- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-23
- Bylos Nr.
- ATP-103-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-12-3-00018-2016-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnį grąžinta Telšių AVPK Akmenės rajono PK.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 128 straipsnį buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 8 d. 11.33 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „Alfa Romeo 156“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią R. K., neturėdamas tam teisės vairuoti, kai teisė vairuoti transporto priemonę nebuvo įgyta.
Skundžiamu nutarimu Akmenės rajono apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl R. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn grąžino Telšių AVPK Akmenės rajono PK, nes iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog R. K. veiksmuose galbūt yra ATPK 127 straipsnio 3 dalyje (galimai transporto priemonę vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta R. K. priklausanti transporto priemonė) ir 130 straipsnio 1 dalyje (pasišalino iš eismo įvykio vietos) numatytų teisės pažeidimų sudėties požymiai, be to, institucija su šių pažeidimų susijusių faktinių aplinkybių nenustatinėjo, netyrė, nesurinko visų būtinų rašytinių įrodymų.
Šalies argumentai
Skundu Telšių AVPK Akmenės rajono PK prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad kvalifikuojant teisės pažeidimą kaip eismo įvykį, būtina nustatyti materialiąją teisės pažeidimo sudėtį, t. y., ar dėl priešingo visuomenės interesams veikimo ar neveikimo ir įstatymu uždraustos veikos atlikimo atsirado žala. Nurodo, kad dėl analogiško kelių eismo taisyklių pažeidimo byloje Nr. A2.6.-624-875/2010 Akmenės rajono apylinkės teismas 2010-08-24 nutarime, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-03-04 nutartimi administracinėje byloje N-261-3550/2010, nurodė, jog „pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis“, kad „nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį“. Dėl to teigia, kad nėra pagrindo R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Taip pat teigia, kad nėra pagrindo R. K. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nes R. K. lengvas girtumo laipsnis buvo nustatytas praėjus 1 val. 35 min., t. y. praėjus girtumo, apsvaigimo nustatymo taisyklių IV skyriaus 10 punkte įtvirtintam maksimaliam girtumo nustatymo laikui. Dėl to teigia, kad nesant 2015-11-08 įvykusiame įvykyje eismo įvykio sudėties, asmeniui nėra prievolės po įvykio elgtis, kaip tai įtvirtinta KET 222 punkte, t. y. nesant įvykio vietoje transporto priemonės savininko, nedelsiant apie tai jam pranešti, o jei tai neįmanoma – policijai, kaip ir nėra prievolės iki aplinkybių ištyrimo, kaip tai įtvirtinta KET 221 punkte, su eismo įvykio susijusiems dalyviams, kol bus patikrintas blaivumas, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nurodo, kad nesant įvykyje eismo įvykio sudėties ir kvalifikuojant R. K. veiką pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį, išlaikant procese operatyvumo bei ekonomiškumo principus, nustatinėti pažeidimo padarymo įrankio priklausomybę netikslinga.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 280 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) išaiškina ir išsprendžia, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio įteisės pažeidimo bylos medžiaga. Šia teise apylinkės teismas pasinaudojo skundžiamame nutarime nurodęs, jog iš byloje esančių surinktų duomenų matyti, kad R. K. veikoje galbūt yra kitų teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymių.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant kelių eismo taisykles, o ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris būdamas neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Taigi, atsakomybei pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsirasti užtenka, kad būtų nustatyti ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti veiksmai bei atsirastų bent vienos rūšies padariniai. Pagal teismų praktiką, administracinė atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o taip pat ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį nekyla asmeniui, jeigu jis eismo įvykio metu buvo teisėtas eismo įvykio metu apgadinto automobilio valdytojas, t. y. kai pats automobilio savininkas perdavė savo automobilį naudotis kitam asmeniui, neturi pretenzijų dėl apgadinto automobilio ir pan. Nors apeliantas skundą grindžia administracinėse bylose Nr. A2.6.-624-875/2010 bei Nr. N-261-3550/2010 priimtais sprendimais, tačiau pastebėtina, kad šiose bylose automobiliais, kurie buvo apgadinti eismo įvykio metu, kaltininkai naudojosi teisėtai, t. y. buvo pripažinti teisėtais tų automobilių valdytojais eismo įvykio metu. Tokios išvados daryti R. K. atžvilgiu pradėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje negalima.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad R. K. įvykio metu vairavo ne jam nuosavybės teise priklausantį automobilį – pagal VĮ Regitros duomenis automobilis „Alfa Romeo 156“ yra registruotas R. K. vardu, iš O. Š. paaiškinimo matyti, kad automobilis priklauso jam, jis tik nespėjo automobilio persiregistruoti savo vardu (16, 29 b. l.). R. K. paaiškinime (15 b. l.) nurodė, kad jis sėdėjo O. Š. automobilyje, iš vakaro paprašęs O. Š. pasėdėti automobilyje, kad jis žinojo, kur O. Š. laiko automobilio raktelius – daiktadėžėje. A. S. paaiškinime (14 b. l.) nurodė, kad R. K. automobilio raktelius gavo iš O. Š. ir automobiliu važiavo pasivažinėti, vairavo R. K.. Iš O. Š. paaiškinimo matyti, kad jis leido R. K. su draugais tik pabūti automobilyje, bet važiuoti neleido (16 b. l.). Iš tokio O. Š. paaiškinimo matyti, kad jo automobilis buvo paimtas savavališkai. Kiti eismo įvykyje dalyvavę asmenys apie tai, ar O. Š. leido jiems važiuoti automobiliu, ar ne, nebuvo paklausti, t. y. policijos pareigūnai šių aplinkybių netyrė. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kam iš tikrųjų eismo įvykio metu nuosavybės teise priklausė apgadintas automobilis – ar O. Š., ar R. K.. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes bus galima spręsti, ar eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo teisėtas automobilio valdytojas, ar ne. Šių aplinkybių ištyrimas daro įtaką ir R. K. veikos kvalifikavimui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, t. y. nustatant, ar R. K. turėjo pareigą pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam arba policijai (KET 222 punktas). Be to, minėtų aplinkybių ištyrimas turės įtakos ir sprendžiant klausimą dėl R. K. girtumo. Nors 0,77 promilių girtumas R. K. buvo nustatytas po eismo įvykio praėjus 1,5 val., tačiau pagal KET 221 punktą su eismo įvykiu susijęs vairuotojas iškart po eismo įvykio privalo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Bylos duomenys ir administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės liudija, kad R. K. vairavo ne jam priklausantį automobilį ir jį apgadino, todėl iki įvykio aplinkybių išaiškinimo privalėjo nevartoti alkoholio. Surašant R. K. pažeidimo protokolą šios aplinkybės nebuvo įvertintos. Be to, iš bylos matyti, kad eismo įvykyje apgadintas automobilis nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, nebuvo atlikta techninė apžiūra, o vairuojant tokią transporto priemonę yra pažeidžiami KET 223 ir 226 punktų reikalavimai. Šių KET reikalavimų policijos pareigūnai neįvertino. Taip pat pastebėtina, kad R. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnyje, tačiau ATPK 128 straipsnis turi tris dalis, kuriose numatyta atsakomybė už skirtingais (ne tapačiais) veiksmais padarytus teisės pažeidimus.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgiant į tai, kad pagal ATPK 248 straipsnį kiekviena administracinio teisės pažeidimo byla turi būti visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išnagrinėta, išaiškintos viso bylos aplinkybės, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai R. K. bylą grąžino iš naujo tirti protokolą surašiusiai institucijai. Dėl to konstatuojama, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.