- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-19
- Bylos Nr.
- A-693-858/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00186-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Irmantas Jarukaitis (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Kauno apskrities VPK
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Ž. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-00241-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 825. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – ir Baudžiamasis įsakymas) pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 10 400 Lt bauda, kuri sumokėta 2014 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Pareiškėjas pažymėjo, kad Baudžiamuoju įsakymu jis yra pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, o paskirta bausmė nėra susijusi su laisvės atėmimu. Baudžiamajame įsakyme nenurodyta kaltės forma, apsiribota teiginiu, jog pareiškėjas netinkamai organizavo UAB „Medtorg Vilnius“ buhalterinę apskaitą ir nepateikė įmonės duomenų juridinių asmenų registro tvarkytojui ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi Baudžiamajame įsakyme nėra kvalifikuoti pareiškėjo, kaip buvusio įmonės vadovo, tyčiniai veiksmai, aplaidžiai vykdant apskaitos tvarkymą, todėl atsakovas neturėjo jokio teisinio pagrindo interpretuoti pareiškėjo veiksmus kaip tyčinį nusikaltimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam paskirta bauda buvo sumokėta 2014 m. rugsėjo 22 d., t. y. bausmė buvo įvykdyta, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi teistumas yra išnykęs, asmuo nuo baudos sumokėjimo momento yra laikomas neteistu, todėl ir nėra sąlygų pripažinti, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
Atsakovas Kauno AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, jog atsižvelgiant į BK 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą tyčinių nusikaltimų klasifikaciją ir į tai, kad Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, pareiškėjo skunde nurodytas argumentas apie tai, kad jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teistumas yra išnykęs, nes paskirtą baudą sumokėjo iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, yra nepagrįstas, o Sprendimas yra teisėtas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjo R. Ž. skundą atmetė.
Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015 ir pažymėjo, kad Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamam ginčui yra aktualus atvejis, numatytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte, pagal kurį nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris turi teistumą.
Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas Baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, o šios teisės normos dispozicijoje tiesiogiai nenurodyta kaltės forma, kuria padaromas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas (nusikaltimas), tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas konstatavo, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu turėjo teistumą, todėl atsakovas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas nepripažino pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Nustatęs, jog pareiškėjas neišpildė būtinosios sąlygos leidimui laikyti (nešiotis) ginklus – buvimo nepriekaištingos reputacijos, teismas spendė, jog leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas pagrįstai.
III.
Pareiškėjas R. Ž. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo panaikinti Sprendimą.
Apeliaciniame skunde nurodo iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad:
1. Pareiškėjo padaryta nusikalstama veika – aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas – turi būti laikomas nusikaltimu, kuris padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.: 2K-11/2008, 2K-322/2008, 2K-P-305/2009). Baudžiamajame įsakyme neanalizuojama pareiškėjo kaltės forma. Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kas taip pat parodo buvusio neatsargumo, o ne tyčios faktą.
2. Baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda yra sumokėta 2014 m. rugsėjo 22 d., todėl bausmė yra įvykdyta, vadinasi vadovaujantis BK 97 straipsnio 6 dalimi, teistumas yra išnykęs ir Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata negalėjo būti taikoma.
3. Iš esmės analogiškoje byloje Kauno apygardos administracinis teismas nurodė, kad BK 223 straipsnio dispozicijoje tiesiogiai nenurodyta kaltės forma, kuria padaromas aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas, teismo baudžiamajame įsakyme tyčiniai veiksmai nenustatyti, todėl sprendžiant, ar teismo baudžiamasis įsakymas sukelia papildomas pasekmes teistumą – taikytina BK 97 straipsnio 3 dalies 2 dalies nuostata, kad asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus teistais laikomi bausmės atlikimo laikotarpiu (byla Nr. I-3245-428/2014).
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVPK atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Atsiliepimas, be motyvų, nurodytų atsiliepime į skundą, grindžiamas tuo, Baudžiamasis įsakymas yra oficialus dokumentas, kuris jo teisėtumo bei fakto nustatymo aspektais negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje. Baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad pareiškėjo padaryta nusikalstama veika priskiriame prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), todėl pareiškėjas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą ir pagal BK 97 straipsnio 6 dalimi teistumas jau yra išnykęs.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos vertinimas sprendžiant dėl jo teisės turėti leidimą laikyti (nešioti) ginklus.
Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešioti) ginklus, nustačius, kad vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes turi teistumą.
Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas kreipėsi į teismą, skundą iš esmės grįsdamas aplinkybe, kad teistumas pagal Baudžiamąjį įsakymą yra išnykęs (BK 97 str. 3 d. 2 p.).
Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu turėjo teistumą, nes Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjas padarė nesunkų nusikaltimą, todėl laikytina, kad jis buvo nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir atsakovas pagrįstai pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas nepripažino pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu teisės aktų bei faktinių aplinkybių vertinimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame tvirtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktu teistumas Sprendimo priėmimo metu jau buvo išnykęs.
Įvertinusi bylos faktines aplinkybes, taikytinų teisės aktų nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms.
Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus be kita ko šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-854/2013, pasisakydama dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatos, pažymėjo, kad minėtas įstatymas, kurio tikslas reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, savaime neapibrėžia, kas yra asmuo, laikomas turinčiu teistumą, palikdamas tai nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrajai daliai.
BK 97 straipsnyje be kita ko nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Šios teisės normos 3 dalyje yra įtvirtinti teistumo laikotarpiai, kurie be kita ko priklauso ir nuo nusikalstamos veikos, už kurios padarymą asmuo yra nuteistas, kaltės formos: turinčiais teistumą laikomi: asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, – bausmės atlikimo laikotarpiu (BK 97 str. 3 d. 2 p.); asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: a) trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; b) penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą; c) aštuonerius metus, jeigu jie nuteisti už labai sunkų nusikaltimą; d) dešimt metų, jeigu jie yra pavojingi recidyvistai (BK 97 str. 3 d. 3 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad esminis šioje byloje spręstinas klausimas, ar Sprendimo priėmimo metu buvo ar nebuvo išnykęs pareiškėjo teistumas, o ši aplinkybė, atsižvelgus į BK 97 straipsnio nuostatas, priklauso nuo to, ar Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas padaręs tyčinį ar neatsargų nusikaltimą.
Nustatyta, kad Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs BK 223 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką – aplaidus apskaitos tvarkymas. Baudžiamajame įsakyme tiesiogiai nėra nurodyta, kokia kaltės forma buvo padaryta nusikalstama veika. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesijos pateiktais išaiškinimais – BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas aplaidus teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas padaromas tik neatsargia kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kasacinės nutartys Nr. 2K-11/2008, 2K-322/2008). Plenarinė sesija kartu pažymėjo, kad, esant dabartinei BK 223 straipsnio redakcijai, kitos šiame straipsnyje numatytos veikos, t. y. buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas, gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (2009 m. spalio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-305/2009).
2014 m. rugpjūčio 28 d. Baudžiamuoju įsakymu konstatuota, kad pareiškėjas R. Ž. aplaidžiai organizavo uždarosios akcinės bendrovės „Medtorg Vilnius“ buhalterinę apskaitą, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Įvertinusi Baudžiamojo įsakymo turinį, teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjui būtų inkriminuotos kitos BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos –buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas.
Vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią aptariama nusikalstama veika priskiriama prie veikų, kurios gali būti padaromos tik neatsargia kaltės forma, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas bei pirmosios instancijos teismas, spręsdami, kad Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nepagrįstai plečiamai ėmėsi aiškinti Baudžiamojo įsakymo turinį. Tai, kad Baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog pareiškėjo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, o vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi nesunkiu nusikaltimu yra laikomas tyčinis nusikaltimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius tyčinį nusikaltimą.
Nustačius, kad pareiškėjas buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, kuri, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktais išaiškinimais, gali būti padaroma tik neatsargia kaltės forma, aktualus tampa BK 97 straipsnio 3 dalies 2 punktas, pagal kurį asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus, laikomi turinčiais teistumą tik bausmės atlikimo laikotarpiu. Baudžiamuoju įsakymu pareiškėjui buvo paskirta 10 400 Lt bauda. Vadovaujantis pareiškėjo pateiktu 2014 m. rugsėjo 22 d. atlikto mokėjimo nurodymu (b. l. 23), baudą pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu jau buvo sumokėjęs. Byloje nėra pateikta šią aplinkybę paneigiančių įrodymų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjo teistumas buvo išnykęs, todėl jis negalėjo būti pripažintas asmeniu neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos sąvokos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies prasme, todėl nebuvo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindo, įtvirtinto Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Apibendrinama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino faktines bylos aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus šioje byloje taikytinų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų išaiškinimus, todėl jo priimtas sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, apeliaciniu skundu skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkinamas ir Sprendimas panaikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija), teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo R. Ž. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2015 m. sausio 21 d. sprendimą Nr. 15-IL-20-00241-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Sprendimas neskundžiamas.