Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Danutė Kregždienė, sekretoriaujant Agnei Ridikaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui S. B., tretysis asmuo L. B. AS, dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas .

2017 m. vasario 2 d. Raseinių rajono apylinkės teismas savo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-42-237/2017 nusprendė, kad žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė S. B. ir R. B. nuosavybė ir nustatė, kad šalims priklauso po ½ dalį šio nekilnojamojo turto. 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu S. B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas prieš šeimos narį R. B., nukentėjusiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Iš Panaudos sutarties matyti, kad ieškovė R. B. sudarė panaudos sutartį su A. M., kuri sutiko, kad ieškovė gyventų jos bute ir susimokėtų mokesčius už komunalines paslaugas. Iš pažymos apie R. B. darbą įstaigoje matyti, kad ieškovė nuo 2009 m. rugpjūčio 31 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. dirbo J. P. mokykloje. Iš glaustos formos pažymos apie turto kainą matyti, kad turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina kaina rankoje 2018 m. vasario 13 d. galėtų siekti 50 000 Eur. Iš 2018 m. vasario 22 d. kasos pajamų orderio matyti, kad ieškovė R. B. už turto vertinimą sumokėjo 170 Eur. Iš J. R. S. progimnazijos pažymos apie darbą įstaigoje matyti, kad ieškovė R. B. dirba progimnazijoje pradinio ugdymo mokytoja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Iš Jonavos rajono 3 –iojo notaro biuro liudijimo matyti, kad ieškovė informavo atsakovą S. B. apie jo pirmenybės teisę pirkti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą už 18 000 Eur, pateiktas namų valdos techninės apskaitos bylos kopija. Iš mokėjimo kvito matyti, kad ieškovė sumokėjo 563 Eur žyminio mokesčio. Iš 2017 m. birželio 1 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties matyti, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimą paliko nepakeistą. Iš 2007 m. rugpjūčio 20 d. DNB Nord banko kreditavimo sutarties Nr. 3900 -2007-24492 specialiosios dalies matyti, kad R. B. buvo suteiktas 105 000 Lt kreditas gyvenamajam namui su žemės sklypu ir priklausiniais ar be jų pirkimui, adresu (duomenys neskelbtini). Iš registrų centro pažymos matyti, kad po ½ dalį 0,1016 ha žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei R. B. ir atsakovui S. B.. Iš registrų centro pažymos matyti, kad atsakovui S. B. ir ieškovei R. B. priklauso po ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamojo namo, UN (duomenys neskelbtini), po ½ dalį ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ½ dalį garažo, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ½ dalį šiltnamio, kurio UN (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kiemo statinių, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš skelbimo alio.lt matyti, kad namas adresu (duomenys neskelbtini). buvo parduodamas už 20 000 Eur, skelbimas įdėtas 2018 m. gegužės 16 d. Iš 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos matyti, kad buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal S. B. pareiškimą, nes skyrybų metu teismas R. B. ir S. B. namų apyvokos daiktų nedalino, todėl jie yra bendra nuosavybė ir jais gali naudotis abu asmenys. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovė R. B. advokatui sumokėjo 1 000 Eur. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas S. B. advokatei sumokėjo 300 Eur. Iš 2018 m. rugsėjo 21 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties matyti, kad atsakovas S. B. sudarė sutartį su UAB „Eurobrokeriai“ dėl gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo už 50 000 Eur. Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad atsakovas S. B. už vidutinės rinkos vertės perskaičiavimą VĮ Registrų centras sumokėjo 35,62 Eur. Iš registrų centro pažymos matyti, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 39 025 Eur. Pateiktos ginčo turto nuotraukos. Iš pateikto banko išrašo matyti, kad atsakovas S. B. nuo 2017 m. liepos mėnesio ieškovei R. B. perveda po 72,83 Eur - 72,91 Eur pagal Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą. Iš Swedbank AB rašto matyti, kad bankas atsisakė atsakovui S. B. ir jo sutuoktinei suteikti 12 000 Eur vartojimo kreditą, nes jų šeimos pajamos sudaro 350 Eur. Iš UAB medicinos banko rašto matyti, kad bankas atsisakė atsakovui S. B. suteikti kreditą, nes jis negauna pastovių pajamų. Iš L. B. AS rašto matyti, kad bankas įvertinęs klientų mokumo galimybes atsisakė atsakovui S. B. ir jo sutuoktinei suteikti kreditą. Iš Raseinių kredito unijos rašto matyti, kad bankas atsisakė atsakovui S. B. ir jo sutuoktinei suteikti kreditą, nes S. B. nėra unijos narys, be to finansinei būklei įvertinti reikalingi papildomi duomenys. Iš pažymos apie šeimos sudėtį matyti, kad atsakovas S. B. gyvena su žmona L. B. ir žmonos nepilnamete dukra U. U.. Iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas bei iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovo S. B. žmona L. B. per mėnesį vidutiniškai gauna 419 Eur darbo užmokesčio. Iš darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad atsakovas S. B. nuo 2017 m. rugsėjo 13 d. registruojasi darbo biržoje. Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, kad atsakovas S. B. iki 2018 m. spalio mėnesio gavo nedarbo draudimo išmokas.

Byloje kilo ginčas dėl šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė R. B. ieškiniu prašė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto, priteisiant jos dalį natūra S. B. asmeninės nuosavybės teise, o iš atsakovo jai priteisiant kompensaciją. Pateiktu ieškiniu ieškovė R. B. prašė priteisti jai 25 000 Eur kompensaciją, vėliau teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovo 19 512 Eur kompensaciją, iš tos sumos atimant atsakovo likusią mokėti paskolos dalį. Atsakovas S. B. su pateiktu ieškiniu nesutiko teigdamas, kad neturi pinigų sumokėti ieškovės prašomą kompensaciją, nurodydamas, kad turtą galima pasidalinti natūra.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) arba nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis bendrąja daline nuosavybe valdomo namo, buto patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Raseinių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 2 d. įsiteisėjusiu sprendimu nustatė, kad S. B. bendrojoje dalinėje nuosavybėje su R. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis šiltnamio, kurio UN (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statiniai, kurių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Finansinį įsipareigojimą kreditoriui AB bankas DNB (AB DnB NORD bankui pagal 2007 m. rugpjūčio 20 d. kreditavimo sutartį Nr. 3900-2007-24492), pavesta vykdyti solidariai S. B. ir R. B..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, pasisako, kad atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2011-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra dviejų aukštų, jo bendras plotas yra 146,66 kv.m., o gyvenamas plotas 62,42 kv.m. Ieškovė R. B. pateiktame ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybių atidalinti turto natūra, kadangi name yra daug bendro naudojimo patalpų, todėl dviejų šeimų gyvenimas jame būtų neįmanomas. Be to, ieškovė nurodė, kad ji name negyvena nuo 2016 m. ir neketina jame gyventi, nes bijo atsakovo S. B., kuris yra nuteistas už smurto panaudojimą jos atžvilgiu, ji gyvena ir dirba J., nuomojasi būstą. Nors atsakovas S. B. nurodė, kad ieškovė klaidina teismą dėl negalimumo atidalinti namo natūra, tačiau pats teismo posėdžio metu nurodė, kad reiktų kažkam įsirengti atskirą laiptinę, vonią, virtuvę, katilinę, atskirti šildymą arba dalimi bendrų patalpų sutarus naudotis bendrai. Teismas plačiau nepasisako dėl galimybės turto atidalijimo natūra, nes atsakovas pasisakydamas apie ginčo turto atidalijimą natūra galimumą, nepateikė tokio reikalavimo, priešieškinio. Atsakovas S. B. baigiant nagrinėti bylą iš esmės prašė teismo atidėti posėdį, kad jis galėtų pateikti patalpų planą dėl atidalijimo, galimai ir priešieškinį, tačiau teismas atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovas turėjo pakankamai laiko ginti savo teises, turtas padalintas 2017 metais, byla teisme nagrinėjama nuo 2018 m. birželio mėnesio, teismas ne kartą buvo atidėjęs posėdžius dėl galimybės susitarti, ieškoti papildomų sprendimų.

Pažymėtina ir tai, kad šalys yra buvę sutuoktiniai, konfliktiški santykiai išlikę iki šiol, negali sutarti dėl turto naudojimosi. Nors atsakovas S. B. ir teigia, kad jis netrukdytų ieškovei naudotis jos dalimi, arba net galėtų naudotis, kai kuriomis namo patalpomis bendrai, tačiau į bylą pateikti duomenys yra priešingi, pats atsakovas 2017 m. liepos 27 d. kreipėsi į Šiaulių aps. VPK Raseinių r. PK dėl namuose dingusių namų apyvokos daiktų, kuriuos, jo manymu, galėjo pasiimti buvusi žmona R. B., buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal S. B. pareiškimą, nes skyrybų metu teismas R. B. ir S. B. namų apyvokos daiktų nedalino, todėl jie yra bendra nuosavybė ir jais gali naudotis abu asmenys. Tiek ieškinyje, tiek ne kartą teismo posėdžio metu ieškovė R. B. nurodė, kad ji negali gyventi jai priklausančioje namo dalyje su atsakovu S. B., nes jo bijo, ką patvirtina byloje esantis 2016 m. lapkričio 24 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, kuriuo S. B. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtaudamas prieš šeimos narį, nukentėjusiajai R. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Smurtas buvo pavartotas dėl menkavertės priežasties, dėl R. B. atsisakymo patraukti savo automobilį.

Teismo vertinimu, nors atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmenybė teiktina bendrosios dalinės nuosavybės objekto atidalijimui natūra (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju turto atidalijimas, išmokant kompensaciją pinigais yra vienintelis galimas turto padalinimo būdas.

Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais.

Ieškovė R. B. prašydama jos dalį priteisti atsakovui, o iš atsakovo jai priteisti kompensaciją, nurodė, kad ji nuo 2016 m. negyvena ir neketina gyventi jai priklausančio namo dalyje, kad jos su A. niekas nesieja, nes ji gyvena ir dirba J., ką patvirtina byloje esanti 2012 m. spalio 17 d. Panaudos sutartis dėl sutikimo R. B. leisti gyventi A. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir J. R. S. progimnazijos pažyma apie darbą įstaigoje, kad ieškovė R. B. dirba progimnazijoje pradinio ugdymo mokytoja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovas S. B. nurodė, kad jis sutiktų išsikelti iš ginčo namo, ieškovei priteisiant turtą natūra, o atsakovui išmokant ieškovės prašomo dydžio kompensaciją. Pažymėtina, kad tai neatitiktų Teismų praktikos, nes svarbu nustatyti, kuris iš bendraturčių turi esminį interesą naudotis daiktu. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų akivaizdu, kad atsakovas S. B. nuo 2016 metų vienasmeniškai valdo ginčo turtą ir šiuo metu ten gyvena su savo žmona L. B. ir jos nepilnamečiu vaiku. Nors atsiliepime į ieškinį atsakovas S. B. buvo nurodęs, kad gyvena tik antrame namo aukšte, tačiau teismo posėdžio metu aiškinantis aplinkybes, paaiškėjus, kad virtuvė ir vonia yra tik pirmame aukšte, jis nurodė, kad jais naudojasi, naudojasi katiline ir kitomis patalpomis, tai yra, naudojasi beveik visu gyvenamuoju namu ir, priešingai nei ieškovė, neturi kito turto ar gyvenamojo būsto, kur galėtų su šeima išsikelti.

Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai. Atsakovas S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis neturi galimybių ieškovei sumokėti kompensacijos, nes nedirba, registruotas darbo biržoje, ką patvirtina byloje esanti ieškančio asmens atmintinė. Šalims bandant ginčą spręsti taikiai, 2018 m. gruodžio 13 d. teismas buvo skyręs mėnesį laiko dėl užklausos banko dėl kredito gavimo. Bylos duomenimis atsakovas S. B. kreipėsi į keletą bankų dėl kredito suteikimo, kurie atsisakė atsakovui ir jo sutuoktinei suteikti kreditą dėl įvairių priežasčių: Swedbank AB - nes jų šeimos pajamos sudaro 350 Eur, UAB Medicinos bankas - negauna pastovių pajamų, L. B. AS - įvertinęs klientų mokumo galimybes, Raseinių kredito unija - S. B. nėra unijos narys, be to finansinei būklei įvertinti reikalingi papildomi duomenys. Teismas pritaria ieškovės atstovo advokato L. M. teismo posėdžio metu išsakytiems argumentams, kad atsakovas S. B. mažai dėjo pastangų ketindamas gauti kreditą, nes kreditas atsisakytas suteikti ar dėl negaunamų pastovių pajamų, ar mažų pajamų (350 Eur), nepateikus reikiamų dokumentų ar panašiai, kai byloje esanti pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį patvirtina, kad atsakovo sutuoktinė L. B. yra dirbanti, gauna pastovias pajamas, apie 419 Eur per mėnesį. Be to, pats atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo posėdžio metu buvo nurodęs, kad sutiktų mokėti kompensaciją ieškovei, tik nesutiko su prašomos kompensacijos dydžiu, taip pat nurodė, kad ieškovei buvo siūlęs 16 000 Eur. Teismas daro išvadą, kad atsakovas sutikdamas parengiamojo posėdžio metu ir siūlęs tik mažesnio dydžio kompensaciją ieškovei, buvo įvertinęs savo galimybes. Duomenų, kad atsakovas S. B. negalėtų dirbti dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių, byloje nėra.

Įvertinus nurodytus argumentus ir vadovaujantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, atidalintinas, priteisiant šį turtą natūra atsakovui S. B..

Kai atidalijama ne natūra, bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis.

Ieškovė R. B. byloje buvo pateikusi glaustos formos pažymą apie turto kainą, kurioje turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), labiausiai tikėtina kaina rankoje 2018 m. vasario 13 d. galėjo siekti 50 000 Eur. Atsakovui S. B. nesutikus su ieškovės nurodyta turto verte, jis pateikė 2019 m. sausio 21 d. valstybės įmonės Registrų centro išrašą, kuriame nurodyta, kad perskaičiuota šalims dalinės nuosavybės teise priklausančio turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 39 025 Eur. Ieškovė vadovaudamasi pateikta atsakovo turto verte, sumažino savo ieškinio reikalavimus iki 19 512 Eur. Nors vėliau bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas S. B. ginčijo savo pateiktą bendro turto vertę, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas vadovaujasi į bylą pateikta valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, kad šalims priklausančio turto vertė yra 39 025 Eur, todėl atsakovui priklausančio ½ dalies vertė laikytina 19 512 Eur.

Ieškovė R. B. prašė priteisti iš atsakovo S. B. 19 512 Eur kompensaciją, už jos turėtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ½ dalį nekilnojamojo turto, iš tos sumos atimant atsakovui likusią mokėti paskolos dalį. Iš byloje esančio trečiojo asmens L. B. AS atsiliepimo matyti, kad 2018 m. liepos 3 d. negrąžinto kredito likutis sudarė 17 006,75 Eur suma. Šalys, pagal esančius byloje įrodymus, kas mėnesį moka po 72,83 Eur, tai iki šio sprendimo priėmimo dienos šalys dar turi sumokėti po aštuonias įmokas, iš viso 1 165,28 Eur sumą (72,83 Eur x 2 x 8), likusio negrąžinto kredito suma sprendimo priėmimo dienai būtų 15 841,47 Eur (17 006,75 Eur – 1 165,28 Eur), vienos šalies negrąžinto kredito suma būtų 7 920,74 Eur (15 841,47 Eur : 2).

Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad ieškovės siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš atsakovo jai priteisiant 11 591,26 Eur (19 512 Eur -7 920,74 Eur) kompensaciją (CK 1.5, 4.80 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 1 000 Eur turėtų advokato išlaidų, bei 563 Eur žyminio mokesčio, pateikė mokėjimo nurodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 000 Eur turėtų advokato išlaidų bei 439 Eur žyminio mokesčio (sumažinus ieškinio reikalavimus iki 19 512 Eur), iš viso 1 439 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybei iš atsakovo taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,08 Eur (CPK 96 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir priteisti šį turtą S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. B. 11 591,26 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 26 ct) kompensaciją už ieškovės turto ½ dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje bei 1 439 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. B. 6,08 Eur (šešis eurus 08 ct) teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.