Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (toliau – apeliantas) apeliacinius skundus dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Taip pat jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., R. K. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. K. skirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, R. K. bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba prisiregistruoti darbo biržoje ir būti joje registruotam, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė fizinio asmens dokumentą - E. S. priklausančią asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini).

Be to, R. K. nuteistas ir už tai, kad mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį - seserį E. S., būtent 2015 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. buto, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai E. S. į kairį petį, taip ją pastumdamas, dėl ko nukentėjusioji E. S. nugriuvo ant grindų, po ko spyrė tiksliai nenustatytą kiekį kartų, tačiau ne mažiau kaip šešis kartus į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje.

Apeliaciniais skundais nuteistasis R. K. prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir grąžinti bylą papildomam tyrimui, taip pat prašo jį pilnai išteisinti, kadangi yra nekaltas, prašo ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Tvirtina, kad byloje visiškai nėra jo kaltės įrodymų, o buvo nuteistas vadovaujantis vien liudytojo, kuris yra nukentėjusiosios sugyventinis ir su nukentėjusiąja turi bendrą vaiką, parodymais. Teigia, kad teismas negalėjo remtis jo parodymais lygiai taip pat, kaip nesirėmė ir jo žmonos parodymais. Pabrėžia, kad nukentėjusioji mokėsi Švėkšnos ugdymo namuose, yra nestabilios psichikos ir šios mokymo įstaigos archyve yra visi duomenys, įrodantys, kad ji, būdama šioje ugdymo įstaigoje necenzūriniais žodžiais koliodavo visus auklėtojus, taip pat buvo ne kartą parašiusi melagingus pareiškimus, už ką ne kartą buvo nuteista. Apeliantui nesuprantama, kaip teisėjas galėjo vadovautis vidiniu įsitikinimu, kai byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Mano, jog buvo siekiama jį nuteisti kuo greičiau, tačiau ne teisingiau, todėl yra nuteistas nekaltai.

Taip pat nurodo, kad teismas neįvertino to, jog jis turi žmoną, 8 mėnesių dukrytę, kuriai reikalingi abu tėvai. Teigia, kad šiuo atveju buvo nuteistas ne tik jis, bet ir visi jo šeimos nariai. Nurodo, kad jis nėra nei blogas, nei geras žmogus, padaręs gyvenime daug klaidų, tačiau yra už jas sumokėjęs su kaupu.

Dėl paskirtos bausmės nurodo, kad yra vyras, išlaikantis šeimą, o atvykus pareigūnams jį tikrinti, šeimoje kyla problemos, kadangi atvažiavus tikrinančiam pareigūnui būna pažadintas jo mažametis vaikas ir taip nukenčia šeimos gerbūvis.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas nusikalstamų veikų padarymo faktas, apeliantas tvirtina, kad liudytojų parodymai melagingi, o kitų įrodymų byloje nėra. Taip pat byloje keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, kad paskirta per griežta bausmė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai R. K. pripažino kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. bei 302 str. 1 d. Jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, visi byloje surinkti duomenys buvo vertinami, tikrinami, atliekant baudžiamojo proceso kodekso numatytus proceso veiksmus, taip pat lyginant juos tarpusavyje, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.

Išanalizavus skunde nurodytas aplinkybes, baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo R. K., nukentėjusiosios E. S. ir liudytojo D. B. parodymus, specialisto išvadą, rašytinius bylos įrodymus neginčijamai nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp apelianto R. K. ir jo sesers E. S. įvyko konfliktas, kurio metu E. S. buvo sužalota ir buvo pagrobtas E. S. priklausantis asmens dokumentas – asmens tapatybės kortelė.

Ginčydamas šias aplinkybes, apeliantas tvirtina, kad jis buvo apkalbėtas E. S. bei jos sugyventinio D. B..

Tokią nuteistojo versiją paneigia nukentėjusiosios E. S. parodymai, kuomet ji viso ikiteisminio tyrimo bei bylos teisminio nagrinėjimo metu tvirtino, kad 2015-06-30 apie 22.30 val. pas ją į namus atėjo R. K., kuris paprašė duoti telefoną paskambinti žmonai ir prašė duoti pinigų, tačiau ji pinigų neturėjo, kambaryje ant stalo gulėjo jos asmens tapatybės kortelė, R. K. paėmė kortelę, ji (E. S.) pasakė, kad skambins į policiją, R. K. pradėjo ją spardyti, tuomet atėjo D. B., R. K. išėjo, D. B. ją išvežė į ligoninę, ji buvo penktą mėnesį nėščia, matėsi mėlynės iš nosies bėgo kraujas, ją paguldė į ligoninę stebėjimui. Taip pat nurodė, kad D. B. įėjo tada, kai R. K. ją mušė, po įvykio R. K. rašė žinutes, o jog tai R. K. žinutės, ji sprendė iš to, kad jose buvo minimas žodis ,,sesė“, prašė atsiimti iš policijos pareiškimą. Pažymėjo, jog prieš ją R. K. yra smurtavęs ir anksčiau (1 t., 44, 49-51, 53-54, 61-63, 3 t., 19-20 b. l.).

D. B., apklausimas liudytoju teisme, parodė, kad atėjęs pas E. S., rado ją gulinčią ant žemės, kai jis įėjo R. K. išėjo, E. S. verkė, jai bėgo kraujas iš nosies, sakė, kad jai skauda pilvą, R. K. buvo paėmęs E. S. asmens tapatybės kortelę, R. K. žinojo, kur gyvena E. S., jis nuolat jos prašydavo pinigų, iškviestoji greitoji atvyko po kokių 5-10 minučių, išvežė E. S. į ligoninę, žino, kad R. K. siuntė E. S. žinutes, prašė jos atsiimti pareiškimą iš policijos, jam taip pat grasino už parodymų davimą. D. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo duotus parodymus (3 t., 39-40 b. l.). Analogiškas aplinkybes D. B. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 87-88, 92-93 b. l.).

Matyti, kad minėtų asmenų parodymai buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, jie neprieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei vieni kitiems ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, priešingai, jie vieni kitus patvirtina. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltę, šiais parodymais vadovavosi. Apelianto skunde nurodomą aplinkybė, kad nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai melagingi ir jie siekia nekaltai apkalbėti kaltinamąjį, kolegija vertina kaip apelianto subjektyvią nuomonę, nepagrįstą objektyviais duomenimis.

Be to, be nukentėjusiosios E. S. bei liudytojo D. B. parodymų, R. K. kaltę pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai bei kiti įrodymai.

2015-07-02 pranešime apie įvykį užfiksuota, kad 2015-06-30 23.04 val. iš VŠĮ Moters ir vaiko klinikų gautas slaugytojos pranešimas, jog 22.55 val. GPM ekipažas iš namų atvežė E. S., kuri teigė, kad ją namuose suspardė brolis (1 t., 26-29 b. l.).

Iš 2015-09-02 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties gauto iškvietimo garso įrašo ir GMP kvietimo kortelės formos Nr. 110/a matyti, kad 2015-06-30 22.07 val. gautas pranešimas dėl sumušimo iš mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), 2015-06-30 22.13 val. pas E. S. adresu (duomenys neskelbtini) atvyko greitosios medicinos pagalbos ekipažas ir nustatė, kad nukentėjusioji buvo užpulta, sumušė brolis, spardė į pilvą, be sąmonės nebuvo, skundėsi pilvo ir galvos skausmais, pacientė pristatyta į ligoninę (1 t., 34-35 b. l.).

Iš 2015-09-03 apžiūros protokolo matyti, kad jame fiksuotas garso įrašas, gautas iš VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties, kuriame užfiksuotas pranešimas greitosios medicinos pagalbos stočiai, apžiūra. Nustatyta, kad girdimi vyriški balsai, taip pat operatoriui paklausus, kada įvykis atsitiko, girdisi, kaip moteriškas balsas sako vyriškam „nu ka tik, kai įėjai“ (1 t., 37-39 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 954/15(04) nurodyta, kad E. S. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairėje šlaunyje ir dešinėje blauzdoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais paveikus kairį žastą, kairę šlaunį ir dešinę blauzdą. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai (1 t., 43 b. l.).

2015-11-05 Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkės L. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-07-01 E. S. kreipėsi į Šiaulių apskrities VPK Migracijos skyrių dėl prarastos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), užpildė pranešimą apie asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančio dokumento praradimą. Vietoje prarastos asmens tapatybės kortelės, 2015-07-15 išduota asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Prie tarnybinio pranešimo pridėta pranešimo apie dokumento praradimą kopija (1 t., 78-79 b. l.).

Dėl nurodytų aplinkybių konstatuojama, kad apelianto R. K. nusikalstami veiksmai yra priežastiniame ryšyje su nežymiu nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymu bei jos asmens dokumento pagrobimu. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu R. K. pagal LR BK 140 str. 2 d. ir 302 str. 1 d. yra nuteistas pagrįstai, teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir R. K. išteisinti ar grąžinti bylą papildomam tyrimui skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. K. padarė du tyčinius, vieną nesunkų (BK 140 str. 2 d. 11 str. 3 d.) ir vieną apysunkį (BK 302 str. 1 d., 11 str. 4 d.) nusikaltimus, baustas administracine tvarka (2 t., 156-160 str.), tris kartus teistas, naujus nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, praėjus vos keliems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo už veiką, kurios padarymu kaltinamas ir dabar, tai yra pagal BK 140 str. 2 d. Tai rodo, kad nuteistasis dėl savo nusikalstamų veiksmų išvadų nedaro, kriminalinių polinkių neatsisako. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis kur nors dirbtų ar būtų registruotas darbo biržoje. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto prieš nėščią moterį, kai akivaizdu, jog ji nėščia (BK 60 str. 1 d. 7 p.). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas skyrė griežčiausiais sankcijose numatytas bausmes – laisvės atėmimą, kurių dydžius nustatė mažesnių, nei šių straipsnių sankcijose numatyti šios bausmės vidurkiai, o bendrindamas bausmės taikė nuteistajam palankesnį bausmių apėmimo būdą (BK 63 str. 2 d.).

Atsižvelgdamas į tai, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka siekiamus bausmės tikslus. Be to, teismas nuteistajam taikė LR BK 75 str. ir atidėjo bausmės vykdymą, paskirdamas įpareigojimus.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, nes jis turi šeimą ir augina mažametį vaiką. Teisėjų kolegijos nuomone, tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo, kadangi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, į šias aplinkybes jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti bei švelninti ir taip pakankamai švelnią bausmę nėra jokio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo R. K. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.