Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A.N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-11-17 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025-07-09 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A.N., 2025-06-09, 17.37 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,38 promilių neblaivumas, kvietė policiją žinant, kad pagalba nereikalinga.

8. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas ir nutarimas yra pagrindiniai procesiniai dokumentai, kuriuose formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės, reikšmingos nagrinėjant bylą. Remiantis šių procesinių dokumentų turiniu, asmuo ginasi nuo jo atžvilgiu pareikšto kaltinimo, o tinkama gynyba įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo galima suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę (kasacinės nutartys Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017). Administracinio nusižengimo protokolas ir institucijos ar teismo priimamas nutarimas turi būti suformuluoti aiškiai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. ANK 609 ir 618 straipsniuose yra numatyti reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui. Administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis).

10. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apelianto vertinimu jis nepagrįstai pripažintas kaltu melagingai iškvietęs policijos pareigūnus. Aukštesnysis teismas sutikti su šiais skundo argumentais neturi pagrindo. Pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė taikoma tam, kas iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas žinant, kad pagalba nereikalinga. Esminis šios veikos padarymo elementas yra žinojimas, kad pagalba nereikalinga. Melagingas iškvietimas suprantamas kaip atitinkamos tarnybos kvietimas, nesant situacijų, kurioms išspręsti būtina tokių tarnybų pagalba, todėl minėtas nusižengimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, jog specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia, tačiau tyčia pranešant melagingą informaciją ir taip trukdant tarnybų darbą. Nors apeliantas nurodo, kad byloje ne tik nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį nusižengimą, bet ir tai, kad traukiant jį administracinėn atsakomybėn buvo padaryti esminiai įrodymų rinkimo, vertinimo bei kiti proceso pažeidimai, tačiau šie skundo argumentai prieštarauja byloje esantiems duomenims, pagrįstai pripažintiems įrodymais.

11. Kaip minėta, A.N. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad žinodamas, jog jam pagalba nėra reikalinga, melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas apie tai, kad jo tėvas peiliu norėjo jį nužudyti. Šios aplinkybės nustatytos byloje esančiu skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įrašu (garso įrašo 3.51 minutė). Darbuotojai patikslinus, kad pagal pranešimą reikalinga policijos ir medikų pagalba A.N. nurodė, kad jam nieko nereikia (garso įrašo 4.00 minutė), ką vėliau pakartojo pokalbio pabaigoje, taip pat reiškė nepasitenkinimą dėl jo buvimo vietos nustatymo. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, į butą, iš kurio buvo skambinta, pareigūnus tik po kurio laiko įleido A.N. tėvas J. N., nurodęs, kad pagalbos nekvietė, tačiau bute yra A.N., kuris mėgsta vartoti alkoholį ir melagingai praneša apie įvykius. Pažymėtina, jog A.N. policijos pareigūnams įvykio vietoje taip pat nurodė, kad jam pagalba nereikalinga, peiliu nebuvo užpultas ir neigė kvietęs policijos pareigūnus. Šios aplinkybės, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, patvirtina objektyvųjį ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymį – melagingą policijos pareigūnų iškvietimą, kadangi A.N., skambindamas bendruoju pagalbos telefonu suprato, kad pavojus jo gyvybei ar sveikatai negrėsė ir policijos pareigūnų pagalba jam nebuvo reikalinga. Kartu šią išvadą sustiprina ir aplinkybės, jog nors A.N. įvykio vietoje policijos pareigūnams tik deklaratyviai nurodė, kad nieko nekvietė ir elgėsi pakankamai nepagarbiai, tačiau, nenurodė jokių duomenų ar aplinkybių, dėl kurių būtų galima abejoti BPC duomenimis nustatyta įvykio vieta ar skambinusio asmens telefono numeriu, tai gi ir asmenybe.

12. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra duomenų, kad telefono numeris, iš kurio buvo skambinta pranešant apie įvykį priklauso būtent A.N. ir kad skambino būtent jis. Pažymėtina, kad šias aplinkybes apeliantas nurodė ir skunde apylinkės teismui, kurios buvo atmestos kaip nepagrįstos. Aukštesniojo teismo vertinimu šios, apeliaciniu skundu keliamos abejonės, deklaratyviais argumentais ir samprotavimais ginčijant priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, iš tiesų vertintinos tik kaip pasirinkta A.N. gynybinė pozicija. Nagrinėjamu atveju tapatybė asmens, skambinusio bendrajam pagalbos centrui, ir tiksli įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje – buvo nustatyti iš telefono numerio, dar skambučio bendrajam pagalbos centrui metu. Dėl to, kaip minėta, A.N. kartu išreiškė pretenziją centro darbuotojai, dėl jo buvimo vietos neleistino sekimo. Nors apeliantas nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad nustatytu telefono numeriu skambino būtent jis, tačiau, BPC duomenimis nustačius įvykio vietą ir atvykus į ją, bute buvo tik du asmenys – apeliantas ir jo tėvas J.N. Įvertinus pranešimo turinį (tariamą konfliktą tarp pranešančiojo asmens ir jo tėvo), nėra abejonės, kad bendrajam pagalbos centrui skambino būtent A.N., melagingai nurodydamas, kad jo tėvas peiliu mėgino jį nužudyti. Šią išvadą sustiprina ir apylinkės teisme iškelta A.N. versija, kad garso įraše girdimu jo balsu galėjo kalbėti kitas asmuo. Kita vertus, A.N. tyčios kryptingumą patvirtina ir byloje esantys administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad vien 2025 m. apeliantas melagingai policijos pareigūnus iškvietė mažiausiai dar du kartus. Akivaizdu, kad toks jo elgesys nėra atsitiktinis, priešingai, tai sąmoningas A.N. elgesys, kuriuo siekiama trukdyti institucijų darbą.

13. Aukščiau aptarti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys patvirtina, jog, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad įvykio dieną A.N. buvo kilusi grėsmė gyvybei ar sveikatai. Įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai nenustatė nei įvykusio konflikto, nei jo grėsmės, to nepatvirtino nei apeliantas, nei jo tėvas J.N. Atsižvelgiant į tai, A.N. Institucijos pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.

14. Atskirai apeliaciniame skunde nurodoma, jog Institucijos nutarimo neteisėtumą patvirtina tai, kad Institucija neišaiškino A.N. jo teisių ir neatliko tyrimo prieš surašydama administracinio nusižengimo protokolą, o apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su skundo dalimi apie tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra plačiai pasisakoma dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo aplinkybių, vis tik, tai nedaro Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo nutarties nepagrįstų. Pažymėtina, jog A.N. įvykio vietoje, prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą buvo paaiškinta jo rašymo procedūra bei tai, kad jis turės galimybę atvykti į žodinį bylos nagrinėjimą Institucijoje, tačiau apeliantas nurodė, kad į nagrinėjimą nevyks. Administracinio nusižengimo protokolas apeliantui buvo įteiktas tuoj pat, įvykio vietoje, jame buvo išaiškintos tiek apelianto teisės, pareigos, tiek ir bylos nagrinėjimo Institucijoje data ir laikas. Šios, bei aukščiau šioje nutartyje aptartos aplinkybės, priešingai nei skunde nurodo apeliantas, patvirtina, kad faktinių bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas buvo atliktas išsamiai įvykio vietoje, dalyvaujant A.N. Nustačius apelianto veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymius, jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, lėmęs teisėtą ir pagrįstą Institucijos nutarimą. Tokią išvadą pagrįstai priėmė ir apylinkės teismas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra teisinio pagrindo.

15. Apeliaciniame skunde jokių kitų naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas apeliantas nenurodė. Dėl kitų skundo argumentų (sprendimo administracinio nusižengimo byloje Nr. II-7-927/2024, deklaratyvių teiginių apie padarytus proceso teisės pažeidimus ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo priimti kitokio sprendimo, aukštesnysis teismas plačiau nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-11-17 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A.N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025-11-17 nutartį nepakeistą.

Nutartis yra neskundžiama.