Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios V. Š. IĮ „Halkas“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto procesas“ ieškinį atsakovui V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017-01-05 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą V. Š. IĮ „Halkas“, o byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai sudaro 84 054,24 Eur.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Dėl atsakovo atsakomybės

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovui pareiškus ieškinį dėl V. Š. IĮ „Halkas“ buvusio vadovo veiksmais (neveikimu) padarytos žalos bendrovės kreditoriui atlyginimo, susijusios su turto ir dokumentų neperdavimu bankrutuojančios įmonės administratoriui bei bankroto byloje patvirtintais kreditorių reikalavimais kurie sudaro 84 054,24 Eur, svarbu išaiškinti, ar vadovo elgesys nulėmė bendrovės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas - neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246- 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Apie tai ne kartą pasisakyta kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Saulėtekis" v. /. Kučinskienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „IBCA trobos“ (teisių perėmėjas M. D.) v. A. G., bylos Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį. Kitu atveju laikytina, kad ieškovas neįrodė savo teisės pažeidimo, todėl neturi teisės į teisminę gynybą ir ieškinio patenkinimą (CPK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala gali būti padaryta turto netekimu, todėl ir žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo. Šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais. Jais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Šiuo atveju ieškovas pateikė VĮ „Registrų centras pažymą bei teigia, kad ieškovo vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės, o atsakovo vardu įregistruota viena transporto priemonė, kurios bankroto administratoriui nėra perduotos, taip pat nieko nežinoma apie kitą turtą iš kurio būtų galima tenkinti kreditorių reikalavimus. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės išregistruotos, todėl byloje nesant kitų duomenų apie atsakovo nuosavybės teise turėtas transporto priemones bankroto bylos iškėlimo metu, vertintina, kad vien įrašai pažymoje nepakankami patvirtinti faktui, jog turtas tam tikru metu buvo bendrovėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas - tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K- 3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje įrodinėjant konkretaus turto priklausymą bendrovei ir žalos padarymą jo netekimu vien tik įrašas registre apie transporto priemones neturi pakankamos įrodomosios galios. Taip pat byloje nėra paneigti atsakovo teiginiai, kad bankroto bylos iškėlimo metu transporto priemonių bendrovėje nebuvo, todėl atsakovo įgaliotas asmuo ir neperdavė jų bankroto administratoriui.

Ieškovo teiginiai, jog 84 054,24 Eur žala bankroto byloje yra patvirtinta visa kreditorių reikalavimų suma nėra pakankamai pagrįsti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio teiginiai turi būti vertinami konkrečių bylų aplinkybių kontekste ir atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Taip pat paminėjo, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais - bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo - mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Teismas pažymi, kad vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, nėra pagrindas atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 6.263 straipsnį. Šiuo atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad žala kreditoriams atsirado dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų atlikimo/neatlikimo ir jo kaltės.

Ieškovo reikalavimas 5 metų laikotarpiui apriboti atsakovui teisę eiti juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organų nariu yra išvestinis ir atmestinas. Be to, šis klausimas byloje yra išspręstas Šiaulių apygardos teismo 2017-05-17 nutartimi.

Nurodytų motyvų pagrindu ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.