- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-30
- Bylos Nr.
- e2-264-1141/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02281-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- V. J.
- Trečiasis asmuo
- D. J.
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. J. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo D. J. (J.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama neterminuotai apriboti atsakovo V. J. (J.) (toliau – ir atsakovas) tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus K. J. (J.) (toliau – ir sūnus, vaikas) atžvilgiu. Ieškinys priimtas teismo 2024 m. liepos 3 d. rezoliucija.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko motina J. J. (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3223-1168/2023 laikinai apribojo atsakovo tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu, priteisė iš atsakovo išlaikymą sūnui. 2023 m. gegužės 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9795-1168/2023 teismas nustatė vaikui nuolatinę globą, paskyrė D. J. (J.) (toliau – ir trečiasis asmuo) vaiko nuolatiniu globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi ir nustatė vaiko gyvenamąją vietą su globėju, šio gyvenamojoje vietoje. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas nekeičia savo 2023 m. lapkričio 15 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu išsakytos ir raštu patvirtintos nuomonės, kad neprieštarauja tam, jog būtų kreipiamasi į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo sūnaus atžvilgiu. 2024 m. birželio 6 d. atsakovas pateikė savo nuomonę raštu ir pakartotinai patvirtino, kad pats sūnaus auginti neketina, įvardino suprantantis, kad negebėtų tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, mano, kad sūnui geriau likti gyventi trečiojo asmens šeimoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas vengia asmeninės atsakomybės, nededa pastangų ir nerodo iniciatyvos, kad galėtų savarankiškai auginti sūnų.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu iš esmės sutinka. Nurodė, kad dėl susiklosčiusių sudėtingų gyvenimo aplinkybių mano, jog šiuo metu siekimas susigrąžinti sūnų galimai prieštarautų vaiko interesams, nes pas trečiąjį asmenį sudarytos geros gyvenimo sąlygos ir vaikui ten patinka, o pas atsakovą sūnus gyventi nenorėtų. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog atsakovas gyvena kaime ir sudaryti sūnui tokių gyvenimo sąlygų, kokias jis turi dabar, tiek ugdymo, tiek gerovės prasme, negalėtų. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimo patenkinimui neprieštarauja.
4. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
Atsiliepimas
5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Atsakovo atstovas nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytą poziciją, mano, jog ieškinys pagrįstas, nes atsakovas nesiekia susigrąžinti vaiko į savo šeimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, taip pat juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje, pagal kurį tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).
7. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Nagrinėjant bylą dėl tėvų valdžios neterminuoto apribojimo svarbu nustatyti tėvų veiksmus (neveikimą), kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir pateikti jų veiksmų (neveikimo) pobūdžio įvertinimą.
8. Ieškovė siekia, kad atsakovui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad K. J., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. J. ir (duomenys neskelbtini) mirusios J. J. sūnus (2018 m. birželio 20 d. gimimo įrašas Nr. 5120). Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3223-1168/2023 matyti, kad atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, taip pat iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas sūnui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš byloje pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutarties matyti, kad vaikui buvo nustatyta nuolatinė globa, jo globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirtas trečiasis asmuo, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėju jo gyvenamojoje vietoje.
9. Iš ieškinio bei jo priedų (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. birželio 11 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 3GPA-236, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gegužės 31 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. 3GVA-, Šiaulių rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro 2024 m. birželio 6 d. pateikto rašto – informacijos apie V. J. šeimą Nr. SAV(55)- (3.7), Vilniaus rajono šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. birželio 4 d. rašto – informacijos teikimo apie K. J. globos procesą Nr. S24-239), teismo posėdyje ieškovės atstovės ir atsakovo atstovo duotų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas yra apsisprendęs vaiko savarankiškai neauginti ir nėra tikimybės, kad atsakovas pradės tinkamai rūpintis vaiku. Pats atsakovas specialistams yra nurodęs, jog vaiko auginti neketina, negebėtų tinkamai juo pasirūpinti ir mano, kad sūnui geriau likti gyventi pas trečiąjį asmenį. Pats vaikas specialistams yra nurodęs, jog su tėčiu susitinka labai retai, vaikas pats skambina tėčiui, nes tėtis, kaip įvardijo vaikas, greičiausiai, neturi laiko, nurodė, jog jo auklėjimu rūpinasi trečiasis asmuo (brolis) ir jo draugė. Iš byloje pateikto 2024 m. lapkričio 15 d. vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 3VAIK-387 matyti, kad vaikas sutinka, jog jo tėvui būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu. Vaikas nurodė suprantantis, jog tėvas negalėtų juo pasirūpinti. Teismas daro išvadą, kad atsakovas neįgyvendina tėvo valdžios vaiko atžvilgiu: atsakovas negyvena kartu su sūnumi, neskiria jam pakankamai dėmesio ir laiko, nesirūpina jo kasdieniais poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, nesiima veiksmų susigrąžinant vaiką į savo priežiūrą ir nurodo, jog neketina vaiko auginti savarankiškai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, todėl pripažintina, jog egzistuoja pagrindas neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią jo sūnaus atžvilgiu. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, sustabdomos atsakovo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, jai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Tėvo valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei atsakovas įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. sausio 9 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad byloje atsakovui buvo suteikta antrinės teisinės pagalbos paslaugų už 241,67 Eur. Minėtą sumą pažymoje prašoma priteisti valstybės naudai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai už atsakovui suteiktas teisines paslaugas nepriteistinos.
11. Nuo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio šalys atleistos įstatymo pagrindu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl šios išlaidos valstybės naudai nepriteistinos. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 31,72 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. liepos 3 d. sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-05897), šios išlaidos valstybės naudai taip pat nepriteistinos.
12. Sprendimas dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 282 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, 406 straipsnio 1 dalimi, 496 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovo V. J. (J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko K. J. (J.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Sprendimas vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.