Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eA2-3743-864/2018, kuria atmestas jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, J. V., I. P. dėl administracinių aktų bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, tretieji asmenys Vilniaus miesto 41-ojo notarų biuro notarė V. Z., M. K., A. R., V. B., I. B., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį ir: panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 01-937, kuriuo M. R. vardu atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0498 ha dalį; panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimą Nr. 01-938, kuriuo I. P. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0499 ha dalį; panaikino Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 1591V ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“; panaikino Vilniaus 1-ojo notarų biuro notarės V. Z. atsakovei J. V. 2001 m. vasario 1 d. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą dėl M. R., mirusios 1992 m. birželio 22 d., namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 498 / 2000 dalių paveldėjimo; įpareigojo atsakovę J. V. grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei 0,0498 ha dalį žemės sklypo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); įpareigojo atsakovę I. P. grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei 0,0499 ha dalį žemės sklypo, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisė valstybei iš atsakovų: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos – 160,36 Lt; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos –160,36 Lt; J. V. – 3 114,46 Lt, I. P. – 3 120,66 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013, minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2. Atsakovė I. P. 2018 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, kuri buvo užbaigta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013; 2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties dalis, kuriomis buvo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 6 d. sprendimas Nr. 01-938, kuriuo atsakovei atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. R. žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn namų valdos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 0,0499 ha dalį; panaikintas Vilniaus miesto valdybos 2000 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 1591V „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų ir ploto tvirtinimo“; atsakovė įpareigota grąžinti Lietuvos Respublikos valstybei 0,0499 ha dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) nurodytoje dalyje prokuroro ieškinį atmesti, o likusioje dalyje palikti sprendimus nepakeistus. Pareiškime atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai Vilniaus mieste. Pažymi, jog iš nutarimo priedo – valstybinės reikšmės miško ploto schemos, matyti, kad žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ginčo sklypas, žemės sklypas) nėra valstybinės reikšmės miško. Atsižvelgiant į tai, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų išvados, kad į sklypo plotą pateko valstybinės reikšmės miško plotas, neturi teisinio pagrindo. Atsakovė taip pat nurodė, kad ši aplinkybė paaiškėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus nutarimą, tačiau ji egzistavo ir bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi netenkino atsakovės I. P. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011.

4. Teismas, įvertinęs civilinėje byloje, kurioje atsakovė prašo atnaujinti procesą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose išdėstytus motyvus, nustatė, kad teismai išvadą dėl valstybinės reikšmės miško ploto buvimo ginčo sklype padarė, atsižvelgę į byloje nustatytas aplinkybes dėl faktinio (realaus) miško buvimo žemės sklype bei žemės sklypo priskyrimo atitinkamai teritorijai (t. y. Vilniaus miestui), iš esmės neatsižvelgus į tai, ar šis miško plotas formaliai yra (nėra) Lietuvos Respublikos Vyriausybės priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Todėl teismas konstatavo, kad valstybinės reikšmės miško statuso ginčo sklype esančiam miško plotui suteikimas šiuo atveju buvo nulemtas ne aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra priskyrusi šį miško plotą valstybinės reikšmės miškams, tačiau nustatytų bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl faktinės ginčo sklypo padėties, buvusios ginčijamų sprendimų priėmimo momentu. Dėl šios priežasties teismas vertino, kad atsakovės nurodoma aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priedą ginčo sklype nėra valstybinės reikšmės miško, neturi esminės reikšmės bylai, nes aplinkybė dėl formalaus miestų miškų (ne)priskyrimo valstybinės reikšmės miškams nebuvo laikoma aplinkybe, nulėmusia pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismų padarytas išvadas dėl valstybinės reikšmės miško faktinio buvimo ginčo sklype. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovės nurodomas nutarimas tik formaliai įtvirtina šiuo metu esančią situaciją sklypo atžvilgiu, tačiau nepaneigia ginčui aktualiu laikotarpiu (ginčijamų sprendimų priėmimo metu) bylos nagrinėjimo metu nustatytų faktinių bylos aplinkybių dėl miško dalies sklype, kuris priskirtinas Vilniaus miestui, buvimo. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovės nurodyta aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtinų požymių, t. y. kad ji turi esminę reikšmę bylai ir kad ji pareiškėjai nebuvo žinoma nagrinėjant bylą.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovei buvo žinoma aplinkybė dėl formalaus ginčo sklypo ploto nepriskyrimo valstybinės reikšmės miškams, į šią aplinkybę teismai atsižvelgė ir dėl jos pasisakė. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje ne kartą atkreipė dėmesį į tai, jog miestų miškai pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepriklausomai nuo to, ar jie formaliai priskirti valstybinės reikšmės miškams.

6. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovės prašyme nurodyta aplinkybė negali būti pagrindas atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl prašymą atmetė, kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsakovė I. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir jos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011 tenkinti. Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino žemės plotų priskyrimo valstybinės reikšmės miškui procedūros esmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 181 buvo parengtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. D1-395 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ pagrindu ir valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengėjui atlikus miškų sklypų inventorizaciją bei patikslinus miško duomenis – patikrinus faktinę situaciją. Priėmus Nutarimą, paaiškėjo, kad apeliantės valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nepatenka į miško plotą. Nors ši aplinkybė egzistavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka pasitvirtino tik priėmus Nutarimą. Tuo tarpu teismai civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dėl miško buvimo ginčo sklype padarė remdamiesi netiesioginiais įrodymais – archyviniais duomenimis ir liudytojo parodymais. Tuo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ 2011 m. gegužės 8 d. redakcija, kurioje ginčo sklypas į miško plotą nepateko. Taigi, Nutarimo, kaip oficialaus įrodymo, teismams priimant procesinius sprendimus nebuvo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, jog priimtas Nutarimas yra naujai paaiškėjusi aplinkybė.

8. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės I. P. atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Pagrįsti teismo motyvai, kad nagrinėjamu atveju valstybinės reikšmės miško statuso žemės sklype esančiam miško plotui suteikimas yra nulemtas ne aplinkybės, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu yra priskyrusi šį miško plotą valstybinės reikšmės miškams, o nustatytų bylos nagrinėjimo metu aplinkybių dėl faktinės žemės sklypo padėties, buvusios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, ieškiniu ginčijamų sprendimų priėmimo momentu, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo, nes jos nurodomas Nutarimas tik formaliai reglamentuoja dabartinę situaciją žemės sklype, tačiau nepaneigia ginčo metu buvusią situaciją žemės sklype, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė negali laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

8.2. Atnaujinus procesą, Nutarimas turėtų būti taikomas atgaline data, o tai draudžiama pagal CK 1.7 straipsnio 2 dalį.

8.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartyje konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) zonos detaliajame plane, patvirtintame Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 19 d. sprendimu, Žemės sklypo teritorija nebuvo pripažinta mišku, tai nesudaro pagrindo teigti, kad tai nėra valstybinės reikšmės miško dalis, kadangi nepaisant to, ar tam tikri miestų miškai formaliai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, ar ne, miestų miškai pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau – Miškų įstatymas) yra laikomi valstybinės reikšmės miškais, kurie išimtinės teise priklauso valstybei ir privačion nuosavybėn negali būti perduodami.

9. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia iš esmės panašiais, kaip nurodė atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą, argumentais.

10. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu ir šiuo metu ginčo teritorija buvo ir yra valstybinės reikšmės miškas ne dėl to, kad teritorija priskirta valstybinės reikšmės miškams Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu, o todėl, kad ginčo teritorija atitiko ir atitinka miškui keliamus reikalavimus pagal Miškų įstatymą. Aplinkybė, kad ginčo teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimu nebuvo priskirta valstybinės reikšmės miškams, egzistavo bylos nagrinėjimo metu ir apie šią aplinkybę pareiškėja žinojo ir pasisakė bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį, kad apeliantė prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013 priėmimo praėjus daugiau nei 5 metams, todėl buvo praleistas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas tokiam prašymui pateikti terminas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacine tvarka byloje patikrinama, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu, absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

12. Apeliantė prašė atnaujinti procesą šioje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo patvirtinti valstybinės reikšmės miško plotai Vilniaus mieste, žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), (ginčo sklypas) nėra priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė aktualius kasacinio teismo išaiškinimus dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje jų nekartoja.

14. Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, jog tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami ieškovo pateiktų ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, kaip vieną iš esminių bylos aplinkybių vertino tai, ar ginčo sklype yra (nėra) valstybinės reikšmės miško plotas.

15. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, motyvuojamosios dalies, teismas, remdamasis Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. sausio 17 d. raštu Nr. 65, archyviniais (duomenys neskelbtini) girininkijos duomenimis, liudytojo L. D. parodymais, ginčo sklypo nuotraukomis ir kitais bylos duomenimis, sprendė, jog ginčo sklype yra dalis miško, t. y. 0,05 ha plotas, apaugęs pušimis, kuris sudaro vientisą miško masyvą su Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos 1 kvartalu ir kuris atitinka Miškų įstatyme nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Nustatęs, kad aptariamas miškas yra miesto teritorijoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas, todėl priklauso Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise ir nuosavybės teisė natūra į tokį objektą negali būti atkuriama. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-245/2013, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šioje nutartyje apeliacinis teismas, aptardamas apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. liepos 8 d. pažymos Nr. 26702 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, kurioje nurodyta, kad žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepatenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, pažymėjo, jog miestų miškai vien pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai, nepaisant to, ar formaliai tam tikri miestų miškai yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, ar ne. Vadinasi, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas valstybinės reikšmės miško egzistavimo faktą ginčo sklype konstatavo, įvertinę faktinę ginčo sklypo padėtį bylos nagrinėjimo metu. Buvo įvertinta ir tai, kad šis žemės sklypas formaliai nebuvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, todėl atsakovės I. P. pareiškime dėl proceso atnaujinimo nurodyta aplinkybė, t. y. kad šią dieną ginčo sklypas oficialiai nėra priskirtas prie valstybinės reikšmės miškų ploto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, nes tokia faktinė padėtis egzistavo civilinės bylos nagrinėjimo metu ir apeliacinio teismo buvo įvertinta kaip neturinti teisinės reikšmės bylai, nes bylos duomenys leido spręsti apie tai, kad ginčo sklype faktiškai buvo miškas, kuris atitiko įstatymuose apibrėžtą valstybinės reikšmės miško sampratą.

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino klausimui dėl proceso atnaujinimo išspręsti reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą, jog atsakovės prašyme nurodyta aplinkybė negali būti laikoma pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes nurodyta aplinkybė neturi esminės reikšmės bylai ir ji pareiškėjai buvo žinoma tiek bylą nagrinėjant pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartis, kuria buvo atmestas atsakovės I. P. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4091-115/2011, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.