- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-04-24
- Bylos Nr.
- e2-466-1224/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03472-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Ieškovas
- E.B., E.S.
- Atsakovas
- G.A.
- Advokatai
- Svetlana Naidenkas
- Kategorijos
- 2.4.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą duodančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei Eglei Mačionienei,
viešose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E.B. ir E.S. ieškinį atsakovei G.A. dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovės ieškiniu prašo: 1) pagal UAB „Geo Planum“ 2024 m. vasario 26 d. parengtą kelio servituto planą nustatyti tarp ieškovių E.S. ir E.B. nuosavybės teise valdomo 0.1200 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1), ir atsakovės G.A. 0,9000 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2), 231 kv. m kelio servitutą (taškai Nr. 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, kurių koordinatės nurodytos servituto koordinačių žiniaraštyje pagal koordinačių sistemą LKS-94 ir pažymėtos UAB „Geo Planum“ plane); 2) per mėnesį nuo įsiteisėjusio teismo sprendimo ieškovės lygiomis dalimis (po 500 Eur) privalo išmokėti atsakovei 1 000 Eur vienkartinę kompensaciją.
2. Ieškovės nurodo, kad lygiomis dalimis valdo Žemės sklypą 1. J.Ž., kuriam nuosavybės teise priklausė Žemės sklypas 1, iki ieškovės tapo minėto žemės sklypo savininkėmis, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) dėl privažiavimo prie Žemės sklypo 1, tačiau jam buvo atsakyta, kad privažiavimo nėra ir pasiūlė kreiptis į besiribojančių žemės sklypų savininkus. Jam susitarti nepavyko, todėl jis Žemės sklypu 1 naudojosi įprastu būdu, privažiuodamas per teritoriją pagal SB „Spindulys“ geoplaną, skirtą tvarkymui ir priežiūrai. Ieškovės privažiuodamos prie Žemės sklypo 1 taip pat naudojosi įprastu privažiavimu per teritoriją, kuri skirta miško tvarkymui ir priežiūrai. Ieškovės kreipėsi į NŽT dėl servituto nustatymo, tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į besiribojančių žemės sklypų savininkus. Ieškovės kreipėsi į tuometinę Žemės sklypo 2 savininkę, tačiau susitarti nepavyko. Kitokio privažiavimo, atsižvelgiant į kaimyninių sklypų plėtrą, statinius bei sutvarkytą aplinką, prie Žemės sklypo 1 nėra. Atsakovė uždraudė ieškovėms važiuoti įprastu keliu, nurodydama, kad ji nupirko Žemės sklypą 2 ir SB „Spindulys“ valdomą teritoriją. Su AB „Geo Planum“ siųstu kelio servituto nustatymo planu atsakovė nesutiko. Atsakovė nepasiūlė galimo alternatyvaus varianto.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovės teigimu, ieškovės neįrodė, kad nėra kitų alternatyvių galimybių ir (ar) kad ypatingai ilgo ir plataus kelio servituto, leidžiančio važiuoti transporto priemonėmis, įrengimas Žemės sklype 2 yra objektyviai būtinas. NŽT pasiūlė ieškovėms kreiptis į keturių besiribojančių sklypų savininkus dėl servituto nustatymo. Žemės sklypas 1 yra sodų bendrijos teritorijoje, todėl patekimas į sklypą, visų pirma, turi būti sprendžiamas sodų bendrijos teritorijos ribose, o ne per atsakovei priklausantį mišką, kuris sodų bendrijos teritorijai nepriklauso. Ieškovės turi visas galimybes naudotis Žemės sklypu 1 pagal paskirtį ir neparkuojant transporto priemonių savo sklype, o šias priemones pasistatant sodų bendrijos teritorijoje greta sklypo. Ieškovės neįrodė, kad kelio įrengimas Žemės sklype 2 būtų objektyviai įmanomas dėl atsakovės sklypo specifikos. Ieškovės ignoruoja, kad prašomas kelias turėtų būti įrengtas Žemės sklype 2, kuriame yra elektros tinklų apsaugos zona, dirvožemio apsaugos zona ir didžioji dalis sklypo yra apaugusi mišku. Ieškovės neįrodė, kad kelio įrengimas tokiose zonose yra įmanomas, o jei būtų įmanomas, kad ieškovės yra gavusios visus reikiamus valstybės institucijų leidimus ir suderinimus. Ieškovės siekia leidimo įrengti kelią miško žemėje, tačiau kelio įrengimą miško žemėje draudžia įstatymas. Ieškovės pripažįsta, kad dalis siekiamo nustatyti servituto patenka į elektros apsaugos zoną. Aktualu tai, kad kelio įrengimas elektros tinklų apsaugos zonoje negalimas. Ieškovės neįrodė nei kad kelio įrengimo projektas yra parengtas, nei kad jis yra arba tikėtinai būtų suderintas su elektros tinklų valdytoju. Iš esmės visas Žemės sklypas 2 yra apaugęs mišku, o nedidelė dalis, kurioje galima vykdyti žemės ūkio veiklą, ribojasi su Žemės sklypu 1. Šiai sklypo daliai yra taikomos dirvožemio apsaugos sąlygos. Nustačius servitutą atsakovės interesai iš esmės būtų paneigti: būtų iškirsta didelė dalis (tikėtina, bent pusė ar daugiau) atsakovei priklausančio miško, miškas praktiškai būtų padalytas į dvi dalis, būtų padaryta milžiniška žala gamtai ir būtų iš esmės paneigta galimybė vykdyti žemės ūkio veiklą sklypo dalyje, kuri nėra apaugusi mišku ir kuriai dar taikomos ir dirvožemio apsaugos sąlygos. Toks servitutas būtų neproporcingas: ieškovės ir dabar turi galimybę patekti į Žemės sklypą 1 pėsčiomis ir jį naudoti pagal paskirtį. Servituto nustatymo planas neatitinka jam keliamų reikalavimų. Ieškovių pateikta servituto nustatymo schema (norimas nustatyti kelias) apima ne tik Žemės sklypą 2, bet kitus žemės sklypus, kuriuose (taip pat kaip ir atsakovės sklype) nėra jokių kelių, dalis prašomo nustatyti kelio (pažymėta geltonai) patenka į kitus žemės sklypus, kurie atsakovei nepriklauso. Iš pateikto plano nėra įmanoma nustatyti prašomo nustatyti servituto ploto, kelio ilgio ir t. t.
5. Atsakovė papildomai į bylą pateikė 2010 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintą žemėtvarkos projektą, teigdama, kad privažiavimas į ieškovių sklypą yra numatytas per Nr. 31A pažymėtą sklypą. Kadangi darant gretimo sklypo Nr. 31A geodeziją nebuvo vadovautasi generaliniu planu ir jis nėra teisingai geodeziškai išmatuotas, ieškovės savo kaip savininkių teises turi ginti atitinkamai reikalaudamos naikinti geodezinę gretimo sodų bendrijos sklypo ribą ir perdaryti ją teisingai taip, kad būtų paliktas privažiavimas prie jų sklypo.
Šalies argumentai
6. Nacionalinė žemės tarnyba prie aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė išvadą dėl ieškovių pateikto ieškinio, prašomo nustatyti servituto. NŽT nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovių nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas 1 neturi privažiavimo kelio, o Žemės sklypo 1 naudojimas be privažiavimo kelio yra neįmanomas, todėl, NŽT vertinimu, būtų tikslinga nustatyti kelio servitutą Žemės sklype 2 pagal UAB „GEO Planum“ 2024 m. vasario 26 d. parengtą servituto nustatymo planą.
7. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad yra pateikti jos argumentai dėl to, kad patekimas į ieškovių sklypą turi ir gali būti numatytas per sodų bendrijos teritoriją, tiek žemėtvarkos projektas, kuris numato patekimą į ieškovių sklypą per gretimą sodų bendrijos sklypą, pateikė 2025 m. vasario 14 d. UAB „KM centras“ matininko R.J. parengtą servituto nustatymo planą (M1:1000), kuriame nurodytas 90 kv. m tarnaujantis kelio servitutas, pažymėtas indeksu S. Šis servituto nustatymo planas, atsakovės teigimu, numato galimą servitutą per gretimą sodų bendrijos sklypą taip, kaip numatyta žemėtvarkos projekte. Taip pat pateikė matininko R.S. 2025 m. vasario 14 d. Aiškinamąjį raštą, kuriame nurodyta, kad sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), yra sodininkų bendrijos „Spindulys“ teritorijoje. Šioje sodų bendrijoje esančių sklypų suformavimas buvo detalizuotas parengtame sodų bendrijos „Spindulys“ generaliniame plane. Pagal šio plano ištrauką aiškiai yra matoma, kad privažiavimas prie minėto sklypo yra iš pietinės pusės, pro sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. NŽT pateikė teismui išvadą dėl atsakovės pateiktų papildomų dokumentų, dėl atsakovės siūlomo kelio servituto nustatymo. NŽT, įvertinusi atsakovės pateiktus papildomus dokumentus – planą, paaiškinimą ir matininko parengtą Aiškinamąjį raštą, nustatė, kad Žemės sklypai Nr. 16 ir Nr. 17 suprojektuoti SB „Spindulys“ generaliniame plane. Matininkas R.J. Aiškinamajame rašte nurodė, kad vadovaudamasis SB „Spindulys“ generaliniu planu nustatė, kad privažiavimas į Žemės sklypą Nr. 16 buvo numatytas iš pietinės pusės pro Žemės sklypą Nr. 17, tačiau SB „Spindulys“ generaliniame plane nėra numatyto privažiavimo prie Žemės sklypo Nr. 16. Taigi matininko R.J. išvada, kad formuojant Žemės sklypą Nr. 17 nebuvo vadovautasi SB „Spindulys“ generaliniu planu, yra klaidinga. NŽT, susipažinusi su atsakovės paaiškinimais dėl servituto nustatymo, informuoja, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apskrities Vilniaus rajono, Sudervės seniūnijos, Sudervės kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto (toliau – Žemėtvarkos projektas) plano ištrauka, nurodydama, kad Žemėtvarkos projekte numatytas patekimas į ieškovių Žemės sklypą Nr. 16 per gretimą sodų bendrijos sklypą, t. y. Žemės sklypą Nr. 17, kadangi pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamųjų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamųjų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ 5 punkto nuostatas žemėtvarkos projektuose, projektui prilyginamuose planuose suprojektuojami grąžinami natūra, perduodami, suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, perduodami neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, taip pat parduodami ir išnuomojami iš valstybės žemės ūkio paskirties, miškų ūkio paskirties, vandens ūkio paskirties, konservacinės paskirties ir kitos paskirties žemės sklypai, o Žemės sklypų Nr. 16 ir Nr. 17 paskirtis – mėgėjų sodininkų žemės sklypai ir šie žemės sklypai Žemėtvarkos projekte nebuvo projektuojami. SB „Spindulys“ generaliniame plane nebuvo numatytas privažiavimas į Žemės sklypą Nr. 16 iš pietinės pusės pro Žemės sklypą Nr. 17, todėl atsakovės pateikti paaiškinimai neįrodo būtinybės nustatyti kelio servituto išimtinai tik per Žemės sklypą Nr. 17.
Šalies argumentai
9. Ieškovių atstovė teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje išdėstytais argumentais. Ieškovių atstovė paaiškino, į teismo, atsakovės klausimus nurodė, kad specialistas, vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais, nustatė, kad protingiausias ir racionaliausias būdas patekti į ieškovių Žemės sklypą 1 yra pro atsakovės Žemės sklypą 2. Iš ieškovių į bylą pateiktos specialisto parengtos schemos, plano matyti, kad servitutas (231 kv. m, iki 4 m ploto pagal įstatymą) yra proporcingas ir būtinas. Ieškovių reikalavimo pagrįstumą patvirtina su ieškiniu pateikti įrodymai, NŽT išvadą dėl ieškovių siūlomo nustatyti servituto. Atsakovės siūlomas nustatyti servitutas pagal jos pateiktą matininko parengtą schemą nėra proporcingas, nes jį įrengiant būtų padaryta neproporcingos žalos gretimų sklypų kaimynams, kurie yra sutvarkę savo aplinką, gyvena nuolat. Atsakovė savo sklype negyvena. Rengiant servituto nustatymo planą buvo visapusiškai apsvarstyta esama situacija, galimybės įrengti servitutą.
Atsiliepimas
10. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus. Atsakovė paaiškino, į teismo, proceso dalyvių klausimus nurodė, kad ieškovės neįrodė, kad jų prašomas nustatyti servitutas yra būtinas ir nėra kitų alternatyvių galimybių nustatyti servitutą, ko mažiau ribojant atsakovės teises. Byloje yra NŽT pozicija, kad ieškovės turi kreiptis į besiribojančių keturių žemės sklypų savininkus, taigi yra servituto nustatymo alternatyvos. Ieškovių sklypas yra sodų paskirties, todėl privažiavimas nėra būtinas. Esamas atsakovės žemės sklype ieškovių naudojamas kelias nėra įrengtas, yra tik pravažiuotas takas ir jį įrengti galimybės yra apribotos dėl elektros tinklų, dirvožemio, miško apsaugos zonų. Pagal atsakovės pateiktą matininko parengtą servituto nustatymo planą servitutą yra optimaliausia nustatyti per sodų bendrijos sklypą Nr. 31 A. Analizuojant regia.lt ginčo vietovės žemėlapį, jei nebūtų kitų alternatyvų, svarstytinas optimalesnis, mažiau atsakovės teises ribojantis patekimo į ieškovių žemės sklypą variantas, kuriam nereikalingas servituto nustatymas, nuo Spindulių 2-osios gatvės nuo kelio tarp 41, 37 ir 39 numeriais regia.lt žemėlapyje pažymėtų sklypų ir toliau pasiekiant ieškovių žemės sklypą atsakovei priklausančio žemės sklypo pakraščiu pėsčiomis. Toks variantas, atsakovės teigimu, atitiktų minimalaus jos, kaip savininko teisių ribojimo principą.
11. NŽT atstovė teismo posėdyje paaiškino, į teismo, proceso dalyvių klausimus nurodė, kad ieškovių žemės sklypas neturi privažiavimo, privažiavimas yra objektyviai būtinas. Apžiūrint Registrų centro aktualios vietovės ortofotonuotrauką, aktualu tai, kad atsakovės siūlomas kelias per sklypą Nr. 31A neišspręstų problemos, vestų prie vandens telkinio. Kiti galimo privažiavimo prie ieškovių žemės sklypo variantai negalimi dėl kaimyninių sklypų užstatymo, vandens telkinių, mažų sklypų. Atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kelias, kuris eina per atsakovės žemės sklypą, turi atsispindėti žemės sklypo plane. Ieškovių pateiktas servituto planas atitinka reikalavimus. Konkrečiu atveju kelio įrenginėti nereikia, jis yra natūroje. Teikiant teismui išvadą nebuvo vertinamos atsakovės žemės sklypo specialios sąlygos. Atsakovės siūlomas servitutas yra galimas. NŽT teikdama į bylą išvadas nevertino siūlomų servitutų pagal pateiktus planus optimalumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Faktinės aplinkybės
12. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. vasario 15 d. išrašo duomenimis (reg. Nr. 41/50151) ieškovėms nuosavybės teise priklauso 0,1200 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1). Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad Žemės sklypas 1 neturi privažiavimo.
13. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazes 2024 m. vasario 17 d. duomenimis, žemes sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 1), ribojasi su žemes sklypais: kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovei priklausantis žemės sklypas), (duomenys neskelbtini). (Žemės sklypas 2); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
14. Žemės sklypo 1 kadastro duomenimis (sklypo Nr. 16), Žemės sklypas 1 yra SB „Spindulys“ teritorijoje, pagrindinė sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio (sodų). Duomenys apie žemės sklype esančius statinius – sodo namas.
15. Ieškovės siekia nustatyti kelio servitutą (tarnaujantis) atsakovės 0,9000 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas 2) pagal UAB „Geo Planum“ 2024 m. vasario 26 d. parengtą kelio servituto planą.
Dėl kelio servituto nustatymo pagrįstumo
16. Servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111 straipsnio 1 dalį, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nurodytais atvejais – administracinis aktas. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.
17. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismo sprendimu nustatomo servituto, kaip daiktinės teisės, esmė – sudarymas galimybės normaliomis sąnaudomis naudoti nekilnojamąjį daiktą (viešpataujantįjį), kartu suvaržant kito nekilnojamojo daikto (tarnaujančiojo) savininko teises naudoti šį daiktą (jo dalį) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-239-403/2024 43 punktą).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas, siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-916/2021 23 punktą). Kadangi servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, be pakankamo pagrindo nevaržyti tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės, viešpataujančiojo daikto savininkui kilusių daikto naudojimo problemų nespręsti išimtinai kito asmens (tarnaujančiojo daikto savininko) teisių sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-701/2024 35 punktą).
19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje, būtent ieškovui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-94-248/2016, 14 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 57 punktas; 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-268-701/2021, 24 punktas). Tai, ar viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį, nenustačius servituto, sąnaudos yra normalios, yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-381/2023, 50 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju sąlygą kelio servitutui nustatyti teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina jų iki teismo raštu vykusi komunikacija, tiek pateikti procesiniai dokumentai, tiek šalių teismo posėdžių metu išdėstyta pozicija. Atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos duomenis privažiavimo iš pagrindinių kelių prie ieškovių valdomo žemės sklypo nėra, ieškovės prašo nustatyti joms daiktinę teisę, kuri suteiktų joms galimybę naudotis svetimu daiktu (atsakovės žemės sklypu) su tikslu pasiekti savo žemės sklypą ir užsitikrinti tinkama (normaliomis sąnaudomis pagrįstą) jiems priklausančio žemės sklypo su sodo namu naudojimą pagal paskirtį. Privažiavimas pagal į bylą pateiktus duomenis prie gretimų sodų bendrijos sklypų iš pagrindinių sodų bendrijai priklausančių kelių yra numatytas, todėl vertinama, kad privažiavimas prie ieškovių žemės sklypo taip pat reikalingas su tikslu naudoti žemės sklypą normaliomis sąlygomis. Be to, NŽT teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad žemės sklypo naudojimas be privažiavimo prie ieškovių žemės sklypo nėra įmanomas.
21. Sprendžiant dėl kelio servituto per atsakovei priklausantį žemės sklypą nustatymo būtinumo aktualu tai, kad ieškovės kelio servituto būtinumą grindžia tokiomis aplinkybėmis, kaip nėra kito privažiavimo prie jų žemės sklypo, tik per atsakovės žemės sklypą, kitoks privažiavimas negalimas dėl ieškovių ir gretimų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų užstatymo, sutvarkytos aplinkos, kūdros. Taip pat nurodė, kad į ieškovių Žemės sklypą 1 anksčiau buvo patenkama pro Žemės sklype 2 esantį natūraliai susiformavusį kelią, jokių apribojimų nebuvo. Draudimas vykti keliu atsirado, kai atsakovė įsigijo Žemės sklypą 2 ir uždraudė ieškovėms naudotis keliu.
22. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovės (bylos duomenimis jų tėvas iki žemės sklypo dovanojimo ieškovėms) ginčo keliu turėjo teisę naudotis nuo senų laikų, nesudaro pakankamo pagrindo atsakovės Žemės sklype 2 nustatyti kelio servitutą. Vien faktinis naudojimasis keliu nepagrindžia servituto nustatymo būtinybės.
23. Minėta, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą, nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti jo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius.
24. Teismas, teismo posėdyje kartu su proceso dalyviais ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, vertina, kad nagrinėjamu atveju ieškovės neįrodė, kad servituto nustatymas per atsakovės Žemės sklypą 2 yra vienintelis būdas išspręsti ieškovių kaip Žemės sklypo 1 savininkių interesų įgyvendinimą. Teismo posėdyje dalyvaujant NŽT atstovei bei proceso dalyviams buvo analizuojamos į bylą pateiktos ginčo vietovės, kurioje yra Žemės sklypas 1 ir Žemės sklypas 2, planai ir schemos, ortofotonuotraukos, regia.lt žemėlapiai.
25. Minėta, kad Žemės sklypas 1 yra sodų bendrijos teritorijoje, priešingai nei atsakovei priklausantis žemės sklypas, todėl pirmiausia svarstytinos patekimo į ieškovių Žemės sklypą 1 pro gretimus žemės sklypus iš sodų bendrijos teritorijos esančių kelių galimybės. Nors ieškovių atstovė į teismo klausimą, ar buvo kreiptasi į gretimų žemės sklypų savininkus dėl servituto nustatymo per jų žemės sklypus, nurodė, kad patekimo į ieškovių žemės sklypus galimybes įvertino specialistas sudarydamas servituto planą, matydamas vienintelę patekimo galimybę į ieškovių Žemės sklypą 1 pro atsakovės Žemės sklypą 2, tačiau pažymėtina, kad ištirti įrodymai, NŽT išvadose užfiksuotos aplinkybės nurodo, kad vertintinos ir kitos patekimo į ieškovių Žemės sklypą 1 alternatyvos, kurios ieškovių nebuvo svarstytos, derinamos su gretimų žemės sklypų, esančių sodo bendrijos teritorijoje, savininkais.
26. Atsakovė, siekdama įrodyti, kad egzistuoja ir kitos alternatyvios ieškovių patekimo į jų Žemės sklypą 1 galimybės, į bylą pateikė 2025 m. vasario 14 d. UAB „KM centras“ matininko R.S. parengtą servituto nustatymo planą (M1:1000). Šis servituto nustatymo planas numato galimą servitutą pro sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)).
27. NŽT išvadoje dėl ieškovių prašomo nustatyti servituto teismui nurodė, kad tikslina nustatyti ieškovių siūlomą kelio servitutą, tačiau taip pat NŽT išvadoje dėl atsakovės pasiūlyto servituto per gretimą bendrijos žemės sklypą, taip pat teismo posėdyje NŽT atstovė neatmetė servituto nustatymo galimybės per žemės sklypą adresu: Spindulių 2-oji g. 31A (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo Spindulių 1-osios gatvės. NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovės pateikta alternatyva nėra išimtinė, tačiau yra galima. NŽT atstovė teismo posėdyje nurodė, kad nevertino kitų patekimo į ieškovių Žemės sklypą 1 alternatyvų, nevertino atsakovės Žemės sklypo 2 specialiųjų sąlygų. NŽT išvadose pasisakė tik dėl siūlomų servituto nustatymo planų. Teismo posėdyje atsakovė, be kita ko, taip pat nurodė, analizuojant regia.lt ginčo vietovės žemėlapį, kad svarstytinas optimalesnis, mažiau atsakovės teises ribojantis patekimo į ieškovių Žemės sklypą 2 variantas, kuriam nereikalingas servituto nustatymas, nuo Spindulių 2-osios gatvės nuo kelio tarp 41, 37 ir 39 numeriais regia.lt žemėlapyje pažymėtų sklypų ir pasiekiant ieškovės Žemės sklypą 1 atsakovei priklausančio Žemės sklypo 2 pakraščiu. Tai, atsakovės teigimu, atitiktų minimalaus jos, kaip savininkės, teisių ribojimo principą.
28. Teismo vertinimu, ieškovės neįrodė, kad nėra kitų alternatyvių galimybių, įskaitant kad kreipėsi į kitų besiribojančių sklypų savininkus (be kita ko, aptariamo sklypo Nr. 31 A savininkus), siekiant susitarti dėl servituto nustatymo ir kad nustatyti servituto kelią per gretimus žemės sklypus nėra galimybės arba yra neproporcinga, neracionalu, sudarys dideles sąnaudas, neekonomiška, o servitutas per atsakovės Žemės sklypą 2 yra racionaliausias, proporcingas, mažiausiai nepatogumų, sąnaudų sukeliantis variantas. Ieškovių argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvaus pobūdžio. Aptariamu aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos duomenimis NŽT Jonui Žiliui (ieškovių tėvui iki Žemės sklypo 1 dovanojimo ieškovėms), išnagrinėjusi jo prašymą dėl privažiavimo prie Žemės sklypo 1, pasiūlė kreiptis į besiribojančių žemės sklypų savininkus, kad būtų nustatytas kelio servitutas žemės sklype sandoriu (2016 m. kovo 8 d. NŽT raštas). Ieškinyje ieškovės nurodo, kad kreipėsi į NŽT dėl servituto nustatymo, tačiau joms buvo pasiūlyta kreiptis į besiribojančių žemės sklypų savininkus. Duomenų apie tai, kad buvęs Žemės sklypo 1 savininkas ar ieškovės kreiptųsi į gretimų bendrijos teritorijoje esančių sklypų savininkus dėl servituto nustatymo, nepateikta.
29. Ieškovės neįrodė, kad esant kitoms svarstytinoms galimybėms, jų siūlomas nustatyti servitutas per atsakovės Žemės sklypą 2 yra racionaliausias jų intereso įgyvendinimo būdas, įvertinus atsakovės Žemės sklypui 2 taikomas apsaugos / specialiąsias sąlygas. Ieškovių siūlomas servitutas, kaip nurodė atsakovė, riboja jos teisę naudoti Žemės sklypą 2 pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto registro, regia.lt žemėlapio duomenimis Žemės sklypas 2 yra apaugęs mišku, dalis, kurioje galima vykdyti žemės ūkio veiklą ir kuriai yra taikomos dirvožemio apsaugos sąlygos, ribojasi su Žemės sklypu 1. Ieškovės prašo nustatyti 231 kv. m kelio servitutą, iki 4 metrų, leidžiantį važiuoti transporto priemonėmis per atsakovės Žemės sklypą 2 keliu, kuris eina per patį vidurį atsakovės Žemės sklypo 2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis šis Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, žemės ūkio naudmenų plotas – 0,0500 ha, ariamos žemės plotas – 0,0500 ha, miško plotas, įregistruotas Miškų valstybės kadastre – 0,6330 ha (NTR duomenų bazės 2024 m. kovo 12 d. išrašas). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše apie atsakovei priklausantį Žemės sklypą 2 yra žymos apie dirvožemio apsaugą, užfiksuoti duomenys apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (elektros tinklų apsaugos zonos).
30. Konkrečiu atveju ieškovės turi apsvarstyti galimas patekimo į savo Žemės sklypą 1 galimybes, neribojant gretimų žemės sklypų savininkų teises, taip pat turi teisę kreiptis į gretimų sodo bendrijoje esančių žemės sklypų savininkus tikslu išspręsti servituto nustatymo galimybes, be kita ko, analizuojant ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus, numatančius kelią sodo bendrijoje, jo išmatavimus, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų, galinčius turėti reikšmės servituto nustatymui, o savininkams nesusitarus, ieškovėms išlieka teisė, nesant jokių alternatyvų, kurios suteiktų joms galimybę naudoti joms priklausantį Žemės sklypą 1 pagal paskirtį, kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.
31. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodė ieškovės, atsakovė uždraudė joms važiuoti Žemės sklypu 2 iki savo Žemės sklypo 1 nuo Žemės sklypo 2 įsigijimo atsakovės nuosavybėn (bylos duomenimis nuo 2022 m. spalio 21 d.). Ieškovės kreipėsi į teismą 2024 m. rugsėjo mėnesį, į atsakovę su prašymu-pasiūlymu ikiteismine tvarka dėl neatlygintino kelio servituto - 2024 m. kovo 20 d. Nurodytos aplinkybės laiko prasme (vertinant laikotarpį nuo uždraudimo naudotis Žemės sklypu 2 iki kreipimosi į atsakovę) sudaro pagrindą abejoti ieškovių argumentų dėl kelio servituto nustatymo per atsakovės Žemės sklypą 2 būtinumo su tikslu naudoti Žemės sklypą 1 pagal paskirtį pagrįstumu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
32. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
33. Atsakovė prašo teismo priteisti išlaidas, patirtas rengiant alternatyvų servituto planą, t. y. 2025 m. vasario 14 d. UAB „KM centras“ matininko R.S. parengtą servituto nustatymo planą (M1:1000), už kurį atsakovė sumokėjo 242 Eur. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovių ieškinys atmestas, iš ieškovių atsakovės naudai lygiomis dalimis priteistinos atsakovės patirtos 242 Eur išlaidos, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 121 Eur.
34. Teismas patyrė byloje 8,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos valstybei iš ieškovių nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina suma, tenkanti kiekvienai ieškovei, t. y. po 4,04 Eur, yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovių E.B. ir E.S. ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovių E.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir E.S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės G.A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, t. y. iš kiekvienos ieškovės po 121 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.