Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3976-362/2019

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-10-15
Bylos Nr.: I-3976-362/2019
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00209-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanatė
Pareiškėjas: S. K.
Atsakovas: valstybės įmonės Registrų centro
Trečiasis asmuo: R. K., A. L., G. V.
Advokatai: Eugenija Povilaitienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-3976-362/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00209-2019-9Procesinio sprendimo kategorija: 19.3.1; 19.3.2; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 15 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus,

sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,dalyvaujant pareiškėjui S. K.,atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atstovui D. L.,trečiajam suinteresuotam asmeniui R. K.,nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., G. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. patikslintą skundą dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-2659, panaikinti Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-55, įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.

Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 36-40, I tomas) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis 2018 m. gruodžio 15 d. gavęs Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą sužinojo, kad V. A. L. prašymu atsakovas 2018 m. balandžio 23 d. sudarė inventorizacijos bylą ir įregistravo vienasmeniškai pakeistus kadastro duomenis. Pareiškėjas kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir prašė nustačius kadastro duomenų registracijos procese teisės aktų reikalavimų pažeidimus neteisėtai pakeistus, be teisinio pagrindo atsiradusius klaidingus kadastro duomenis ištaisyti. Šio prašymo 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 atsakovas netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su gautu atsakymu, kreipėsi į VĮ Registrų centro centrinį registratorių, kuris pareiškėjo skundo taip pat netenkino. Pareiškėjas mano, kad skundžiami sprendimai yra formalūs, priimti neatsižvelgiant į pareiškėjo prie skundo pridėtus kadastro duomenų pakeitimo neteisėtumą patvirtinančius įrodymus, todėl neteisėti ir turi būti panaikinti. Nurodė, kad matininkas G. V., sudarydamas 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą, disponavo Šiaulių rajono inventorizacijos biuro 1985 m. kovo 5 d. sudarytos gyvenamojo namo bylos duomenimis ir privalėjo pastebėti padarytus pakeitimus, kad dalis pusrūsio patalpų pertvarų bei durų yra išardyta, pakeista patalpų paskirtis: išardžius dalį pusrūsio patalpų pertvarų ir durų, panaikinta katilinės P-2 bei sandėlio P-12 patalpų pertvaros. Koridorius P-1 sujungtas su panaikintomis katilinės bei sandėlio patalpomis. Panaikinta baseino P-7 patalpa. Užpylus baseino dugną, įrengtos betoninės pusrūsio grindys ir sujungtos su priešpirčio P-6 patalpa. Išardžius pertvaras bei duris panaikinta sandėlio patalpa, bei atliktas patalpų, esančių pusrūsyje, remontas, pakeičiant patalpų funkcinę paskirtį, išardytos kolonos, laikančioje sienoje buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia. Registrų centro Šiaulių filialo matininkas G. V. aplaidžiai, o galimai ir nesąžiningai atlikdamas savo tarnybines pareigas, sudarė sąlygas V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2017 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-152 patvirtintos formos „Deklaraciją apie statinio, jo dalies statybos užbaigimą, statinio, jo dalies patalpos paskirties pakeitimą“ Nr. 1, joje nurodant klaidinančius, žinomai melagingus duomenis, užpildžius 4 punktą jame nurodant kad „atliktas statinio, jo dalies paprastasis remontas“, tuo tarpu kai turėjo būti užpildytas 3 punktas „atliktas statinio kapitalinis remontas“, o galimai ir deklaracijos 5 punktas „Pakeista statinio, jo dalies paskirtis, pakeista patalpos, patalpų paskirtis“. Pareiškėjas nurodė, kad niekada nėra davęs nei žodinio, nei rašytinio sutikimo vykdyti kokius nors kapitalinio / paprastojo remonto darbus ar keisti ir registruoti gyvenamojo namo (unikalus Nr. duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.

Atsiliepimas

Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime (b. l. 70-73, I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui ištaisyti klaidingus gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. VĮ Registrų centras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, kuris nustato, kad klaidingus duomenis tikslina ir taiso ne Centrinis registratorius, o teritoriniai registratoriai, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo prašymą ištaisyti netikslius duomenis pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti teritoriniam registratoriui. Teritorinis registratorius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes Nekilnojamojo turto registre įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl laikyti klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo. Sprendime taip pat nurodė, kad šis sprendimas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 nustatyta (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo) tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai (toliau – Komisija) neskundė, tačiau Komisijai 2019 m. sausio 28 d. pateikė skundą dėl teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimo, kuriuo teritorinis registratorius patenkino V. A. L. prašymą ir pakeitė nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Atsižvelgiant į tai mano, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 panaikinimo ir įpareigojimo teritorinį registratorių išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi nebuvo pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka arba atmestas kaip nepagrįstas.

Šalies argumentai

Dėl komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. CSPR-55 panaikinimo nurodė, kad V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. prašymu kreipėsi į teritorinį registratorių prašydama pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė 2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1 (toliau – Deklaracija), 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikimą, 2017 m. liepos 9 d. R. K. sutikimą ir 2018 m. liepos 9 d. V. A. L. sutikimą. Teritorinis registratorius 2018 m. liepos 10 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. 40/108503) V. A. L. 2018 m. liepos 2 d. prašymą patenkino.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. skunde komisijai nurodė, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys pakeisti neteisėtai, nes buvo atliktas gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų kapitalinis remontas (o ne paprastasis remontas), be to, pateiktuose namo bendraturčių sutikimuose yra suklastoti parašai.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą komisija nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 40/108503 yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo trys bendraturčiai: V. A. L. (24/100 dalys), R. K. (37/100 dalys) ir S. K. (39/100 dalys). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. V. A. L. kartu su 2018 m. liepos 2 d. prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis teritoriniam registratoriui pateikė 2018 m. liepos 2 d. deklaraciją, 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir namo bendraturčių sutikimus. Kadastro duomenų byloje užfiksuota, kad 2004 metais buvo atliktas gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprastasis remontas. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinių paprastasis remontas, statinių ar patalpų paskirties keitimas, kai atliekami tik statinio paprastojo remonto darbai arba statybos darbai iš viso neatliekami, užbaigiami statytojui ar jo teises ir pareigas perėmusiam asmeniui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878, 105 punkte nustatyta, kad deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi V. A. L. kartu su 2018 m. liepos 2 d. prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis teritoriniam registratoriui pateikė dokumentus (2018 m. liepos 2 d. deklaraciją, 2018 m. balandžio 23 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą ir namo bendraturčių sutikimus), kurie patvirtino gyvenamajame name atlikto paprastojo remonto teisėtumą, todėl atsisakyti tenkinti šį prašymą teritorinis registratorius neturėjo teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjo motyvo, kad buvo atliktas namo kapitalinis remontas, Komisija pažymi, kad už kadastro duomenų byloje nustatytų duomenų teisingumą atsako šią bylą parengęs matininkas, o už deklaracijoje įrašytų duomenų ir kitų pateiktų dokumentų (sutikimų) teisingumą atsako šią deklaraciją užpildęs ir dokumentus pateikęs asmuo. Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimą panaikina statytojas, apie tai nedelsiant raštu informuodamas subjektus, kuriems ši deklaracija pateikta, arba teismas. Duomenų apie tai, kad 2018 m. liepos 2 d. deklaracija yra panaikinta, Registrų centras neturi.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad matininkas G. V. yra susijęs su Registrų centru darbiniais santykiais, todėl už jo darbinę veiklą atsako įmonės administracija, kuri vengia atsakomybės, nurodė, jog teisės aktai nesuteikia įgaliojimų VĮ Registrų centrui vertinti pareiškėjų pateiktuose dokumentuose esančių parašų autentiškumo, be to, teisės aktai nesuteikia įgaliojimų registro tvarkytojui vertinti matininkų atliktų veiksmų, kadastrinių matavimų (paskaičiavimų) teisėtumo ir pagrįstumo. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad matininkas yra fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta, kad matininkas privalo savo veikloje vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Matininkų kvalifikacijos pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo panaikinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1805, nustatyta, jog matininkų veiklos kontrolę vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Visi matininkai (nepriklausomai nuo to, su kuo yra susiję darbiniais santykiais) yra atsakingi ir savo parašu patvirtina, kad jų atlikti matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus ir juose užfiksuoti duomenys yra teisingi, o jų veiklą prižiūri (taip pat ir asmenų skundus dėl matininkų veiklos nagrinėja) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kadastro tvarkytojas, gavęs tinkamai parengtą kadastro duomenų bylą, ginčyti toje byloje matininko nustatytus nekilnojamojo daikto duomenis neturi teisinio pagrindo. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais mano, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Taip pat atsakovas prašo iš pareiškėjo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro dėl kelionės tarnybiniu automobiliu iš Vilniaus į Šiaulius bei iš Šiaulių į Vilnių patirtos išlaidos automobilio kurui (b. l. 63-64, 91-92, II tomas).

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime (b. l. 65-66, I tomas) nurodė, kad su pareiškėjo patikslintu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime (b. l. 1-6, II tomas) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas S. K., tretysis suinteresuotas asmuo R. K. ir A. K. (jo močiutė) buvo bendraturčiai nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini): gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); namų valdoje taip pat yra pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. nuosavybės teise priklausė 0,24 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2/3 dalys pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), S. K. nuosavybės teise priklauso 0,39 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės pagrindas – 1994 m. vasario 21 d. Dovanojimo sutartis Nr. 939. Trečiajam asmeniui R. K. nuosavybės teise priklauso 0,37 dalys gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 m. gruodžio 29 d. Dovanojimo sutarties Nr. S-1800 pagrindu bei 1991 m. sausio 18 d. Statinio dalių perskaičiavimo sutarties Nr. 89 pagrindu, bei 1/3 dalis pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1988 m. gruodžio 29 d. Dovanojimo sutarties Nr. S-1800 pagrindu.

S. K. ir R. K. gyvenamojo namo bendraturčiais tapo, kai jiems priklausančias nuosavybės teisės dalis padovanojo A. K.. 1994 m. vasario 21 d. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad S. K. naudojimuisi pereina visas namo antras aukštas 134,65 kv. m. ir garažas (pažymėtas 1-11, 27,84 kv. m.). Dovanojimo sutartyje buvo aiškiai įvardinta, kuriomis patalpomis apdovanotasis naudosis, S. K. pusrūsio patalpos nebuvo padovanotos (išskyrus padovanotą garažą, pažymėtą 1-11, 27,84 kv. m.). Ir iki, ir po Dovanojimo sutarties sudarymo visomis pusrūsio patalpomis naudojosi ankstesnė gyvenamojo namo savininkė – A. K.. Būdama visų pusrūsio patalpų savininke ir naudotoja, ji 2004 metais atliko pusrūsio patalpų paprastąjį remontą: išgriovė kai kurias vidines pertvaras ir perplanavo kai kurias patalpas, tačiau jokių laikančiųjų konstrukcijų negriovė. Tai buvo daroma viešai, tačiau S. K. jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje negyveno, pusrūsio patalpų pertvarkymu nesidomėjo, nes jomis niekada nesinaudojo. 2015 m. A. K. kreipėsi į teismą, atsakovais nurodė S. K. ir R. K., ir prašė perskaičiuoti nuosavybės teisės dalis bei atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškėjui S. K. sumažinant nuosavybės teisės idealiąją dalį pagal jam padovanotą patalpų plotą (Šiaulių apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-18-907/2018). Tuomet Pareiškėjas S. K. pradėjo rašyti įvairius skundus į įvairias institucijas, kad „pusrūsio patalpų pirminė paskirtis yra pakeista“. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-18-907/2018 teisme, 2015 m. liepos 9 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas įpareigojo Šiaulių rajono savivaldybės administraciją atlikti gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų, esančių pusrūsyje, patikrą pagal 1985 m. kovo 5 d. suformuotą pastatų techninės apskaitos byloje esančią pastato vidaus plotų eksplikaciją. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovai 2015 m. rugpjūčio 25 d. pusrūsio patalpas apžiūrėjo ir nurodė, kad A. K. pateiktame projekte gyvenamųjų patalpų plotai, pertvaros, durų vieta skyrėsi nuo natūroje esančių. Tačiau šis aktas nekonstatavo savavališkos statybos ar rekonstrukcijos fakto. Paaiškėjus, kad po pusrūsio patalpų pertvarkymo nebuvo atlikta inventorizacija, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas įpareigojo ieškovę A. K. atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizaciją, pateikti teismui naujos inventorizacijos duomenų kopijas ir atitinkamai patikslinti ieškinio reikalavimus. (duomenys neskelbtini) A. K. mirė. 2018 m. kovo 2 d. V. A. L. buvo išduotas Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo visą A. K. turtą. 2018 m. vasario 12 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismas atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pasiūlė V. A. L. įstoti į bylą ieškove, o taip pat įpareigojo atlikti naują gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), inventorizaciją. Vykdydama teismo nutartį, V. A. L. užsakė kadastrinius matavimus, už juos sumokėjo. 2018 m. balandžio 23 d. buvo sudaryta Kadastrinių matavimų byla. 2018 m. liepos 2 d. V. A. L. kreipėsi į VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių, prašydama pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Kartu su prašymu pateikė: 1) 2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (- ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą; statinio (-ių), jo (jų) dalies (- ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1; 2) 2018 m. balandžio 23 d. Kadastrinių matavimų bylą; 3) 2017 m. liepos 5 d. bendraturčio S. K. sutikimą ir 2017 m. liepos 9 d. bendraturtės R. K. sutikimą. 2018 m. liepos 10 d. patikslinti kadastro duomenys įrašyti registro įraše Nr. 40/108503. S. K. 2018 m. gruodžio 18 d. pateikė prašymą VĮ Registrų centrui, prašydamas ištaisyti, jo nuomone, klaidingus gyvenamojo namo kadastro duomenis ir panaikinti teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo. 2019 m. sausio 9 d. teritorinis registratorius sprendimu atsisakė tenkinti S. K. prašymą. (duomenys neskelbtini) V. A. L. mirė.

A. L. nurodo, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog V. A. L. atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą ir galimai pakeitė statinio, jo dalies paskirtį, pakeitė patalpų paskirtį. Nurodo, kad kaip matyti iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto Nr. 2D-760-(19.2), S. K. 2018 m. lapkričio 15 d. raštu kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kur nurodė tuos pačius, kaip ir skunde, V. A. L. neva padarytus savavališkos statybos darbus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pareigūnas 2018 m. gruodžio 27 d. dalyvaujant S. K. bei 2019 m. sausio 4 d. dalyvaujant V. A. L., patikrino pranešime nurodytas aplinkybes ar rekonstravimo darbų nebuvo atlikta. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo atlikti statinio kapitalinio remonto rūšiai priskirtini statybos darbai, t. y. laikančioje sienoje, tarp patalpos Nr. P-l ir Nr. P-2 buvo iškirsta anga ir sumontuota durų varčia, bet šie pakitimai įteisinti 2018 m. liepos 2 d. Deklaracijos apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą; statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių)/patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1. pagrindu. 2018 m. liepos 2 d. V. A. L. kreipėsi į VĮ Registrų centras Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyrių, prašydama pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis. Pateikti dokumentai patvirtino gyvenamajame name atlikto paprastojo remonto teisingumą, todėl sprendimas dėl kadastro duomenų atnaujinimo priimtas pagrįstai. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad „pateiktuose namo bendraturčių sutikimuose yra suklastoti parašai“. A. L. kreipėsi į rašysenos ekspertą, prašydamas ištirti, ar minėtus Sutikimus pasirašė S. K. ir R. K.. 2019 m. kovo 26 d. Ekspertizės aktu Nr. 20190326/01 nustatyta, kad minėtus sutikimus pasirašė S. K. ir R. K.. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčų nagrinėjimo komisija turi pagrindą pakeisti kadastro duomenis. A. L. prašo pareiškėjo patikslintą skundą atmesti, priteisti jam 200 eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo S. K. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659, Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. CSPR-55 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 nustatyta (išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo) tvarka Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai neskundė, o 2019 m. sausio 28 d. pateikė skundą dėl teritorinio registratoriaus 2018 d. liepos 10 d. sprendimo, kuriuo teritorinis registratorius patenkino V. A. L. prašymą ir pakeitė nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. Atsakovas mano, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 panaikinimo ir įpareigojimo teritorinį registratorių išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi nebuvo pasinaudota privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. gruodžio 18 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydamas patikslinti kadastrinių duomenų (gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pakeitimo priežastis ir pagrindus, nurodyti duomenų pakeitimo juridinį pagrindą, taip pat prašė ištaisyti registruose be teisinio pagrindo įrašytus klaidingus duomenis. Registrų centras, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, kuris nustato, kad klaidingus duomenis tikslina ir taiso ne Centrinis registratorius, o teritoriniai registratoriai, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo prašymą ištaisyti netikslius duomenis pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti teritoriniam registratoriui. Teritorinis registratorius 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes Nekilnojamojo turto registre įrašyti gyvenamojo namo kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, todėl laikyti klaidingais ir taisyti juos nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas 2019 m. sausio 28 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydamas panaikinti neteisėtus nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus, padarytus teritorinio registratoriaus 2018 m. liepos 10 d. sprendimu ir visiškai atstatyti iki tol buvusius kadastro duomenis.

Vertinant pareiškėjo 2019 m. sausio 28 d. prašymo, adresuoto VĮ Registrų centras, turinį, akcentuotina, kad prašyme be kita ko nurodyta, jog pareiškėjo prašymas VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. (8.4.3)ŠG-2659 buvo netenkintas, išdėstytos ginčo aplinkybės, rašto, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvai bei pareiškėjo argumentai, kodėl, jo nuomone, jo prašymas turėtų būti tenkinamas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką teismas, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (žr., pvz., LVAT 2016-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-278-575/2016). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, jog pareiškėjas, nesutikdamas su Teritorinio registratoriaus 2019 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. (8.4.3.)ŠG-2659, per įstatyme nustatytą terminą pateikė skundą VĮ Registrų centrui, taip pasinaudodamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Byloje pateiktas pareiškėjo 2019 m. sausio 14 d. prašymas VĮ Registrų centro Šiaulių filialui (b. l. 24, I tomas), kuriame pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su atsakovo 2019 m. sausio 9 d. sprendimu, jį skųs įstatymų nustatyta tvarka bei prašo pateikti papildomus dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2019 m. vasario 12 d. sprendime Nr. CSPR-55 išnagrinėjo pareiškėjo prašymą ta apimtimi, kaip ir Teritorinis registratorius 2019 m. sausio 9 d. sprendime, t. y. pasisakė dėl ginčo esmės. Vien tai, jog pareiškėjas prašyme nesuformulavo konkretaus reikalavimo panaikinti Teritorinis registratorius 2019 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (8.4.3.)ŠG-2659, negali būti pagrindas konstatuoti, jog jis nepasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Formalus požiūris į pateiktą skundą (prašymą), nevertinant jo turinio, negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, todėl teismas laiko, jog pareiškėjas S. K., pateikdamas VĮ Registrų centrui 2019 m. sausio 28 d. prašymą, į kurį buvo atsakyta 2019 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. CSPR-55, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, taip pat nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir NTRĮ). Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. Įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje. Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal NTRĮ 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas (t. y. VĮ Registrų centras) įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Aptartos įstatymų nuostatos suponuoja, kad Registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi duomenys, įregistruojamos daiktinės teisės į Nekilnojamojo turto registre (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2342-520/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo įregistruota nekilnojamojo turto kadastro duomenys (pakeitimai), gali būti vertinami kitaip negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre tik jeigu jie nebuvo nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, jog dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2007). Tačiau pažymėtina, kad dokumentų, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo padaryti įrašai, kuriuos pareiškėjas siekia nuginčyti, teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas.

Šiuo atveju teismas, aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, turi atlikti byloje esančių įrodymų vertinimą šiais esminiais aspektais: 1) ar viešojo administravimo subjekto veiksmai Nekilnojamojo turto kadastre pakeičiant nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis – buvo teisėti; 2) ar ginčijamas atsakovo 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 40/108503 yra įregistruotas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) kurį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdė trys bendraturčiai: V. A. L. (po jos mirties palikimą perėmė sūnus A. L.) (24/100 dalys), R. K. (37/100 dalys) ir S. K. (39/100 dalys). V. A. L. kartu su 2018 m. liepos 2 d. prašymu pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis teritoriniam registratoriui 2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, 2018 m. balandžio 23d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikimą, 2017 m. liepos 9 d. R. K. sutikimą ir 2018 m. liepos 9 d. V. A. L. sutikimą. Teritorinis registratorius 2018 m. liepos 10 d. sprendimu (sprendimas įformintas atliekant duomenų įrašymą registro įraše Nr. 40/108503) Vi. A. L. 2018 m. liepos 2 d. prašymą patenkino.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į kadastrą tvarka išdėstyta Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija, galiojusi ginčo įrašo padarymo metu) (toliau – ir Kadastro nuostatai), IV skyriuje. Pagal Kadastro nuostatų 84 punktą, kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami NTKĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, išskyrus atvejus, nurodytus šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje. Kadastro nuostatų 88 punkte nurodyta, kad Kadastro tvarkytojo darbuotojas per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo patikrina, ar: 1. prašymą pateikęs asmuo turi teisę jį paduoti; 2. dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, nėra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3. dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti, duomenys sutampa su nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4. žemės sklypo planas teisės aktų nustatyta tvarka suderintas su žemėtvarkos skyriumi, išskyrus šių Nuostatų 651 punkte nustatytą atvejį; 5. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir šių Nuostatų reikalavimus; 6. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar žemės sklypo planas yra iš anksto patikrinti kadastro tvarkytojo ir padaryta žyma kadastre apie nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą, jeigu ši išankstinė patikra buvo numatyta vykdytojo ir užsakovo sutartyje ar atlikta vykdytojo arba užsakovo pageidavimu. Tais atvejais, kai nustatomos aplinkybės, dėl kurių nekilnojamojo daikto ribų pažymėti kadastro žemėlapyje negalima, kadastro tvarkytojas pagal turimus duomenis turi patikrinti greta esančių nekilnojamųjų daiktų ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje; nustačius, kad kadastro žemėlapyje pažymėtos nekilnojamųjų daiktų ribos yra netikslios, kadastro tvarkytojas turi jas patikslinti (Kadastro nuostatų 92 p.). Į kadastrą draudžiama įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, prieš tai nepatikrinus, ar šio daikto ribas galima pažymėti kadastro žemėlapyje (Kadastro nuostatų 100 p.).

Pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą iš esmės tuo aspektu, kad jis, kaip namo bendraturtis, nėra davęs sutikimo jokiam remontui. Taip pat nurodo, kad nors atsakovas, pakeisdamas kadastro duomenis, veikė pagal įstatymus, tačiau, anot pareiškėjo, tenkinti jo skundą būtų moraliai teisinga.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ginčijamame 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 nurodytas aplinkybes, prie prašymo pakeisti kadastro duomenis pateiktų dokumentų kopijas (2018 m. liepos 2 d. Deklaraciją apie statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo (jų) dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 1, 2018 m. balandžio 23d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 2017 m. liepos 5 d. S. K. sutikimą, 2017 m. liepos 9 d. R. K. sutikimą ir 2018 m. liepos 9 d.), sprendžia, kad pareiškėjas šiuo atveju neįrodė egzistavus kliūtis atsakovui pakeisti nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis. NTKĮ 14 straipsnyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio Įstatymo reikalavimų. Byloje nenustatyta egzistavus NTKĮ 14 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl konstatuotina, jog atsakovas teisėtai, remdamasis jam pateiktais galiojančiais ir nenuginčytais dokumentais, Nekilnojamojo turto kadastre pakeitė nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis.

Pažymėtina, kad atsakovas, vykdydamas numatytus įgaliojimus, atlieka viešąjį administravimą, todėl jis turi paisyti viešojo administravimo srityje galiojančio teisėtumo principo (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) bei iš jo kylančio reikalavimo priimamą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas poveikio priemones motyvuoti (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13, 20 ir 57 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (ABTĮ 13 ir 20 straipsniai; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertinant šioje byloje ginčijamo atsakovo sprendimo atitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, panaikinti skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008 ir kt.). Šiuo atveju teigti, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2019 m. sausio 9 d. sprendimas Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 neatitinka aukščiau nurodytą pateiktą LVAT praktikoje atskleidžiamą teisės aiškinimą nėra teisinio pagrindo. Sprendime aiškiai nurodytos visos aplinkybės, motyvai, susiję su kadastro duomenų pakeitimo įregistravimu, nurodyti teisės aktai, kuriais remtasi priimant ginčijamą sprendimą bei atliekant atsakovui pagal kompetenciją priskirtus veiksmus – pakeičiant nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo kadastro duomenis. Taip pat aiškiai nurodyta šio akto apskundimo tvarka ir terminai, taigi iš šio sprendimo pareiškėjas turėjo galimybę žinoti ir vertinti visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, taikomas individualiam administraciniam aktui – jis yra motyvuotas ir pagrįstas galiojančiais teisės aktais.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neįrodė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre tvarkos pažeidimų, o atsakovo 2019 m. sausio 9 d. sprendime Nr. (8.4.3.)ŠG-2659 jokie esminiai trūkumai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme nebuvo nustatyti, konstatuotina, kad šiuo atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti VĮ Registrų centro Šiaulių filialo 2019 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (8.4.3.)ŠG-2659. Atitinkamai pritartina ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimui. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamus aktus, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šioje byloje pareiškėjo patikslintą skundą atmetus kaip nepagrįstą, teisę į bylinėjimosi išlaidas įgijo atsakovas bei tretysis suinteresuotas asmuo A. L..

Byloje pateikta VĮ Registrų centras prašymai dėl išlaidų, susijusių su administracinės bylos Nr. I-3976-362/2019 nagrinėjimu, priteisimo (b. l. 63-64, 91-92, II tomas). Prašymuose nurodyta, kad atsakovo atstovas į du teismo paskirtus posėdžius iš Vilniaus į Šiaulius vyko tarnybiniu automobiliu. Kiekvieną kelionę sudarė po 424 km (kelionės į abi puses). Teismas, įvertinęs atsakovo prašymuose išdėstytas aplinkybes, pateiktus dokumentus (automobilio registracijos liudijimą, Cirkl K Lietuva kuro kvitus), vertina, kad atsakovo prašymuose nurodytos 33,15 Eur ir 29,84 Eur, iš viso 62,99 Eur kelionių į teismo posėdžius nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. patikslintą skundą išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš pareiškėjo.

Tretysis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat nurodė, kad prašo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 22 d. Atstovavimo sutartis bei 2019 m. gegužės 23 d. mokėjimo nurodymas Nr. 11631, kuriame nurodyta, jog A. L. advokatei Eugenijai Povilaitienei už teisines paslaugas pagal 2019 m. gegužės 22 d. sutartį sumokėjo 200 Eur. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog nurodyta suma už atsiliepimo į skundą parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2 punkto nurodyto dydžio, ši suma priteistina iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti atsakovui valstybės įmonei Registrų centras iš pareiškėjo S. K. 62,99 Eur (šešiasdešimt du Eur 99 cnt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. iš pareiškėjo S. K. 200 Eur (du šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanatėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius