- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-08-21
- Bylos Nr.
- A2.6.-491-308/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00410-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m.rugpjūčio 21d. Varėna. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Kęstutis Lukošiūnas,sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. K. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuviui,LR piliečiui,vidurinio išsilavinimo,nevedusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini), dalyvaujant jo atstovui adv.Gintarui Česnulevičiui viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 str.1d.,127 str.2d. ,
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
R. K. 2015 m.liepos 21 d.apie 20 val.54 min.Varėnos raj.Matuizų sen.Giraitės k, vairuodamas automobilį CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini),nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio,nesuvaldė automobilio ,nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė ,ko pasekoje buvo apgadintas J. Č. priklausntis automobilis , tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9,127punktus.
Tokiais veiksmais V. B. padarė administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.
R. K. šiuo surašytu protokolu kartu buvo inkriminuotas ir administracinio teisės pažeidimo,numatyto LR ATPK 130 str.padarymas,t.y.kad jis pasišalino iš aukščaiu nurodytos eismo įvykio vietos nepažymėjęs eismo įvykio vietos ir(ar) nepranešęs policijai apie eismo įvykį ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 219.1 punktą ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 str.1 ir 2d.
R. K. surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą pripažino iš dalies.Nurodė ,kad 2015 m liepos 21 d.vakare su draugais E. Č. ir D. A. ,su E. Č. sutuoktinei J. Č. priklausančiu automobiliu CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini), nuvažiavę į Matuizų k pas E. Č. pusbrolį.Ten E. Č. ir D. A. kiek išgėrę,tai automobilio vairavimą perėmęs jis.Kadangi jiems buvo arčiau važiuoti per Giraitės kaimą,tai išvažiavęs iš Matuizų per Giraitės kaimą.Važiuojant vieškeliu per Giraitės kaimą ant kelio iššoko katinas,tai nenorėdamas suvažinėti katino, staigiai kiek suktelėjęs automobilį į šoną ir automobolis nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė lauke už kelio sankasos.Kadangi nieko neatsitiko,tai visi išlipę į lauką.E. Č. pasakė,kad jis dėl sutuoktinės automobilio apgadinimo jokių pretenzijų neturi ir paragino jį eiti ieškoti pagalbos, kas galėtų ištraukti automobilį.Tuokart prie jų priėjęs koks tai vyriškis ,kuris skambino medicinos pagalbai,bet jam paaiškinę,kad pagalbos niekam nereikia.Jam atrodė,kad įvykis yra grynai techninis ir nereikalinga kviesti policiją.Automobilis buvo už kelio ribų,tai manęs,kad nereikia pažymėti ir įvykio vietos.Todėl pradėjęs eiti per Giraitės kaimą link Matuizų galvodamas kur nors surasti traktorių ar automobilį,kuris galėtų padėti ištraukti jų automobilį.Tačiau paėjus kiek laiko jam pasidarė blogai ,bei kur ėjęs ir ką daręs tuo metu neatsimenantis,bei net pasiklydęs.Po autoįvykio neradęs ir savo dokumentų ir mobilaus ryšio telefono,bei negalėjęs pasikviesti kokios tai pagalbos.Po kažkiek laiko atsigavęs,suradęs plentą ir tada susiorienatvęs kaip sugrįžti atgal į įvykio vietą.Atėjus atgal į įvykio vietą E. Č. ir D. A. ,bei atbėgusių žmonių jau nebuvo,bei nuėjęs į Varėną.Kitos dienos ryte sužinojęs,kad į įvykio vietą buvo iškviesta policija,tai pats su automobilio savininke nuvykę į policiją,bet ten jų nepriėmė, o liepos 24 d.iškvietė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Liudytojai E. Č. parodė,kad liepos 21 d.pavakaryje nuvažiavęs su draugais R. K. ir D. A. į Matuizų k pas pusbrolį.Kadangi pas pusbrolį su D. A. šiek tiek išgėręs,tai dar prieš tai paprašęs R. K.,kad jis vairuotų automobilį atgal į Varėną.Važiuojant atgal per Giraitės k gal apie 50 km/val.greičiu, automobilį sumėtė ir nuvažiavę į kelkraštį,bei automobilis vertėsi griovyje.Kadangi niekas nebuvo sužaloti,tai R. K. paraginęs eiti ieškoti į kaimą pas ką nors pagalbos ištraukti automobilį.Pats net nepagalvojęs,kad būtų reikalinga apie įvykį pranešti policijai ir kviesti policijos pareigūnus,nes niekas nebuvo sužaloti,o automobilį buvo perdavęs vairuoti R. K. jis pats ir buvęs automobilyje betarpiškai įvykio metu.Po to R. K. išėjo ieškoti pagalbos,bei po kurio laiko atvyko policija.
Šalies argumentai
D. A. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes kaip ir liudytojas E. Č..Dar nurodė,kad po įvykio prie jų buvo atbėgęs medžiotojas ,kuris skambino policijai.Patys kalbėję,kad reikia ieškoti pagalbos,tai R. K. paragintas E. Č. išėjo ieškoti pagalbos,kas galėtų ištraukti automobilį.
Iš eismo įvykį mačiusių M. R. ir M. K. 2015-07-21 rašytų paaiškinimų(b.l.15-16)matyti,kad jiems būnant medžioklėje Giraitės miške ,pamatę nuo Giraitės kaimo dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį Citroen ,kuris nesuvaldytas vertėsi keletą kartų ir po to iš jo išlipo trys vyriškiai,bei po kurio laiko vienas iš tų vyriškių kažkur pasišalino.
Iš eismo įvykio schemos ir fotonuotraukų matyti,kad automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio ,bei peršokęs griovį ir kelio sankasą,bei apvirtęs grikių lauke.Matosi,kad automobilis yra apgadintas.
Iš blaivumo patikrinimo alkoholio matuokliu testų matyti,kad 2015-07-21 21.24 val. ir 21.26 val.atlikus E. Č. ir D. A. patikrinimą buvo nustatyta,kad jiems buvo nustatytas 1,92 ir 1,73 promilių neblaivumas(b.l.6-7).
Iš policijos patrulio E.Didiko 2015-07-21 tarnybinio pranešimo (b.l.5)matyti,kad 2015-07-21 vakare vykdant patruliavimą iš Alytaus AVPK budėtojo gavę pranešimą apie Giraitės k įvykusį autoįvykį,kur nuvykus į įvykio vietą lauke radę apgadintą automobilį CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini),bei keturis žmones prie jo.Aiškinantis paaiškėjo,kad prie automobilio buvo atėję du medžiotojai,kurie ir pranešė apie autoįvykį,bei nurodė,kad vairuotojas nubėgo link Matuizų k .Dar buvo du automobilio keleiviai-E. Č. ir D. A.,kurie nurodė,kad automobilį vairavo R. K..Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo,buvo apgadinta tik automobilis ir kelio sankasa.
2015-07-21 rašytais paaiškinimais (b.l.17-18) E. Č. ir D. A. nurodė,kad alkoholį vartoję buvo tik jie abu,o R. K. buvo blaivus,bei nežino, kodėl R. K. pasišalino iš įvykio vietos nubėgdamas vieškeliu link Matuizų.
2015-07-21 transporto priemonės apžiūros aktu(b.l.20)patvirtinama,kad buvo apgadintas automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) visas kėbulas.
VĮ „Regitra“pažyma (b.l.36)nurodoma,kad automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) savininke yra J. Č..
Šalies argumentai
2015-07-23 pareiškimu J. Č. nurodė,kad dėl automobilio CITROEN XSARA PICASSO v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo ji kaip automobilio savininkė,pretenzijų neturinti.
VĮ „Alytaus regiono keliai“ 2015-07-29 pranešimu (b.l.31)nurodė,kad apžiūrėjus rajoninio kelio Nr.5034 0,2-0,3 km ruožą buvo nustatyta,kad žala kelio sankasai nebuvo padaryta.
Iš asmens duomenų išrašo(b.l.24)matyti,kad R. K. turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą,suteikiantį teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Kelių eismo taisyklių 9 punktą eismo dalyviai, be kita ko, privalo imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje, Kelių eismo taisyklių 3 punkte eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Iš surinktų byloje įrodymų matyti,kad vairuodamas automobilį R. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ,kur Kelių eismo taisyklės nustato,kad kelių transporto priemonės vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę ir važiuodamas, privalo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų ( 127 p., 128 p.), t.y. - vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Dėl to teismas laiko,kad R. K. vairuodamas automobilį nevykdė šių KET reikalvimų,ko pasekoje kilo autoįvykis ir buvo apgadinta J. Č. priklausnati transporto priemonė ir tokie jo veiksmai sudaro LR ATPK 127 str.2d.sudėtį.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-03-26 nutartimi 2AT-7-3/2013 nurodė,kad: „ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektu laikytina norminiuose teisės aktuose įtvirtinta kelių eismo organizavimo tvarka. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Kadangi šio nusižengimo požymiai aprašyti blanketinėje dispozicijoje, konstatuojant KET pažeidimo faktą, turi būti nurodomos vairuotojo pažeistos KET normos (straipsniai, punktai). Svarbus ir paties eismo įvykio konstatavimo faktas. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikoma situacija, kai kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.
Kita vertus, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. „
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).
Šiuo konkrečiu atveju nėra nustatyta, jog R. K. po eismo įvykio padarymo , ignoruodamas Kelių eismo taisykles, iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia.Pats R. K. teikdamas savo paaiškinimus nurodė,kad jis įsitikinęs,kad nėra sužalotų kitų asmenų ir paragintas faktinio automobilio valdytojo E. Č. išėjęs ieškoti pagalbos,kas galėtų padėti ištraukti automobilį iš lauko.Apklausti liudytojai E. Č. ir D. A. teismo posėdyje patvirtino R. K. nurodomas pasitraukimo iš įvykio vietos aplinkybes,nors savo rašytuose 2015-07-21 paaiškinimuose buvo nurodę,kad jie nežino,dėl kokių priežasčių R. K. pasišalino iš įvykio vietos.Tačiau matosi,kad surašant 2015-07-21 paaiškinimus E. Č. ir D. A. buvo neblaivūs vidutinio girtumo laipsnyje.Iš visų įvykio aplinkybių matyti,kad R. K. pasišalindamas iš įvykio negalėjo tikėtis,kad nebus nustatyta kas vairavo automobilį ar nuslėpti įvykio pėdsakai,kadangi įvykio vietoje buvo likę jo draugai E. Č. ir D. A.,kurie policijos pareigūnams nurodė tikslią informaciją apie automobilį vairavusį asmenį.Tokią informaciją apie vairavusį asmenį papildomai patvirtino ir įvykio vietoje buvę medžiotojai M. R. ir M. K..Byloje surinktais duomenimis nėra patvirtinama,kad R. K. iki autoįvykio būtų buvęs neblaivus ir dėl to jis būtų pasitraukęs iš įvykio vietos.Tokiu būdu laikyti,kad R. K. iš įvykio vietos pasitraukė siekdamas išvengti jo buvusio neblaivumo nustatymo būtų tik prielaida. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2012-12-12 nutartimi administracinėje byloje Nr.N556-1022/2012 nurodė,kad „Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).
Visos šios aplinkybės nenurodo R. K. tyčinių veiksmų pasitraukti iš eismo įvykio ir tokiu būdu išvengti administracinės atsakomybės dėl autoįvykio.R. K. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 178 str.1d.Galiojančių nuobaudų dėl KET pažeidimų neturėjo.
Atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30,30², 127 str.2d., 287 str.1d.1 p., 287 str.1d.2 p.
nutarė:
R. K. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą,numatytą LR ATPK 127 str.2d.ir paskirti jam 42(keturiasdešimt dviejų) eurų baudą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo numatyto LR ATPK 130 str.1d.padarymo nutraukti,nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui,skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.