Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dirkė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios F. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai,

Aprašomoji dalis

nustatė:

F. P. buvo nuteista 2023 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie 2020 m. kovo 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, paskirta galutinė bausmė – 11 mėnesių 8 dienos laisvės atėmimo. 2024 m. sausio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, pritaikius BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d., bausmė sušvelninta, paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo. 2024 m. vasario 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 4 dalį ir jai paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2023 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu (pakeistu 2024 m. sausio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi), paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių. 2024 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 182 straipsnio 4 dalį ir paskirta 14 parų arešto bausmė. 2024 m. birželio 27 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmės, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2024 m. vasario 26 d. nuosprendžiu, subendrintos, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių 10 dienų. Pastaroji nutartis įsiteisėjo 2024 m. liepos 6 d. Suimta 2023 m. gruodžio 6 d.

Bausmės pradžia – 2023 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 16 d.

2024 m. birželio 19 d. nuteistoji faktiškai atliko 7 mėnesius 10 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Skundžiamu Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai F. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą motyvuojant tuo, jog nuteistoji tik pradės vykdyti naujai sudarytame individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, kad jai nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kad jos kriminogeniniai veiksniai (teista 8 kartus; būdingas teisės pažeidimo modelis; jaunas kriminalinis amžius; neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo bei Lygtinio paleidimo rekomendacijų, jų metu vykdė naujas nusikalstamas veikas; nusikaltimai sunkėja; finansinio stabilumo bei raštingumo stoka; savitvardos problemos; nepakankamas probleminių sričių atpažinimas; silpni problemų sprendimo įgūdžiai; neigiamų pasekmių nesuvokimas arba ignoravimas; nusikalstamą elgesį pateisinančių nuostatų formavimosi prielaidos; sunkumai laikantis visuomenėje nustatytų normų) ir kitos reikšmingos aplinkybės (neseniai atvyko į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, neišsilaikiusi lygtinio paleidimo įpareigojimų, dar būtina stiprinti vidinius resursus, gerinant problemų atpažinimą, jų sprendimo įgūdžius, ugdant kritinį mąstymą, socialiai atsakingą požiūrį į kitų asmenų nuosavybę) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji F. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistoji F. P. skundu nesutinka su Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prašo jį panaikinti ir taikyti jai lygtinį paleidimą iš bausmės atlikimo vietos. Skunde nurodo, kad Komisija rėmėsi tik tuo, kaip ji bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime, tačiau neatsižvelgė kaip bausmė buvo atliekama (duomenys neskelbtini) kalėjime. Teigia, kad tik atvykusi į (duomenys neskelbtini) kalėjimą rodė motyvaciją darbui, buvo įdarbinta, taip pat dirbo būdama atvirojo tipo kalėjime. Būdama atvirojo tipo kalėjime laikėsi taisyklių, dirbo, važinėjo namo su apykoje ir nepadarė jokių pažeidimų. Šiuo metu neturi tokių pat sąlygų dirbti kaip laisvėje, todėl negali dengti turimų skolų. Prašo atsižvelgti į tai, kad jos vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, vaikas turi raidos sutrikimų, o jei ji nebus paleista iš laisvės atėmimo vietos, tuomet vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu. Taip pat nurodo, kad turi gretutinių ligų, negali pastoti 2 metus, todėl būnant kalėjime dar labiau sumažėtų galimybė pastoti. Mano, kad atlikdama bausmę atviro tipo kalėjime įrodė, kad susitvarkė savo gyvenimą, sugeba laikytis ne tik vidaus tvarkos bet ir LR įstatymų.

Nuteistoji papildomai pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos sprendimą dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti, taip pat papildomai nurodė, kad taikius jai lygtinį paleidimą, ji turėtų galimybę nutraukti mediacijos procesą ir vaikas liktų gyveni su ja. Nurodo, kad vaiko tėvas šiuo metu riboja vaiko bendravimą su ja, nors jai motinystės teisės nėra apribotos.

Atsiliepimų negauta.

Skundas atmetamas.

Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su Komisijos išvada dėl jos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, sąlygojančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji F. P. būdama laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl, teismo vertinimu, ji negali būti lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo.

Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad F. P. yra atlikusi lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių ji nepažeidė, nebuvo bausta, rodo motyvaciją darbui, pradėjo vykdyti individualų resocializacijos planą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors aukščiau nurodytos, taipogi ir pačios nuteistosios skunde paminėtos tam tikros aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąją, be to, yra atlikta lygtinio paleidimo klausimo svarstymui privaloma laisvės atėmimo bausmės dalis, šiuo atveju nėra kitos būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti F. P. lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes jos nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o nusikalstamo elgesio rizikos dinamikos šiuo metu nėra galimybės nustatyti. Kita vertus, teismo nuomone, net jei ir būtų nustatytos visos būtinos sąlygos lygtinio paleidimo BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu taikymui, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šiuo metu nuteistoji yra atlikusi trečdalį jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės, ir nors įstatyme yra numatyta galimybė, jog nuteistoji gali būti paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikusi vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, šis faktorius nėra esminis ir vienintelis sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Atsižvelgiant į teismo turimus duomenis, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį ir į šiuo metu F. P. atliktos bausmės dalį manytina, kad ji turi atlikti tokią bausmės dalį, kuri ją paveiktų taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o, teismo vertinimu, šiuo metu nuteistoji F. P. nėra atlikusi pakankamo laisvės atėmimo bausmės laiko, kuris įtakotų jos elgesį laikytis įstatymų ateityje.

Pažymėtina, jog F. P. anksčiau teista aštuonis kartus, bausmės atlikimo vietoje ji yra antrą kartą. Paminėtini ir kiti nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai: būdingas teisės pažeidimo modelis; jaunas kriminalinis amžius; neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo bei lygtinio paleidimo rekomendacijų, lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikalstamą veiką; nusikaltimai sunkėja. Pagal teismui pateiktus duomenis – nuteistoji labai daug kartų bausta administracine tvarka, ne visos baudos sumokėtos, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, yra neišsilaikiusi bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimų, praeityje nuteistajai buvo skiriamos švelnesnės nei terminuotas laisvės atėmimas bausmės, taikytas ir jos padėtį švelninantis įstatymas, tačiau ji neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtinų normų, pastarųjų įstatymų taikymas nuteistosios elgesiui nedavė efektyvių rezultatų ir nebuvo veiksmingas, nes ji ir toliau darė nusikalstamas veikas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2024 m. gegužės 9 d. Klaipėdos apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo F. P. buvo pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 4 dalį už nusikalstamą veiką, kuri buvo įvykdyta 2023 m. lapkričio 11-13 dienomis. Nuteistoji buvo suimta 2023 m. gruodžio 6 d. Pastarosios aplinkybės rodo, kad nuteistoji iki pat patekimo į įkalinimo įstaigą vykdė nusikalstamas veikas.

Pastebėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodomi nuteistosios dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra net devyni, kai tuo tarpu apsauginiai, riziką galintys padėti mažinti, veiksniai yra tik trys. Be to, kaip minėta, nuteistosios F. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką priskiriama prie vidutinės rizikos grupės. Remiantis Komisijos nutarimu, nuteistoji laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime atlieka tik mėnesį, todėl išsamesnį pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamikos vertinimą atlikti sudėtinga. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistoji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistosios pažanga mažinant šią riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, rodanti, kad nuteistoji jau yra pasiruošusi siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio nebuvimą pagrindžia ir didelis dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius, kurį nuteistoji, dėdama aktyvias pastangas, dar gali mažinti.

Vienas iš nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių yra finansinio stabilumo stoka. Pastebėtina, kad nuteistoji turi didelių finansinių įsipareigojimų. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistoji turi įsiskolinimą 29 403,48 Eur sumai už nesumokėtas administracines baudas, taip pat iš jos priteisti ieškiniai atlyginti nukentėjusiems turtinę žalą, iš viso 2 277 Eur. Šiuo metu turimas įsiskolinimas nėra dengiamas. Nors nuteistoji skunde teigia, kad ji turėtų didesnes galimybes dengti turimus įsiskolinimus dirbdama laisvėje, tačiau esami duomenys liudija, kad nuteistosios įvykdytos nusikalstamos veikos betarpiškai siejamos su finansiniais sunkumais bei noru neteisėtai pasipelnyti sukčiaujant, o turint minėtus įsiskolinimus ir atsižvelgiant į nestabilią darbinę patirtį laisvėje, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistoji būdama laivėje sieks užsidirbti tik teisėtais būdais. Be to, net ir dirbdama laisvėje nuteistoji vykdydavo nusikalstamas veikas, siekdama finansinės naudos ir papildomų pajamų.

Kaip matyti iš teismui pateiktų nuteistosios asmens bylos duomenų, nuteistoji F. P. šiuo metu rodo inciatyvą darbinei veiklai teigia, kad yra užsirašiusi į 2024 m. rugsėjo mėn. (duomenys neskelbtini) prasidėsiančius siuvėjų kursus bei į (duomenys neskelbtini) lankyti 9 klasės. (Duomenys neskelbtini) kalėjimo atvirojo tipo bausmės atlikimo įstaigoje vykdė jai sudarytą individualų resocializacijos planą, (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistoji išklausė adaptacijos programą, nors dar nėra dalyvavusi intervencinėse ar pozityvaus užimtumo priemonėse (duomenys neskelbtini) kalėjime, tačiau yra motyvuota tai daryti. Visos apibūdintos aplinkybės rodo, kad nuteistoji deda pastangas ir šiuo metu yra motyvuota siekti užsibrėžtų tikslų, tačiau išvardintos sritys reikalauja tolesnių tikslingų nuteistosios veiksmų, siekiant ilgalaikių pokyčių, kurių, remiantis socialinio tyrimo išvada, nuteistoji imtis yra pakankamai motyvuota.

Nuteistoji skunde teigia, kad komisija rėmėsi tik tuo, kaip ji bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjime, tačiau neatsižvelgė kaip ji bausmę atliko (duomenys neskelbtini) kalėjime. Teismas su tokiais nuteistosios teiginiais nesutinka, juos vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus, bei iš turimų asmens bylos duomenų sprendžia, kad Komisija, priimdama savo sprendimą netaikyti nuteistajai F. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atsižvelgė į visas byloje esančias ir nuteistąją charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir į jos elgesį bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo įstaigoje. Be kita ko pastebėtina, kad nepaisant pačios nuteistosios deklaruojamo teigiamo elgesio ankstesnėje bausmės atlikimo vietoje, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laivės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. kovo 8 d. nutarimu nuteistajai F. P. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kas rodo, kad nebuvo pakankamai duomenų manyti, kad nuteistoji būdama laisvės atėmimo vietoje savo elgesiu įrodė, kad būdama laisvėje gali laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistoji bendrauja su vyru, vyro mama, vaiku, močiute ir tėvais, jaučia jų palaikymą. Socialinius ryšius palaiko bendraudama telefoninių pokalbių metu, vaizdo skambučių metu, vyras buvo atvykęs į kontaktinį pasimatymą. Skunde nuteistoji akcentuoja, kad nors šiuo metu jos vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ja, tačiau jei ji nebus lygtinai paleista iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai tokiu atveju vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu. Kaip teigia pati nuteistoji, teisės bendrauti su vaiku nei vienam iš tėvų nėra apribotos, todėl negalima daryti išvados, kad nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko interesai bus pažeisti. Iš nuteistosios papildomai pateikto sprendimo dėl mediatoriaus paskyrimo privalomajai mediacijai vykdyti matyti, kad mediacija bus vykdoma civiliniame ginče dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaiko naudai priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Taigi, jei būtų pakeista vaiko gyvenamoji vieta su tėvu, tuomet nuteistajai būtų nustatyta tam tikra bendravimo su vaiku tvarka, kurios bus privaloma laikytis ir nuteistoji toliau galėtų bendrauti su savo vaiku. Vien todėl, kad šiuo metu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su nuteistąja, nesudaro pagrindo taikyti jai lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, juolab, kad nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, jog nustačius vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, vaiko interesai būtų pažeisti. Be to, teismas pastebi ir tai, jog vaiko turėjimas ar vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja nesulaikė pačios nuteistosios nuo nusikalstamo elgesio pasirinkimo bei nusikalstamų veikų darymo.

Nors nuteistoji F. P. bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, yra išreiškusi norą dirbti, išklausė adaptacijos programą, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes, šios aplinkybės bendrame nuteistąją charakterizuojančių duomenų kontekste visgi dar nėra pakankamos spręsti, jog ji jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 1 metų 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai (veikoms) ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistoji šiuo metu yra charakterizuojama iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys bei tai, kad pakartotinio elgesio rizika yra vidutinė ir dėl trumpo bausmės atlikimo laiko yra sunku įvertinti pakartotinio nusikaltimo rizikos valdymo dinamiką, teismo manymu, rodo, jog nuteistosios elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų ją vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog ji daro akivaizdžią pažangą mažindama nusikalstamo elgesio riziką ir paleista lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, visos aukščiau nurodytos aplinkybės tik patvirtina Komisijos padarytą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti Lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajai F. P..

Apibendrinant aukščiau nurodytus argumentus teismas sprendžia, kad nuteistajai net ir atlikus 1/3 paskirtos bausmės, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, F. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių (šiuo metu išreiškusi norą dirbti, planuoja mokytis, išklausė adaptacijos programą, yra motyvuota dalyvauti intervencinėse bei pozityvaus užimtumo priemonėse, deklaruoja socialiai priimtinas vertybes ir kt.), šie pokyčiai, kurie atitinka įprastą žmogaus elgesį ir nėra laikytini kažkuo ypatingais ar itin reikšmingais bei ilgalaikiais, yra susiję tik su nuteistosios buvimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir šia aplinka, todėl tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus F. P. jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Aplinkybių, leidžiančių priimti priešingą išvadą ir taikyti lygtinį paleidimą nuteistosios atžvilgiu, teismui pateiktame skunde taip pat nenurodoma. Todėl Komisijos 2024 m. liepos 18 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai yra teisėtas ir pagrįstas, o F. P. skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 ir 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios F. P. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos netaikymo nuteistajai atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.