturčių gyvenamųjų patalpų netekimą pagalbinėmis patalpomis. Netaikytinas padalinimo variantas, kai vienam iš bendraturčių, nesant jo sutikimo, dalis jo turto atidalinama natūra, o dalis pinigais. 2. Ieškovei A. I. J. paskirtų naudotis gyvenamojo namo patalpų dydis šių patalpų funkcinės paskirties ir vertės prasme viršija jos dalį bendrojoje nuosavybėje, nes jai paskirta net 14,1 kv.m daugiau, o pusrūsio patalpų nepaskirta išvis, nors 15,64 kv.m rūsio patalpa ieškovei naudotis yra priteista įsiteisėjusiu 2003m. gegužės 19 d. sprendimu. Tokiu būdu, ieškovei paskirta 52,92 kv.m gyvenamųjų patalpų iš 117,02 kv.m, esančių ginčo name arba beveik 1/2 dalis. Gyvenamojo ploto idealiosios dalies sumažinimą apeliantui, teismas bando kompensuoti ribotos funkcinės paskirties ir todėl menkavertėmis rūsio patalpomis bei pastoge, kuri yra nedalintina, neinventorizuota ir ja neįmanoma naudotis. 3. Nesilaikyta atidalinamų idealių dalių vertinimo funkcine - vertine prasme nuostatų ir sprendžiant ūkinių pastatų padalinimą. Paveldėjimo teisės liudijime ir registrų centro išraše nurodyta, kad ieškovei priklauso 1/3 ūkinių pastatų ir 2/9 kiemo įrenginių. Teismas nusprendė padidinti ieškovės idealiąsias dalis bendroje nuosavybėje ir atidalyti 2/9 dalis ieškovės turto. Sprendime nenurodyta ir tenka spėlioti, kiek dalių ūkinių pastatų bei kiemo įrenginių kiekvienai šaliai paskirta. Sodybos žemės sklypas tarp šalių yra nustatyta tvarka padalintas ir padalinimas įregistruotas dar 2001 metais. Teismas pažeidė privalomą su ieškove susitarimą dėl sodybos žemės sklypo pasidalinimo, nes skyrė ieškovei ūkinį pastatą, kuris yra ant apeliantui priklausančios žemės dalies ir sprendimas prieštarauja žemės pasidalinimui. 4. Priestatas 1-8 pirmame aukšte ir malkinė 8I1Ž yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir tai matosi iš registro centro 2003m. spalio 29 d. išrašo. Tačiau teismas atidalino nedalintiną turtą. Sprendime teismas nesilaikė testatorės patvarkymų ir faktiškai gyvenamąjį namą padalino savo nuožiūra, o ne kaip buvo velionės patvarkyta testamentu, patvirtinta paveldėjimo teisės liudijimu bei registruojant daiktines teises į šią nuosavybę, t.y. taip kaip prašė ieškovė. Priimtas įsiteisėjęs sprendimas byloje Nr.2-278-03/2003 neturi ir negali turėti prejudicinės galios, sprendžiant nuosavybės atidalinimo klausimą, nes šioje byloje priimtu sprendimu, kaip akcentavo pats teismas, keičiamas nuosavybės statusas. Tad atidalinimo atveju teismas turėjo vadovautis įstatymo CK 4.80 str., 4.81 str. ir kt. nuostatomis ir akcentuotis būtent į nustatyta tvarka Registrų centre įregistruotas testamentu šalims nustatytas idealiąsias dalis bendroje nuosavybėje bei siekti jų įmanomai nepažeisti ir optimaliai atidalinti, nepadarant neproporcingos žalos turto paskirčiai. Paskirdamas ieškovei didesnį ir vertingesnį gyvenamąjį plotą, nei jai priklausytų pagal jos dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, atimant net 2 gyvenamuosius kambarius iš atsakovo, teismas netinkamai taikė CK 4.80-4.81 str. l d. ir kt. nuostatas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2005m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1d. 3p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys yra gyvenamojo namo, ūkio pastatų, kiemo įrenginių ir žemės sklypo bendrasavininkiai. Šalys nesutaria dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto dalių atidalinimo, kadangi tiksliai atidalinti jų turimą nuosavybę iš bendro turto, kuri atitiktų idealiąsias turto dalis neįmanoma, todėl atidalinant turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio turimą dalį bendroje nuosavybėje. Kadangi šalys nesutaria dėl atidalinimo būdo, tai turtas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Skundžiamame sprendime teismas savo nuožiūra dalijamo turto gyvenamųjų patalpų neatitikimą kompensavo pagalbinėmis patalpomis ir pinigais, nors tokio sutikimo iš bendraturčių nebuvo gauta. Teismo sprendimu ieškovei paskirtų naudotis gyvenamojo namo patalpų dydis šių patalpų funkcinės paskirties ir vertės prasme viršija jos dalį bendrojoje nuosavybėje. Gyvenamojo ploto idealiosios dalies sumažinimą apeliantui, teismas kompensavo ribotos funkcinės paskirties menkavertėmis rūsio patalpomis bei pastoge, kuri yra nedalintina, nes neinventorizuota. Teisėjų kolegija, išklausiusi šalių argumentus ir įvertinusi susidariusią padėtį, konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti keičiamas, iš dalies tenkinant atsakovo apeliacinį skundą. Atsakovui A. J. skirtina patalpa pirmame namo aukšte pažymėta indeksu 1-3 (15,49m2). Pirmo aukšto patalpa pažymėta indeksu 1-2 jos funkcine paskirtimi reikalingesnė ieškovei, kaip ir paskirta skundžiamu teismo sprendimu, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007m. spalio 31d. nutartyje konstatuota, kad testamentinė išskirtinė nėra daiktinės teisės ar vienas iš daiktinės teisės suvaržymų, t.y. toks su daiktu susietas įsipareigojimas, kuris su daiktu pereina naujam daikto savininkui. Minėtoje nutartyje kolegija nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turi būti taikytinos testamentinę išskirtinę reglamentavusios 1964m. CK normos, kad iš testamentinės išskirtinės įvykdymo gaunama nauda siejama tik su jos gavėjo asmeniu, kad A. J. 1995m. liepos 7d. testamente A.I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo jos įpėdinei S. J., nei šiame testamente I. J. naudai nustatyta testamentinė išskirtinė neperėjo atsakovui po to, kai ši atsisakė palikimo dalies atsakovo naudai. Atsižvelgiant į minėtos nutarties nuostatas, atmestini ieškovės argumentai, kad atidalijant nuosavybę būtina atsižvelgti į testamentinę išskirtinę. Nesilaikyta atidalinamų idealių dalių vertinimo funkcine - vertine prasme nuostatų ir sprendžiant ūkinių pastatų padalinimą. Paveldėjimo teisės liudijime ir registrų centro išraše nurodyta, kad ieškovei priklauso 1/3 ūkinių pastatų ir 2/9 kiemo įrenginių. Teismas nusprendė paskirti ieškovei tvartą-malkinę 5Ilp. Byloje esantys planai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad indeksu 5I1p pažymėtas statinys yra iš dviejų dalių- tvarto, kuriuo naudojasi ieškovė ir malkinės, kuria naudojasi atsakovas. Šalys iš esmės sutaria dėl šio pastato naudojimo, tačiau teismo sprendimo nuoroda, kad pastatas 5I1p skiriamas ieškovei neatitinka paveldėjimo teisės liudijimo ir registrų centro duomenų, kad ieškovei priklauso 1/3 ūkinių pastatų ir 2/9 kiemo įrenginių. Kadangi šalys yra pasidalijusios žemės sklypą ir dėl to ginčo nėra, malkinė yra ant atsakovui priklausančios sklypo dalies ir turi indeksą „k3“, šis statinys skirtinas atsakovui A. J.. Byloje nustatyta, kad priestatas 1-8 pirmame aukšte ir malkinė 8I1Ž yra asmeninė atsakovo nuosavybė ir tai matosi iš registro centro 2003m. spalio 29 d. išrašo. Apeliantas teigia, kad teismas į tai neatsižvelgė ir šią asmeninę nuosavybę taip pat atidalino iš bendrosios nuosavybės. Teismas, išspręsdamas atidalijimo klausimą sprendime nurodė visas patalpas ir visus statinius, kurie yra išvardinti Registrų centro išraše, kadangi tai nepadarius vienu dokumentu kiltų neaiškumų, kurie ateityje gali sąlygoti naujus šalių ginčus.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovas A. J. turėjo 1300 Lt atstovavimo išlaidų, už apeliacinį ir kasacinius skundus yra sumokėjęs 1501 Lt žyminio mokesčio. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl jo turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis priteisiama iš ieškovės (CPK 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2005m. vasario 10d. sprendimą pakeisti. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti dalinai.
Atidalinti 2/9 dalis A. I. J. turto nuo 7/9 dalių A. J. turto - gyvenamojo namo, unikalus Nr.78/975-0154-01-7, lA2p. su pagalbiniais pastatais, priestatais ir kitais statiniais, esančiais Telšių g.35, Rainių kaime, Telšių rajone.
Nustatyti S. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas tokia tvarka: pirmame aukšte pažymėtas indeksais 1-2 (8,46m²), 1-4 (14,63m²) 1-5 (9,83m²), 1-6 (2,46m²), 1-7 (2,05m²), viso 37,43 kv.m ploto, patalpą rūsyje R-3 (15,67 m²) bei pagalbinius pastatus: sandėlį 2Ilp. su virš jo esančiu tremperiu 2Ilp. ir tvartą 5Ilp., lauko tualetą pažymėtą indeksu k.
Nustatyti A. J. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas indeksais pirmame aukšte 1-1 (5,2m²), 1-8 (1,98m²), 1-3 (15,49m2) visą antrą aukštą, 2-1 (4,4m²), 2-2 (8,45m²), 2-3 (15,45m²), 2-4 (14,7m²), 2-5 (9,56 m²), 2-6 (4,36m²), namo rūsyje, pažymėtas indeksais R-l (16,10m²), R-2 (13,97m²), R-4 (14,95m²), namo pastogę, pažymėtą indeksu 3-1, pagalbinius pastatus: tvartą 3Ilp., sandėlį 4Ilp. ir virš šių sandėlio ir tvarto esantį tremperį, būtent virš patalpų 3Ilp. ir 4Ilp., garažą 6I1g., šiltnamį 7Ilg., malkinę 8I1Ž., lentų stoginę (26,8 m² ploto) pažymėtą indeksu k3, kiemo įrenginius: tvorą, pažymėtą indeksu k₂.
Nustatyti, kad kiemo įrenginiu - šuliniu, šalys naudosis bendrai.
Ieškinio dalį, dėl stoginės atidalijimo gyvenamajame name A. I. J. naudai, atmesti. Priešieškinio dalį dėl patalpos gyvenamajame name, pažymėtos indeksais 1-2, pirmame aukšte atidalijimo A. J., atmesti.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybei palikti nepakeistą
Priteisti iš S. J. 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus) bylinėjimosi išlaidų A. J..