- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-24
- Bylos Nr.
- 2-105-445/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalis Žilionis
- Ieškovas
- A. V. P.
- Atsakovas
- A. V., P. V.
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui A. V. P., jo atstovei advokatei J. D., atsakovams A. V., P. V., jų atstovui advokatui N. A., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo A. V. P. ieškinį atsakovams A. V., P. V. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies pripažinimo negaliojančiu, dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams, kuriuo prašo :
1. dalyje - dėl ¼ dalies gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 94,35 kv.m., vidutinė rinkos vertė 12 000 litų (1/4 dalies vertė 3000 Lt) panaikinti 2010-12-28 Varėnos r. 1 notarų biuro notaro R. M. patvirtintą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini);
2. pripažinti A. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), teisę į privalomąją palikimo dalį po mano sutuoktinės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusios 2010-02-16, mirties;
3. priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas;
Ieškovas nurodo, kad 2010 m. vasario 16 d. mirė jo sutuoktinė M. P..Po M. P. mirties liko jai priklausęs turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 94,35 kv.m., vidutinė rinkos vertė 12 000 litų, piniginės santaupos ir kitas šeimos turtu laikytinas turtas. Ieškovas nurodo, kad atlieka bausmę Vilniaus 2 pataisos namuose. Per įstatymo numatytą trijų mėnesių terminą raštu kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Varėnos 1 notarų biurą, tačiau buvo paaiškinta, kad sutuoktinė M. P. visą savo turtą pagal testamentą paliko A. V..Pažymėtina, kad A. V. 2005 metais, po P. B., mirties, paveldėjo ½ gyvenamojo namo ir ūkio pastatų.
2007 metais sutuoktinė M. P. pagal 2007-05-25 pirkimo- pardavimo sutartį pardavė A. V. ir P. V. dalį žemės sklypo ir ūkio pastatų.
Ūkinį pastatą, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), 1979 metais pastatė savo lėšomis ir darbu. ½ namo dalį, kurioje su M. P. gyveno nuo 1976 metų, savo lėšomis ir darbu rekonstravo iš pagrindų: išbetonavo pamatus, pakeitė stogą, grindis, pastatė apšildymo krosnis, pakeitė elektros instaliaciją, namo vidų iškalė lentelėmis, pakeitė langus bei prie namo pastatė dvi naujas verandas.
Šalies argumentai
Kadangi M. P. 2006-02-27 sudarytas testamentas yra pripažintas galiojančiu ir pagal jį 2010-12-28 Varėnos rajono 1 notarų biure yra išduotas paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą dėl šio paveldėjimo pagal testamentą liudijimo dalyje panaikinimo. Paveldėjimo teisės liudijimas naikintinas dalyje dėl ½ dalies M. P. priklausiusio turto.
Termino ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą nepraleistas. LR CK 5.20 str. 1 d. numato, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Sistemiškai aiškinant CK 3.72 straipsnio 2 dalies, CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio ,,Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos", Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 4, 17, 25 straipsnių, darytina išvada, jog išlaikymo reikalingumas yra preziumuojamas, kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus).
Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nedarbingas dėl pensinio amžiaus palikėjo sutuoktinis atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus subjektiškumo kriterijus. Dar daugiau, pensinio amžiaus faktas preziumuoja išlaikymo reikalingumą
Ieškovo finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga. Neturi jokio nekilnojamojo ( išskyrus šį paveldimą ginčo turtą) ar registruotino kilnojamojo turto, neturi ir jokių santaupų. Yra senatvės pensininkas, gauna apie 762 litų dydžio pensiją. Pusė šios sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus. Realiai gauna tik 381 Lt/mėn. Gaunamos pajamos yra nepakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.
Sutuoktinė M. P. buvo A. V. teta. Tokiu būdu A. V. yra 5 eilės įpėdinė (CK 5.11 str.). Ieškovui priklauso ½ dalis M. P. priklausiusio turto, arba ¼ dalis gyvenamojo namo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 94,35 kv.m., vidutinė rinkos vertė 12 000 litų ir ½ dalis jos turėtų piniginių santaupų. Ieškovui taip pat priklauso ir kitas šeimos turtu laikytinas turtas.
Atsiliepimas
Atsakovai A. V. ir P. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Jie nurodė, kad atsakovė A. V. po tetos M. P. mirties paveldėjo jai priklausiusį turtą, t.y. 1/2 gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi minėtą nekilnojamąjį turtą mirusioji M. P. buvo įgijusi pagal 1986-12-26 dovanojimo sutartį, jis priklausė palikėjai asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 1969-07-16 Santuokos ir Šeimos kodekso, galiojusio iki 2001-07-01, 22 str.) M. P. sudarydama testamentą aiškiai išreiškė savo valią dėl priklausančio turto likimo po jos mirties. Kadangi ieškovas atlieką bausmę pataisos namuose, 2010-02-16 palikėjai mirus, notaras R. M. nuvyko į pataisos namus ir supažindino ieškovą su jo sutuoktinės M. P. testamentu. Ieškovas suabejojo testamento tikrumu ir kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kurios remiantis jo prašymu pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų (M. P. testamento) klastojimo, tačiau nustačius visas reikšmingas aplinkybes, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kadangi testamentas yra galiojantis ir teisėtas, įgyvendinant palikėjos valią Varėnos rajono 1 ojo notarų biuro notaras R. M. išdavė paveldėtojai A. V. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal paskutiniaisiais metais Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, palikėjo nedarbingumas dėl pensinio amžiaus nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo.
Kadangi pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme, tai reiškia, jog nedarbingas dėl pensinio amžiaus ieškovas pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį, jeigu išlaikymo reikalingumas palikėjo mirties dieną įrodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Įrodinėjimo, siekiant įrodyti išlaikymo reikalingumą, našta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį lygiai taip pat kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 straipsnis). Pensinio amžiaus požymis rodo įpėdinio atitiktį LR CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu, būtina įrodyti, jog palikėjo mirties dieną nedarbingas palikėjo sutuoktinis neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymas.
Ieškovas išlaikymo reikalingumą grindžia aplinkybe, kad jo finansinė padėtis palikimo atsiradimo metu ir dabar yra bloga, jis neturi jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir santaupų, yra pensininkas ir gauna 762 Lt dydžio pensiją (nurodo, kad pusė šios sumos atskaitoma pagal vykdomuosius raštus, todėl realiai gauna 381 Lt/mėn.). Tačiau pažymėtina, kad ieškovas palikėjos mirties dieną ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose ir laisvės atėmimo bausmė pagal galiojantį teismo nuosprendį privalės būti vykdoma iki 2015-09-26. Vykdydamas bausmę pataisos namuose ieškovas yra aprūpintas pastoge, maistu ir kitomis būtinomis gyvenimui reikmėmis. Be to, kaip ir paminėta patikslintame ieškinyje, A. V. P. palikėjos mirties dieną buvo pensininkas ir gavo 762 Lt dydžio pensiją, kas, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis yra 800 Lt (bruto), privalo užtikrinti sąlygas pragyventi ir patenkinti būtinuosius savo poreikius. Kadangi palikėjos mirties dieną ieškovo būtinieji poreikiai buvo ( ir bus visą bausmės vykdymo laiką) patenkinti iš valstybės lėšų, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovui palikėjos mirties dieną buvo būtinas išlaikymas. Pataisos namuose ieškovas yra aprūpintas visomis gyvenimui būtinomis reikmėmis, savo gaunamas pajamas iš pensijos A. V. P. turi galimybę taupyti ir per likusius 5,5 metus bausmės vykdymo sutaupyti lėšų būstui ar kitoms būtinoms reikmėms.
Nors ieškovas ir nurodo, kad pusė gaunamos pensijos sumos yra atskaitoma pagal vykdomuosius raštus, tačiau net ir atskaičius pusę sumos pagal vykdomuosius dokumentus, ieškovo gaunamos pajamos yra didesnės nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalus pragyvenimo ir bazinės pensijos dydis, todėl laikytinos pakankamomis būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokia situacija susiklostė dėl paties A. V. P. kaltės, t.y. išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo savo kaltais veiksmais (nužudęs J. M. teismo sprendimu privalo atlyginti žalą jo artimiesiems) sukūrė tokią padėtį, kad dalis jo gaunamų pajamų yra atskaitoma, todėl šios aplinkybės turėtų buti įvertintos kaip pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pažymėta, kad jeigu byloje paaiškėja aplinkybių, jog išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo pats kaltais veiksmais sukūrė savo sunkią materialinę padėtį (piktnaudžiaudamas alkoholiu, tyčia susižalojęs, iššvaistęs turėtą turtą ir pan.), teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti, ar jos nesudaro pagrindo netenkinti prašymo nustatyti išlaikymo reikalingumo faktą, būtiną siekiant įgyti teisę į privalomąją palikimo dalį
Pagal 1996-12-05 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1440 ,,Dėl socialinės paramos teikimo asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, ir šių asmenų įdarbinimo" (su visais jo pakeitimais) grįžęs iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietos ar socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigos asmuo gali gauti numatytą Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme socialinę paramą. Vadovaujantis minėtu teisės aktu, ieškovas, išėjęs iš pataisos namų, turės galimybė gauti tiek piniginę, tiek nepiniginę (tame tarpe ir teisę į nemokamą maitinimą ir nemokamą nakvynę) paramą, taip pat Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatyme numatytos papildomos užimtumo garantijos, jeigu grižę iš laisvės atėmimo įstaigų asmenys užsiregistruoja darbo biržoje per 6 mėnesius po grįžimo.
Be to, išlaikymas turi būti reikalingas palikimo atsiradimo dieną, nes paveldi asmenys, kurie gali būti įpėdiniai atsirandant palikimui. Prieš tai buvęs ir iki palikimo atsiradimo dienos išnykęs arba po palikimo atsiradimo dienos atsiradęs išlaikymo reikalingumas nesuteikia teisės į privalomąją palikimo dalį.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad ieškovui taip pat priklauso ir įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys. Pagal CK 5.14 str. nuostatą minėti namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pareina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu kokia jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus.
Ieškovas pradėjo gyventi su palikėja 1976 m. grįžęs iš tardymo izoliatoriaus. Tačiau 2005 m. už nužudymą jam vėl buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir nuo minėtų 2005 metų ieškovas negyveno su palikėja. Ieškovui sėdus į kalėjimą, M. P. rūpinosi atsakovė A. V.. Nors atsakovė negyveno kartu su palikėja, tačiau atvažiuodavo į tetos namus padėti jai, rūpinosi palikėja jai susirgus ir nuo 2009-12-28 gulint komos būsenoj, po palikėjos mirties pastatė paminklą, prižiūri jos kapą. Tuo tarpu ieškovas, gyvenęs su palikėja iki 2005 m. nuolat savo sutuoktinę mušė, žemino, o po mirties reikalauja to, kas jam net nepriklauso, nes viskas buvo užgyventa tik darbčios ir taupios M. P. pastangomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigti, kad ieškovas atitinka LR CK 5.14 str. nuostatoje įtvirtintus reikalavimus, nėra jokio pagrindo.
Atsakovai daro išvadą, kad ieškovas palikėjos mirties dieną buvo aprūpintas visomis būtinomis gyvenimui reikmėmis (pataisos namuose yra išlaikomas (ir iki 2015-09-26 bus išlaikomas) iš valstybės lėšų), gavo pakankamas pajamas, kurias gali atsidėti ir sutaupyti ateičiai, išėjęs iš pataisos namų turės galimybę imtis visų veiksmų, kad užsitikrinti teisę į paramą, todėl negali būti laikomas asmeniu, kuriam palikėjos M. P. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, ir ieškovas neturi teisės į privalomąją palikimo dalį.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovas ieškinio nepripažino ir prašė atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai ir jų atstovas ieškinį prašė atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais ir pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
CK 5.20 str. 1 d. numatyta, kad palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau.
Nagrinėjamoje byloje palikėja M. P. įgijo nuosavybės teises į ½ dalį namo ir ½ dalį kitų pastatų (kiemo įrenginių), 8/16 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1986-12-26 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-05-25 pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 10-16).
Pagal santuokos sudarymo akto įrašą Nr.162, A. V. P. ir M. P., santuoka buvo sudaryta 1976-08-18 ( b.l. 8).
M. P. mirė 2010 m. vasario 16 d. ( b.l. 7). Pagal 2006-02-27 notariškai patvirtintą testamentą, M. P. mirties atveju padarė tokį patvarkymą, kad visą savo turto, kuris priklausys jai mirties dieną, palieka atsakovei A. V. ( b.l. 36).
Pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, po M. P. mirties, testamentu nurodytas turto įpėdinė A. V., kuri paveldėjo 1471/3145 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė daikto rinkos vertė 12000 litų, priklausiniai – kiti statiniai (inžinieriniai) – šulinys ( b.l. 42-44).
Taigi testatorė turi pasirinkimo laisvę, disponuoti nuosavybe išraiška paveldėjimo teisėje, savo nuožiūra sudaryti testamentą, kad jam priklausantis turtas būtų paveldėtas pagal jo valią.
Nagrinėjamu atveju, palikėja M. P., įgijusi nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalį, testamentu jai priklausantį turtą paliko atsakovei A. V., nušalindama nuo palikimo priėmimo ieškovą A.V. P., sutuoktinį.
Teisės į privalomąją dalį suteikimas sutuoktiniui grindžiamas šeimos narių solidarumo samprata. Sutuoktiniai privalo vienas kitam būtui lojalūs ir vienas kitą remti, tiek moraliai, tiek ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes ( CK 3.27 str. 1 d.). Taigi šeimos narys turi ne tik teises, bet ir pareigas, rūpintis šeimos narių gerove.
Kadangi įstatymo nustatytas išlaikymo reikalingumas neapibrėžtas konkrečiu turiniu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo taikyti teisės normą vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ( CK 1.5 str.4 d.).
Ieškovas pripažįsta aplinkybes, kad nuo 2005 metų atlieka laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose.
Ieškovas A.V. P. santuoką su M. P. sudarė 1976-08-18. M. P. nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą įgijo pagal 1986-12-26 dovanojimo sutartį, P. B. dovanojus statinius. Tokios aplinkybės reiškia, kad sutuoktiniai patys nesukūrė turto, o nuosavybės teisės į pastatus atsirado pagal dovanojimo sandorį, o į žemės sklypa – pagal pirkimo-pardavimo sandorį.
Varėnos rajono savivaldybės Matuizų seniūno pažymoje ir nekilnojamojo turto registro išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas yra statytas 1917 metais, o 1979 m. yra statytas pastatas- ūkio statinys, pastatas – malkinė pastatyta 1998 m.(b.l. 10-17).
Pagal pareikštą ieškinį dėl teisės į privalomąją palikimo dalį yra nagrinėjama ir sprendžiama pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, ir šį palikimą sudaro 1471/3145 pastato-gyvenamojo namo, statinys (inžinerinis) – šulinys. Kiti statiniai (pastatai) pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą nebuvo paveldėti. Teismas nagrinėja bylą pagal pareikštus reikalavimus(šioje bylų kategorijoje) ir sprendime negali būti peržengta šių ribų ( CPK 265 str.2 d.).
Ieškovas savo ieškinį grindžia, kad jis yra palikėjos sutuoktinis, jam palikėjos mirties dieną reikalingas išlaikymas. Ieškovas nurodo, kad yra nedarbingas, nes yra pensijinio amžiaus, o išlaikymo reikalingumas nėra paneigtas byloje pateiktais įrodymais.
Palikėjos mirties diena yra 2010-02-16, o ieškovas tuo laiku atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose. Taigi šiuo konkrečiu momentu ieškovas išlaikomas iš valstybės lėšų. Bausmių vykdymo kodeksas numato sąlygas, kuriomis yra atliekama terminuota laisvės atėmimo bausmė. Palikėjos mirties dieną ieškovas, kaip sutuoktinis, jau nuo 2005 m. atliko terminuotą laisvės atėmimo bausmę, taigi jau daugiau, kaip vienerius metus negyveno kartu su palikėja iki jos mirties. Kadangi ieškovas pats sau sukūrė tokias sąlygas, buvo nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką, tai laikytina, kad neturi teisės į įprasto namų apstatymo ir apyvokos reikmenų paveldėjimą CK 5.14 str. pagrindu.
Pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus ieškovo A. V. P. gaunama senatvės pensija 2011 m. sudarė nuo 695.56 Lt iki 762.06 Lt, o našlio pensija – 66.50 Lt ( b.l. 135).
Pagal VSDFV Varėnos skyriaus 2011-03-23 pažymą, ieškovo A.V. P. pensija laikotarpiu 2008 m. lapkričio – 2009 m. lapkričio mėn. buvo mokama M. P. pagal įgaliojimą ( b.l. 65). Tai nedidelis laiko tarpas, praktiškai vieneri metai. Aplinkybė, kad ieškovas leido jo gaunama pensija disponuoti sutuoktinei, nepatvirtina aplinkybių dėl išlaikymo reikalingumo ieškovui, nes sutuoktinių pareiga vienas kitą remti ( CK 3.27 str.1 d.).
Ieškovo gaunamos pensijos dydis praktiškai yra minimalios mėnesinės algos, nustatytos Vyriausybės dydžio. Tokios pajamos yra pakankamos būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti.
Palikėjos mirties dieną (2010-02-16) ieškovas A.V. P. jau buvo nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą ir atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
CK 3.60 str. 2 d. numato, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą. Sutuoktiniai A.V. P. ir M. P. santuokos nenutraukė, ir byloje nustatytos aplinkybės ( A.V. P. įgaliojimas pensijai gauti) rodo, kad sutuoktiniai palaikė tarpusavio ryšius. Tačiau kiekvieno asmens teisė testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims ir t.t. ( CK 5.19 str.).
Jeigu vertinti palikėjos M. P. turtą iki palikimo atsiradimo dienos, tai pagal nekilnojamojo turto registro duomenis ji šio turto turėjo daugiau – kitų pastatų dalis, žemės sklypo dalį, tačiau šį turtą perleido kitiems asmenims pagal 2007-05-25 pirkimo-pardavimo sandorį (b.l.10-16). Tokios aplinkybės nurodo, kad M. P. laisvai disponavo jai priklausančio turto dalimi. Ieškovas nepateikė ir neįrodė aplinkybių, kad tai buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Asmenine sutuoktinių nuosavybe, turto savininkas disponuoja savo nuožiūra.
Nagrinėjamu atveju dar reikšminga aplinkybė, kad palikėja M. P. iki palikimo atsiradimo momento savo nuožiūra disponavo jai priklausančiu turtu, statinius (jų dalis) pagal sandorį perleido kitiems asmenims. Jos valios išraiška tokia, kad turtu disponavo savo nuožiūra, neperleido kokių nors nuosavybės teisių ieškovui (sutuoktiniui). Taigi palikėjos elgesys iki palikimo atsiradimo momento rodo, kad tarp sutuoktinių nebuvo tokių santykių, kad vienas kitą solidariai remtų, kaip sutuoktinį. Palikėja M. P. (gim.1931 m) mirė 2010-02-16 ( 78 metų), būdama garbaus amžiaus, jau 2007 m. dalį turėtų pastatų perleido pagal sandorį kitiems asmenims.
Ieškovas akcentuoja aplinkybes, kad jam reikalingas išlaikymas, nes yra nedarbingas, pensijinio amžiaus ( gimęs 1937 m.) ir gaunamos pajamos yra per pus mažesnės, nei nurodyta senatvės pensija, kadangi į dalį pensijos yra nukreiptas išieškojimas baudžiamojoje byloje, kurioje jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą.
Taigi svarbios aplinkybės, tiriamu atveju, dėl kokių priežasčių susidarė sunki ieškovo materialinė padėtis, atsirado aplinkybės, kad jam reikalingas išlaikymas. Ieškovas gauna senatvės pensiją ir jo sunkiai materialiniai padėčiai konstatuoti nėra pagrindo aplinkybė, kad į dalį jo pensijos vykdomas priverstinis išieškojimas tyčiniu nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Tokias aplinkybes ieškovas susikūrė pats sau, tai padaryta tyčiniais veiksmais, o jo dabartinis socialinis statusas – atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nėra susaistytas ribojimais pagal esamą savo padėtį. Ieškovas nurodo apie aplinkybes, kurios gali atsirasti arba atsiras ateityje, kai jis bus anksčiau laiko paleistas iš bausmės atlikimo vietos arba po bausmės atlikimo. Socialinė parama teikiama skirtingų grupių asmenims ir tai numato įstatymai bei kiti teisės aktai ( pvz., Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas ir kt.).
Ieškovo padėtis yra tokia, kad jis turi teisę ir gauna senatvės pensiją, gauna našlio pensiją. Taigi palikėjos mirties dieną jis turėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms, jeigu savo veiksmais nebūtų sukūręs sau nepalankios situacijos ir teisių bei laisvių suvaržymo. Objektyvios galimybės gauti daugiau pajamų, geriau sukurti savo buitį, nepretenduojant į palikimo dalį, ieškovui būtų jam neatliekant laisvės atėmimo bausmės, o tokias nepalankias sau aplinkybes jis pats ir sukūrė.
Žalos atlyginimo išieškojimas, padarytos nusikalstamais veiksmais, kai nepakanka tų lėšų ieškinio padengti, nukreipiama į kaltininko turimą kitą turtą. Tai reiškia, kad išieškojimas vykdymo procese būtų nukreiptas ir į bet kurį kaltininko (skolininko) turtą, tame tarpe ir gautą kaip privalomąją palikimo dalį.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu paaiškėja aplinkybės, kad išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo kaltais veiksmais ( dėl tyčinių nusikalstamų veikų) sukūrė sau sunkią materialinę padėtį, tai teismas turi įvertinti šias aplinkybes ir spręsti ar nėra pagrindas netenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009, D.V. v.R.G.).
Ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad jis yra pastatęs statinį, nėra patvirtinta nekilnojamojo turto registro duomenimis. Statiniai yra nurodomi tik M. P. vardu. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka ( CK 4.262 str.). Ieškovas pretenduodamas ir teigdamas apie savo nuosavybės teises į tam tikrą daiktą, tokias aplinkybes turi įrodyti ir nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje byloje tokie reikalavimai nėra pareikšti ir sprendžiami.
Varėnos rajono apylinkės prokuratūros 2010-11-04 nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl M. P. testamento klastojimo nutrauktas, kai nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( b.l. 28-29).
2006-02-27 M. P. sudarytas testamentas yra galiojantis ir nenuginčytas, jo pagrindu išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.
Sprendžiant dėl teisės į privalomąją palikimo dalį ( CK 5.20 str.1 d.) aiškinama įstatymo nuostatos sistemiškai su CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, kurioje sutuoktinio teisė į išlaikymą saistoma jo turtinės padėties, bet ne nedarbingumo ar kitų aplinkybių. Ieškovas nepateikė įrodymų ar jis turėjo ar turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ( nepateikti duomenys iš viešo registro). Tokią poziciją teismas sieja su ieškovo pateiktu rašytiniu įrodymu - R. V. aplinkybių nurodymu dėl turimo sutuoktinių A.V. P. ir M. P. turto ( b.l. 31). Šiame rašte kalbama apie sutikimo davimą ieškovo sutuoktinei perleidžiant nekilnojamąjį turtą, apie įgaliojimų suteikimą nekilnojamojo turto sandoriams sudaryti.
Ir tuo atveju, jeigu išlaikymo reikalingumą įrodinėjantis asmuo ieškovas, savo veiksmais sukūrė sau sunkią materialinę padėtį, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės už uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos padarymą, tai irgi nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl teisės į privalomąją palikimo dalį pripažinimo. Tai nesuvaržo ieškovo teisių civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka ginčyti sudarytų sandorių, atliktų suklydimo ar apgaulės pasekoje.
Atsakovei A. V. priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atvykimą į kitos vietovės teismą, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Laikytina, kad atsakovės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagal rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio yra pagrįstos vieno tūkstančio litų dydžio.
Ieškovas reiškia ieškinį atsakovams A. V. ir P. V.. Pagal ieškinio reikalavimus atsakovas P. V. jokio palikimo po palikėjos M. P. mirties nepriėmė. Kadangi ieškovas reiškia ieškinio reikalavimus abiems atsakovams, tai teismas iš esmės išnagrinėja bylą (CPK 45 str.3 d.)
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. V. P., a.k. (duomenys neskelbtini), A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), vieną tūkstantį (1000) litų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.