Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2011-04-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrinta 60 parų arešto bausme; 2) 2011-07-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (21 epizodas), 302 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 178 straipsnio 4 dalį galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su 2011-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme, prie šio nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės iš dalies pridedant 2011-04-13 nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 m., įpareigojant tęsti registraciją darbo biržoje ar pradėti dirbti; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendis pakeistas, panaikinta nuosprendžio dalis atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą; 3) 2015-03-12 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. paskirta 45 parų arešto bausmė, vadovaujantis LR BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinus 1/3, galutinė bausmė paskirta 30 parų arešto, arešto bausmę atliekant areštinėje poilsio dienomis, bausmę atlikęs 2015-10-12, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2015 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė fizinio asmens dokumentą - E. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. 13857472.

Be to, R. K., mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - seserį E. S., būtent 2015 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. S. į kairį petį, taip ją pastumdamas, dėl ko nukentėjusioji E. S. nugriuvo ant grindų, po ko spyrė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje.

K. R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad birželio 30 d. buvo atvykęs brolio draugas. Apie 14 val. galėjo būti prie Šiaulių tardymo izoliatoriaus. Daugiau buvo su žmona. D. B. parodymai yra melagingi, E. S. laiko ant jo pyktį. Kai mama mirė, prasidėjo pykčiai. Gal ji nori jam pakenkti. Žinojo, kad ji laukiasi. Matėsi birželio mėn. gale, kai ji buvo atėjusi su D. B. pas patėvį. Kitą dieną paskambino R., ieškojo jo dėl tų žinučių. Tuo metu telefonu naudojosi E. S., gal ji pati sau atsiuntė žinutes. Jis nesiuntė. D. B. negrasino, tegul ima išklotines ir žiūri, kas kam skambino. Pas E. S. nebuvo, dokumento neėmė. Pirmą kartą pas tyrėją sužinojo, kur E. S. gyvena. Neklausė, kaip ji galėjo susižaloti. Patėvis sakė, kad ji nori jį pasodinti. Pinigų nereikalavo. Su D. B. nėra susipykęs, nebendrauja. Birželio 30 d. naudojosi senu telefono numeriu, jo nepamena. Telefonas buvo paimtas. Su D. B. nebendravo.

Motyvuojamoji dalis

2015-07-01 protokolu-pareiškimu, kuriuo E. S. pranešė apie brolio R. K. jos atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, bei nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (1 t. 3 b. 1.).

E. S. asmens duomenimis, kur nurodyta, kad R. K. yra jos brolis (1 t. 76-78 b. l.).

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už juridinio ar fizinio asmens antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko pagrobimą ar neturint tam teisėto pagrindo įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. BK 302 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti alternatyvūs neteisėti veiksmai – pagrobimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas. Bet kurio iš šių veiksmų atlikimas yra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei ir neprivalo būti susijęs su kitais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-12/2013). Nagrinėjamos bylos kontekste aktualus yra dokumento pagrobimo požymis, kuris reiškia, kad asmuo, neturėdamas teisėto pagrindo, vienaip ar kitaip užvaldo svetimą dokumentą prieš jo savininko valią. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys Nr. 2K-132-788/2015, 2K–711/2007). Taigi, vienas esminių kriterijų kvalifikuoti veiką kaip dokumentų pagrobimą yra tai, kad asmuo neturi teisės disponuoti šiame BK straipsnyje nurodytais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-568/2007).

Teisminio nagrinėjimo metu sprendžiant klausimą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl fizinio asmens dokumento, E. S. priklausančios asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobimo, R. K. kaltu neprisipažino, paaiškindamas, jog įvykio metu pas seserį jis atėjęs nebuvo ir dokumento neėmė. Tačiau teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji E. S. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog vakare apie 22-23 val. buvo viena namie, kai pas ją atėjo R. K. ir prašė duoti pinigų, bet ji pinigų neturėjo ir jam nedavė, tada R. K. pasiėmė kambaryje ant stalo buvusią jos asmens tapatybės kortelę, išeidamas dokumentą išsinešė ir iki šiol jo negrąžino. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad vėliau jai R. K. telefonu rašė, jog atiduos asmens tapatybės kortelę, jei ji iš policijos atsiims pareiškimą. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie viso tyrimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, E. S. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, t.y. jau duodama pirmuosius parodymus 2015-07-01, rytą po įvykio, nurodė, jog R. K. nuo stalo paėmė jos tapatybės kortelę ir pagrasino jos neatiduoti, jei neduos pinigų. Be to, tokius parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama vietą bute, kur buvo padėta jos asmens tapatybės kortelė, kurią 2015-06-30 pagrobė R. K.. Pažymėtina ir tai, kad E. S. parodymus davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga. Liudytoju teisme apklaustas D. B. teigė, kad jam atėjus pas E. S., ten buvo R. K., kuris pamatęs jį iš karto pasišalino, o po R. K. apsilankymo dingo E. S. asmens tapatybės kortelė. Tai, kad po R. K. apsilankymo pas E. S. 2015-06-30 dingo E. S. asmens dokumentas, patvirtina ir byloje esantis Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkės L. Š. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2015-07-01 E. S. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyrių dėl prarastos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė pranešimą apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą, vietoje prarastos asmens tapatybės kortelės, 2015-07-15 išduota nauja asmens tapatybės kortelė. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, jog E. S. asmens tapatybės kortelė buvo paimta prieš E. S. valią, t. y. buvo pagrobta, o R. K. veikė tiesiogine tyčia, nes suprato, kad tai yra kito asmens dokumentas, ir kaip nurodė nukentėjusioji, prašė už jį pinigų, todėl R. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 302 str. 1 d.

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjant bylą teisme, R. K. savo kaltės dėl veikos pagal BK 140 str. 2 d. nepripažino ir aiškino, kad jis sesers E. S. nesumušė, įvykio metu jo bute net nebuvo, nes jis nežinojo, kur sesuo gyvena. Bet teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus atmeta ir jais nesiremia, vertindamas juos kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją siekiant atriboti save nuo įvykio ir taip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Nukentėjusioji E. S., aiškindama įvykio aplinkybes, nurodė, jog buvo viena namuose ir laukė D. B., kai pas ją atėjo R. K. ir prašė pinigų, bet jai pinigų nedavus, R. K. pasiėmė ant stalo buvusią tapatybės kortelę, jai pasakius, kad jei neatiduos kortelės, ji skambins į policiją, R. K. ją pastūmė ir ji nukrito, tada pradėjo ją spardyti į įvairias kūno vietas, o tuo metu atėjo D. B. ir R. K. pabėgo. Nukentėjusioji taip pat tvirtino, kad ji buvo penktą mėnesį nėščia, jai iš nosies bėgo kraujas, po sumušimo ant rankos ir šlaunyje buvo mėlynės. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie yra nuoseklūs, išsamūs, E. S. tiek protokole-pareiškime, tiek apklausiama liudytoja atliekant ikiteisminį tyrimą, tiek teisme, tiek parodymų patikrinimo vietoje metu analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, be to, jos parodymai duoti davus priesaiką teisme, o juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisminio nagrinėjimo metu. Liudytoju teisme apklaustas D. B. tvirtino, kad kai atvyko pas E. S., durys buvo atrakintos, įėjęs pamatė E. S., gulinčią ant žemės, o šalia jos buvo R. K., kuris pamatęs jį, net nepasisveikinęs, tuoj pat išėjo, E. S. iš nosies bėgo kraujas, sakė, kad jai skauda pilvą, nes R. K. ją mušė, todėl iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Teismas neturi pagrindo nesiremti ar abejoti šiais liudytojo parodymais, nes jie viso proceso metu taip pat buvo išsamūs, nuoseklūs, duoti davus priesaiką teisme, be to, pats D. B. teigė, kad jis neturi pagrindo apkalbėti R. K., su kaltinamuoju jie buvo klasiokai, kaltinamasis R. K. taip pat patvirtino, jog su D. B. jie nėra susipykę, tik nebendrauja. Pažymėtina ir tai, kad šiuos nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantis apžiūros protokolas, kuriame užfiksuotas pranešimas greitosios medicinos pagalbos stočiai. Iš pokalbio matyti, kad girdimi du vyriški balsai, t. y. operatoriaus ir skambinančiojo, operatoriui paklausus, kada įvyko įvykis, pasigirsta ir moteriškas balsas, sakantis „nu ką tik, kai įėjai“, be to, operatoriui paklausus, kur yra užpuolikas, skambinęs vyriškas balsas atsako, jog užpuolikas išbėgo. Iš 2015-06-30 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matoma, kad gautas pranešimas dėl nėščiosios E. S. sumušimo, 2015-06-30 22.13 val. pas E. S. adresu (duomenys neskelbtini) atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir nustatė, kad nukentėjusioji buvo užpulta, ją sumušė brolis, spardydamas į pilvą, be sąmonės nebuvo, skundėsi pilvo ir galvos skausmais, pacientė pristatyta į ligoninę. Bylos medžiaga liudija ir tai, jog policijoje iš VŠĮ Moters ir vaiko klinikos gautas slaugytojos pranešimas, jog 2015-06-30 22.55 val. GPM ekipažas atvežė moterį, kuri teigė, kad ją namuose suspardė brolis. Dar daugiau, E. S. apžiūrėjus, buvo surašyta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą, kairę šlaunį ir dešinę blauzdą, tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje, sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytojais buvo apklausti ir kaltinamojo žmona A. K., taip pat uošvė D. L. ir uošvis G. L.. Šie asmenys teigė, kad R. K. įvykio vakarą, t.y. 2015-06-30, turėjo būti namuose, nes tuo metu A. K. laukėsi, tačiau šie liudytojai teismui negalėjo garantuoti, kad būtent 2015- 06-30 vakare kaltinamasis nebuvo kur nors iš namų išėjęs vienas. Todėl teismas tokiais šių liudytojų parodymais remtis negali, taip pat ir atsižvelgdamas į jų ryšį su kaltinamuoju, kas rodo, kad jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, vertina kritiškai.

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, susiedamas juos į visumą, teismas konstatuoja, kad R. K., smurtaudamas prieš savo seserį - nukentėjusiąją E. S., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Skirdamas bausmę R. K. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamojo R. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta nėščiai moteriai, kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 str. 1 d. 7 p.). Teismas atkreipia dėmesį, kad pats kaltinamasis nurodė, jog jis žinojo, kad nukentėjusioji yra nėščia, nukentėjusioji taip pat patvirtino, kad R. K. rodė nėštumo knygutę, be to, įvykio dieną E. S. jau buvo penktą mėnesį nėščia, todėl nėštumo aplinkybė buvo akivaizdi.

Kaltinamasis R. K. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių veika pagal BK 140 str. 2 d. priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o veika pagal BK 302 str. 1 d. priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (2 t. 67-149 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 156-160 b. l.), nedirbantis (2 t. 154 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (2 t. 155 b. l.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti skyrus R. K. už padarytus nusikaltimus sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas atidedamas, esant pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas taikytinas, nes byloje nėra itin neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų, taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, daugiau ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (2 t. 65-66 b. l.).

Daiktiniai įrodymai - kompaktinis diskas su garso įrašu iš VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties ir kompaktinis diskas su telefoninių abonentų išklotinėmis, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. nuostatomis, R. K. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. K. skirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, R. K. bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba prisiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus - kompaktinį diską su garso įrašu iš VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties ir kompaktinį diską su telefoninių abonentų išklotinėmis, kurie prisegti prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.