- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-13
- Bylos Nr.
- 2-66-272/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stefanovič
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- D. S.
- Advokatai
- Reda Matuliūkštė
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei D. S. dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė, patikslinusi teismo posėdyje savo reikalavimus, prašė: 1) pripažinti 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualią veiklą (IVVP Nr. 094052), nutraukimą neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovę pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą į darbo sutarties nutraukimą teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 4) priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, ieškovei įsidarbinus kitoje darbovietėje; 5) priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-03-04 ji su atsakove D. S., vykdančia individualią veiklą (IVVP Nr. 094052), sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovė dirbo pas atsakovę floriste – pardavėja, darbo vieta buvo adresu Semeliškių g. 42, Vievis, Elektrėnų sav. Nurodė, kad ji, dirbdama pas atsakovę, savo darbo funkcijas vykdė tinkamai, jokių nusiskundimų dėl jos atliekamo darbo nei klientai, nei darbdavys neturėjo. 2013-05-16 po pietų ji sulaukė skambučio iš darželio auklėtojos, kuri pranešė, kad susirgo jos (ieškovės) sūnus N. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. S. išleido ją pasiimti sergančio sūnaus. Ji su atsakove susitarė, kad ieškovė paskambins ir praneš apie sūnaus sveikatą bei apie tai, ar galės dirbti sekančią dieną. 2013-05-17 ieškovės sūnaus sveikatai pablogėjus, į namus buvo iškviestas šeimos gydytojas V. J.. Ji nedelsiant paskambino savo darbdaviui - atsakovei D. S. - ir pranešė, kad į darbą atvykti negalės dėl mažamečio sūnaus ligos. Atsakovė leido ieškovei 2013-05-17 prižiūrėti sergantį sūnų, bei jos susitarė, kad 2013-05-17 nedarbingumo pažymėjimo neims, tačiau sutarė, kad, jei vaikas iki 2013-05-20 nepasveiks, tuomet ji (ieškovė) paims nedarbingumo pažymėjimą. Vaikui nepasveikus, ji paėmė nedarbingumo pažymėjimą nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24. 2013-05-27 ji atėjo į darbą, darbe viskas klostėsi įprastai. Atsakovė 2013 m. gegužės 27, 28 ir 29 dienomis neprašė pateikti jokių pasiaiškinimų, nieko jos (ieškovės) neklausė. 2013-05-30 besibaigiant darbo laikui atsakovė liepė ieškovei rašyti pasiaiškinimą, kodėl ji išėjo anksčiau iš darbo 2013-05-16 ir kodėl 2013-05-17 jos nebuvo darbo vietoje. Ieškovė pažymėjo, kad iki šio įvykio jokių drausminių nuobaudų neturėjo, santykiai su darbdave buvo normalūs. Nurodė, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad 2013-05-16 ji išėjo anksčiau iš darbo bei buvo atsakovei telefonu pranešta, kad ieškovė 2013-05-17 neatvyks į darbą dėl vaiko ligos, be to, pati atsakovė domėjosi ieškovės vaiko sveikatos būkle. Ieškovės ir atsakovės pokalbį telefonu, kai atsakovė leido neiti ieškovei į darbą, girdėjo ieškovės sugyventinis V. K., kadangi buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Pateiktuose paaiškinimuose ieškovė išdėstė visas aplinkybes, dėl ko ji 2013-05-16 išėjo iš darbo anksčiau ir kodėl 2013-05-17 jos nebuvo darbe, o būtent, kad jos sūnus sirgo ir kad ji apie tai darbdaviui pranešė telefonu. Ieškovė negalėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių, kad ji į darbą 2013-05-17 neatvyko dėl vaiko ligos, nes atsakovė jos neišleido į polikliniką paimti pažymos apie vaiko ligą, o poliklinika dirba iki 17 val. ir šis laikas sutapo su jos darbo laiku. 2013-06-03 ieškovė gavo antro darbo sutarties lapo kopiją, kur buvo nurodyta, jog ji atleista iš darbo vadovaujantis LR darbo kodekso (toliau tekste – DK) 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str. 1 d. 3 p., 240 str. 3 d. ir 241 str. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ji patyrė ir neturtinę žalą. 2013-05-30 kilus konfliktinei situacijai darbe jai pakilo kraujospūdis, pasidarė silpna, ji buvo nuvežta į Elektrėnų ligoninę, kur jai suleido vaistus ir paskyrė gydymą. 2013-06-03 sužinojus apie atleidimą iš darbo jai vėl pasidarė bloga, pakilo kraujospūdis, atsirado problemų dėl širdies, dėl ko jai vėl teko kreipėsi į medikus ir gydytis iki 2013-06-20; iki tol ji neturėjo jokių sveikatos problemų. Nurodė, kad ji patyrusi didelį šoką, iki šiol jaučia nerimą, be to, buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, dėl ko nukentėjo jos reputacija bei pasunkėjo galimybė susirasti kitą darbą. Ieškovė taip pat nurodė, kad pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grįžti į darbą ji negalėtų dėl tarp jos ir darbdavio susiklosčiusios konfliktinės situacijos, todėl jos teisės būtų geriausiai apgintos priteisiant jai DK 140 str. 1 d. numatytą išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovė 2013-05-17 darbe nebuvo dėl pateisinamos priežasties, t.y. kad slaugė savo sergantį mažametį sūnų N. K.. Nurodė, kad ginčo, ar ieškovės sūnus sirgo, tarp ieškovės ir atsakovės nėra, atsakovė pripažino žinojusi apie ieškovės sūnaus ligą. Ieškovė pažymos, pateisinančios jos nebuvimą darbe 2013-05-17, pateikti anksčiau negalėjo, kadangi negalėjo palikti darbo vietos. Be to, darbovietėje nebuvo griežtos tvarkos, kad prašymus dėl laisvos dienos reikia rašyti raštu, būdavo įprasta susitarti žodžiu, todėl ieškovė pagrįstai manė, kad gali slaugyti vaiką namuose žodiniu atsakovės leidimu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo sveikatos būklė gali būti pripažįstama svarbia darbuotojo neatvykimo į darbą priežastimi net ir tuo atveju jei darbuotojas neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, svarbiausia, kad apie šią priežastį darbdavys žinotų, būtų informuotas, kodėl darbuotojas neatvyko į darbą. Nurodė, kad mažamečio vaiko liga, jo slaugymas yra svarbi neatvykimo į darbą priežastis, todėl pačios griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas, t.y. atleidimas iš darbo, kai darbuotoja iki minėto įvykio jokių drausminių nuobaudų neturėjo, yra nepagrįstas. Nurodė, kad yra visos sąlygos, kad ieškovei būtų priteista neturtinė žala, t.y. neteisėta veika (neteisėtas atleidimas iš darbo); patirta neturtinė žala, t.y. emocinis šokas, dvasiniai išgyvenimai dėl staigaus pragyvenimo šaltinio netekimo, dėl ko pasireiškė ir ieškovės fizinės sveikatos pablogėjimas, taip pat egzistuoja priežastinis ryšys, nes būtent dėl konfliktų darbe, neteisėto atleidimo kilo dvasiniai išgyvenimai, kurie sukėlė ieškovės sveikatos pablogėjimą, bei kaltė – atsakovė žinojo apie svarbių priežasčių egzistavimą, žinojo apie ieškovės sūnaus ligą, tačiau vis tiek atleido ieškovę iš darbo.
Atsiliepimas
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad 2013-05-16, apie 13 val. jai paskambino ieškovė ir paprašė leisti jai išeiti anksčiau iš darbo, kadangi ieškovei reikėjo iš darželio pasiimti sergantį vaiką. Atsakovė ieškovei pasakė, kad ji po kelių valandų grįš ir pakeis ieškovę darbo vietoje, ir tuomet ieškovė galės pasiimti vaiką iš darželio. Grįžtant į darbą atsakovė apie 15.15 val.-15.30 val. pamatė ieškovę, jau išėjusią iš darbo ir stovinčią prie meno mokyklos su vaiku vežimėlyje ir besikalbančia su atsakovei nepažįstama moterimi. Vakare atsakovė paskambino ieškovei, paklausė apie vaiko sveikatos būklę, ieškovė jai atsakiusi, kad vaikui temperatūra nenukrito, todėl sekančią dieną kvies gydytoją į namus. 2013-05-17, apie 8.00 val. telefonu ieškovė pranešė, kad kvies gydytoją ir į darbą neateis. Atsakovė informavo telefonu ieškovę, kad ši turi paimti nedarbingumo pažymėjimą, o ieškovė jai atsakė, kad tai priklausys nuo to, ką pasakys gydytojas. 2013-05-20 ieškovė pranešė, kad vaikas nepasveiko, todėl paėmė nedarbingumo pažymėjimą. 2013-05-24 ieškovė pranešė, kad pirmadienį, t.y. 2013-05-27, ateis į darbą. Minėtą dieną ieškovė atvyko į darbą. Atsakovė 2013-05-27 vakare, deklaruodama Sodrai ieškovės nedarbingumo pažymėjimą, pastebėjo, kad 2013-05-17 ieškovė neturėjo nedarbingumo pažymėjimo, o nedarbingumo pažymėjimas jai buvo išduotas tik nuo 2013-05-20. Atsakovė paskambino į Sodrą pasitarti, ką jai daryti tokiu atveju. Sodros specialistai jai atsakė, kad negali būti įformintas nedarbingumas, jeigu nėra pateiktas jį pateisinantis dokumentas. Nurodė, kad 2013-05-28 ji (atsakovė) surašė reikalavimą, kad ieškovę pateiktų pasiaiškinimą. Ieškovė atsisakė parašyti pasiaiškinimą. Tuomet ji (atsakovės) nuvažiavo pasikonsultuoti su darbo biržos specialistais ir Sodros teisininkais apie susidariusią situaciją. Atsakovė nurodė, jog ji pasielgė taip, kaip jai rekomendavo minėti specialistai, t.y. atleisti darbuotoją. Nurodė, kad 2013-05-30 ieškovė raštu pateikė paaiškinimus, kodėl nebuvo darbe 2013-05-17 ir kodėl išėjo anksčiau iš darbo 2013-05-16. Nurodė, kad 2013-05-30 ieškovė kartu su paaiškinimais nepateikė pažymos apie vaiko sveikatos būklę, atleidimo dieną taip pat nebuvo atsakovei pateikta jokia pažyma iš gydytojo, tokią pažymą ji (atsakovė) gavo tik kartu su ieškiniu. Paaiškino, kad su ieškove yra pažįstamos seniai, su ieškovės sugyventiniu yra seni draugai. Ji priėmė ieškovę į darbą, nes ši tuo metu buvo registruota darbo biržoje, jos šeimos finansinė padėtis buvo sunki, ir tai žinodama pagailėjusi ieškovės ji (atsakovė) darbo biržos pasiūlymu pagal trišalę sutartį priėmė ieškovę į darbą. Konfliktai su ieškove prasidėjo po truputį, ieškovė nepriėmė jokių nurodymų, pastabų, žodinės pastabos buvo. Nurodė, kad anksčiau ieškovė raštu paskirtų drausminių nuobaudų neturėjo, tačiau žodžiu buvo įspėta apie netinkamą darbą, nes buvo nusiskundimų iš klientų. Paaiškino, kad atleisdama iš darbo ieškovę su ja visiškai atsiskaitė. Ieškovei buvo išmokėtas atlyginimas už 2013 m. gegužės mėnesį – 727,27 Lt, neatskaičius mokesčių; už 2013-06-03 – 37,67 Lt, neatskaičius mokesčių; kompensacija už atostogas - 200,80 Lt, neatskaičius mokesčių. Pagal 2013-06-04 darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį, išmokėta galutinė suma yra 877,44 Lt, kuri skiriasi nuo 2013-09-25 pažymoje nurodytų duomenų, kur nurodyta, kad ieškovei yra išmokėta 878, 83 Lt, skirtumas sudaro 1,39 Lt, susidarė jis dėl įvykusios skaičiavimo klaidos, todėl sutinka šią sumą primokėti ieškovei.
Liudytojas V. J. teismo posėdžio metu parodė, kad jis 7 metus dirba vaikų ir šeimos gydytoju VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centre. 2013 m. gegužės mėnesį ieškovė kvietė gydytoją į namus, kadangi jos vaikas karščiavo. Jis buvo nuvykęs į ieškovės namus Liepų g. Pas ieškovę vyko per pietus, apie 12.30-13.00 val. Vaikas turėjo temperatūros iki 40 laipsnių. Parodė, kad vaikas nebuvo gydomas stacionare, nes vaiko motina atsisakė. Pirmą dieną, t.y. 2013-05-17, joks dokumentas ieškovei nebuvo išduotas, medicininėje kortelėje buvo pažymėta apie gydytojo iškvietimą į namus. Vėliau ieškovei prireikė nedarbingumo pažymėjimo ir ji, turbūt, kitą dieną buvo atėjusi, ir jai buvo išduota pažyma. Paaiškino, kad tai nėra pažeidimas, kad 2013-06-03 buvo išduota medicinos pažyma už sirgimą 2013-05-17, nes medicinos kortelėje yra daromas įrašas, pagal kurį ir išduodama pažyma. Parodė, kad vieną kartą, jau po vaiko ligos, jam yra tekę gydyti ir pačią ieškovę dėl padidėjusio kraujospūdžio, dirglumo, susijaudinimo, ji aiškino, kad įvyko kažkoks konfliktas darbe. Iki vaiko ligos nėra tekę gydyti ieškovės, paaiškino, kad ieškovė nebuvo VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centro pacientė, ji gydydavosi Elektrėnuose.
Liudytojas V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ieškovė yra jo sugyventinė bei jo vaiko N. K. motina. Parodė, kad tiksliai neprisimena, bet gal 2013 m. birželio ar gegužės mėnesio 16 dieną, apie 15.30 val. jam telefonu paskambino jo sugyventinė ir pranešė, kad susirgo vaikas ir jį reikia paimti iš darželio. Buvo iškviestas gydytojas V. J.. Ieškovė 17 dieną neišėjo į darbą, kadangi atsakovė suteikė jai laisvą dieną. Jis apie tai žino, kadangi ieškovė vakare, apie 7 val., jam jau esant namuose, skambino atsakovei ir pasakė, kad Nojus serga, todėl ji neateis į darbą. Parodė, kad jis girdėjo visą ieškovės ir atsakovės pokalbį, kadangi ieškovė skambino įjungusi garsiakalbį. Atsakovė pasakiusi ieškovei nepergyventi ir imti laisvą dieną, o jei vaikas nepasveiks, tuomet pirmadienį imti nedarbingumo lapelį. Nurodė, kad po atleidimo iš darbo ieškovės sveikata pablogėjusi, ji turi problemų dėl širdies, ją ištinka nerviniai priepuoliai, ji buvo nuvežta į Elektrėnų ligoninę, kur jai suleido vaistų. Visos problemos su sveikata ieškovei kilo po atleidimo iš darbo dėl patirto streso. Iki tol ieškovės sveikata buvo gera, jokių problemų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 136 str. 3 d. 2 p.). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) (DK 235 str. 2 d. 9 p.).
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-03-04 ieškovė su atsakove sudarė darbo sutartį Nr. 1, pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti floriste – pardavėja (b.l. 39-40, 41), buvo sulygta, jog ieškovė dirbs nuo pirmadienio iki penktadienio, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., su pietų pertrauka nuo 12.00 iki 13.00 val. (b.l. 42). Iš byloje esančios medžiagos – reikalavimo pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų kopijos (b.l. 47), ieškovės pasiaiškinimų kopijų (b.l. 48, 49), 2013-06-03 įsakymo Nr. 4 dėl drausminės atsakomybės taikymo kopijos (b.l. 54) - ieškovės ir atsakovės paaiškinimų bei liudytojo V. K. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, jog ieškovė 2013-05-17 neatvyko į darbą, šios aplinkybės šalys neginčija, ginčas yra kilęs dėl aplinkybės, ar ieškovė 2013-05-17 neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties.
Ieškovė teigė, jog susirgus jos vaikui ir apie tai informavus atsakovę, ši telefonu leido ieškovei 2013-05-17 neatvykti į darbą, neimant nedarbingumo pažymėjimo; nurodė, kad darbovietėje nebuvo griežtos tvarkos, kad prašymus dėl laisvos dienos reikia rašyti raštu, būdavo įprasta susitarti žodžiu. Šiuos ieškovės paaiškinimus patvirtino liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. K., kuris patvirtino, kad ieškovei skambinant atsakovei ir informuojant, jog serga jų sūnus Nojus, todėl ji neateis į darbą, atsakovė pasakiusi ieškovei nepergyventi ir imti laisvą dieną, o jei vaikas nepasveiks, tuomet pirmadienį (2013-05-20) imti nedarbingumo lapelį; ir ieškovė, ir liudytojas V. K. paaiškino, kad pastarasis girdėjo šio pokalbio turinį, nes ieškovė kalbėjo su atsakove įjungusi garsiakalbį.
Atsakovė kategoriškai paneigė ieškovės ir liudytojo V. K. nurodytas minėtas aplinkybes. Paaiškino, kad iš tiesų 2013-05-16, apie 13 val. jai paskambinusi ieškovė pranešė, kad susirgo jos vaikas, ir ji turi paimti jį iš darželio, todėl ji išėjo iš darbo anksčiau. Vakare atsakovei paskambinus ieškovei ir pasiteiravus apie jos vaiko sveikatos būklę, ieškovė jai atsakiusi, kad vaikui temperatūra nenukrito, todėl sekančią dieną kvies gydytoją į namus. 2013-05-17, apie 8.00 val. telefonu ieškovė pranešė, kad kvies gydytoją ir į darbą neateis. Atsakovė informavo telefonu ieškovę, kad ši turi paimti nedarbingumo pažymėjimą, o ieškovė jai atsakė, kad tai priklausys nuo to, ką pasakys gydytojas. 2013-05-20 ieškovė pranešė, kad vaikas nepasveiko, todėl paėmė nedarbingumo pažymėjimą. Kaip paaiškino atsakovė, ji buvo įsitikunusi, kad ieškovė, neatėjusi į darbą visą 2013-05-17 dieną, tikrai turės už tą dieną nedarbingumo pažymėjimą, ir tik vėliau darydama ataskaitą Sodrai atsakovė pamatė, kad ieškovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas tik nuo 2013-05-20 iki 2013-05-24; taip pat atsakovė paaiškino, kad darbovietėje nebuvo tokios tvarkos, kad darbuotojas galėtų sirgti, neimdamas nedarbingumo pažymėjimo.
Teismas kritiškai vertina ir atmeta ieškovės paaiškinimus ir liudytojo V. K. parodymus, kad ieškovė 2013-05-17 nebuvo visą dieną darbe žodiniu atsakovės leidimu, nes jokių tai patvirtinančių objektyvių įrodymų (rašytinių įrodymų, kitų bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų parodymų ir kt.) ieškovė nepateikė, o atsakovė kategoriškai tai paneigė; ieškovė, duodama tokius paaiškinimus, siekia sau palankaus teismo sprendimo, o liudytojas V. K. yra ieškovės sugyventinis, jie gyvena kartu, veda bendrą ūkį, turi bendrą vaiką, todėl V. K. yra tiesiogiai suinteresuotas šios bylos baigtimi ir duoda ieškovei palankius parodymus.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, tenka darbdaviui (atsakovui), o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis, jų svarbą – darbuotojui (ieškovui). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009).
Vadovaujantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota nuostata, ieškovė turėjo įrodyti, kad 2013-05-17 į darbą ji neatvyko leidus darbdaviui, t.y. atsakovei. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad į darbą 2013-05-17 ji neatvyko žodiniu atsakovės leidimu, taigi, formaliai ieškovė padarė pravaikštą.
Tačiau pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausio Teismo praktiką, įstatymo normą, numatytą DK 235 str. 2 d. 9 p., galima taikyti, kai kartu yra dvi būtinos sąlygos: 1) darbuotojas į darbą neatvyksta visą darbo dieną (pamainą); 2) tas neatvykimas į darbą turi būti be svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2007). Kaip minėta, ginčo, kad 2013-05-17 ieškovė neatvyko į darbą, tarp šalių nėra. Pažymėtina, kad darbo kodekse nėra pateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl teismas vertina neatvykimo į darbą priežasties svarbos klausimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Iš byloje esančios medžiagos – 2013-05-17 medicininės pažymos dublikato (b.l. 11), kuriame nurodyta, jog N. K., gim. (duomenys neskelbtini), sirgo, 2013-05-30 ieškovės rašytinių pasiaiškinimų kopijų (b.l. 48, 49), kuriuose nurodyta, jog ieškovė prašė laisvos dienos, kadangi jos mažametis vaikas sirgo – turėjo aukšta temperatūrą (apie 39 laipsnius), ieškovės ir atsakovės paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, liudytojų parodymų, - darytina išvada, kad ieškovė 2013-05-17 į darbą neatvyko dėl jos mažamečio vaiko ligos. Teismas, įvertinęs ieškovės vaiko amžių (vaikui 2013-05-17 buvo nepilni 3 metai), į vaiko ligos pobūdį (vaikui buvo nustatyta aukšta, apie 39 laipsnių, temperatūra), konstatuoja, kad nors ieškovė 2013-05-17 neatvyko į darbą ir nepateikė neatvykimo į darbą pateisinančio dokumento, tačiau ji neatvyko į darbą, turėdama svarbią priežastį.
DK 238 straipsnyje numatyta, jog darbdavys, skirdamas darbuotojui drausminę nuobaudą, turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Byloje esanti medžiaga bei ieškovės ir atsakovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma apie tai, kad ieškovė 2013-05-17 neatvyks į darbą (tik, kaip nurodė atsakovė, ji buvo įsitikinusi, kad neatvykusi visą dieną į darbą 2013-05-17 ieškovė pateiks nedarbingumo pažymėjimą už tą dieną), be to, atsakovei kartu buvo žinoma ir ieškovės neatvykimo į darbą priežastis. Atsakovė, skirdama ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo - neįvertino ieškovės neatvykimo į darbą priežasčių, įrodymų, kad ieškovės neatvykimas į darbą sukėlė atsakovei sunkias pasekmes, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178 str.). Be to, atsakovė, skirdama ieškovei pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė iki 2013-06-03 neturėjo jokių drausminių nuobaudų. Nors byloje yra pateikta 2013-05-03 ir 2013-05-31 skundų kopijos (b.l. 50, 51), tose pačiose patalpose dirbančių darbuotojų charakteristikos apie ieškovę kopija (b.l. 53), tačiau teismas pažymi, kad visi šie dokumentai, išskyrus 2013-05-03 klientės Elenos skundą (b.l. 50), surašyti jau kilus konfliktui tarp šalių, todėl jie vertintini kritiškai ir atmestini, o dėl klientės 2013-05-03 skundo ieškovei drausminė nuobauda nebuvo paskirta. Taigi, nors, kaip nurodė atsakovė, ji bei klientai turėjo pretenzijų ieškovei dėl jos darbo, tačiau drausminių nuobaudų atsakovė ieškovei neskyrė, vadinasi, vertino ieškovės atliekamą darbą kaip tinkamą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovės neatvykimas į darbą 2013-05-17 nesudarė pagrindo taikyti jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p., 237 str., 238 str.). Todėl atsakovė neturėjo pagrindo nutraukti darbo sutarties su ieškove pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes L. M. 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualią veiklą (IVVP Nr. 094052), nutraukimas pripažintinas neteisėtu. Pripažinus ieškovės atleidimą neteisėtu taikytinos DK 300 str. 4 d. nuostatos.
DK 300 str. 4 d. numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Byloje yra nustatyta, kad ieškovė dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos tarp jos ir atsakovės nepageidauja būti grąžinta į ankstesnį darbą; tai, kad šalių santykiai yra konfliktiški, patvirtina ieškovės ir atsakovės paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, bei jų procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, todėl darytina išvada, kad ieškovę grąžinus į pirmesnį darbą, jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į ieškovės išreikštą valią negrįžti į ankstesnį darbą dėl nepalankių sąlygų jai dirbti, į darbą ji negrąžintina, o darbo sutartis laikytina nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4 d.).
Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti darbo sutarties nutraukimo pagrindą netenkintinas, nes ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo sprendžia teismas pats, priimdamas sprendimus dėl ginčo esmės, o ne duodamas pavedimus darbdaviui.
Ginčo tarp šalių dėl ieškovei, atleidžiant ją iš darbo, išmokėtų sumų nėra; ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad neturi pretenzijų dėl jai atsakovės neprimokėtų dėl įvykusios skaičiavimo klaidos 1,39 Lt, prašo šios sumos jai nepriteisti, todėl ji nepriteistina. Kitų ieškinyje išdėstytų argumentų, pvz. tokio, kaip, kad atsakovė pažeidė DK 141 str. reikalavimus, nes atsiskaitė su ieškove ne atleidimo dieną, ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nepalaikė, todėl teismas jų neanalizuoja ir nevertina, tik pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, jog atsiskaityti su ieškove pavėlavo tris dienas, nes ieškovė anksčiau visada reikalavo algą jai mokėti grynais pinigais, o šįkart ieškovė laiku, t.y. atleidimo iš darbo dieną, pinigų grynais neatsiėmė, o pareikalavo pinigus sumokėti banko pavedimu, tačiau pati delsė nurodyti banko sąskaitą, o kai tik atsakovė sužinojo jos banko sąskaitos numerį, nedelsdama atliko pavedimą. Ieškovei ir jos atstovei nepalaikius teismo posėdyje šio argumento ir nepareiškus su juo susijusių reikalavimų bei nepaneigus atsakovės nurodytų aplinkybių, teismo šio argumento neanalizuoja ir nevertina.
Pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ieškovei L. M., kuri dirbo pas atsakovę nuo 2013-03-04 iki 2013-06-03, priteisiama vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (DK 140 str. 1 d.). Byloje esanti pažyma (b.l. 68) patvirtina, kad ieškovės vidutinis darbo užmokestis dirbant pas atsakovę buvo 1003,98 Lt (neatskaičius mokesčių), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 1003,98 Lt (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka.
Ieškovė, teismo posėdyje patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, ieškovei įsidarbinus kitoje darbovietėje. Ieškovė 2013-07-22 įsidarbino kitoje darbovietėje, t.y. Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“ (b.l. 73), kur jos vidutinis darbo užmokestis, kaip matyti iš ieškovės atstovės teismo posėdžiu metu pateiktos 2013-11-19 pažymos Nr. 30, siekia 1296,84 Lt (neatskaičius mokesčių), t.y. jis yra 292,86 Lt (neatskaičius mokesčių) didesnis, nei buvo jai dirbant pas atsakovę. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2011), bei atsižvelgdamas į darbo teisėje galiojančius sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, įvertindamas tai, kad naujoje darbovietėje ieškovės vidutinis darbo užmokestis yra didesnis nei buvo jai dirbant ankstesnėje darbovietėje pas atsakovę, priteisia ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t.y. nuo 2013-06-03, iki jos įsidarbinimo kitoje darbovietėje, t.y. iki 2013-07-22. Pagal byloje esančią 2013-09-25 pažymą, ieškovės vienos dienos vidutinis darbo užmokestis buvo 47,80 Lt (b.l. 68). Kadangi ieškovė priverstinai nedirbo nuo 2013-06-03 iki 2013-07-22, t.y. 33 darbo dienas, už šį laikotarpį ieškovei priteistina 1577,40 Lt, neatskaičius mokesčių (47,80 Lt x 33).
Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 5000 Lt priteisimo neturtinei žalai atlyginti.
DK 250 str. numatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiškia, jog darbuotojui padaryta neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010. Ieškovė nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė didelių išgyvenimų, dėl ko jai sutriko sveikata. Ieškovė teismui pateikė medicininių pažymų kopijas (b.l. 13, 14) ir jos asmens sveikatos istorijos išrašų kopijas, pateiktas teismo posėdžio metu, kur išraše iš VšĮ Elektrėnų ligoninė nurodyta, kad ieškovė 2013-05-30 skundėsi galvos skausmais, širdies dūrimu, blogai pasijuto po konflikto darbe; išrašai iš VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras yra neįskaitomi, tačiau teismo posėdyje liudytoju apklaustas gydytojas V. J., kuris padarė minėtus įrašus, parodė, kad įrašuose nurodyta, kad ieškovė 2013-06-03 kreipėsi dėl stiprėjančio galvos skausmo, vangumo, temperatūros, padidėjusio kraujospūdžio. Tačiau ieškovė teismui nepateikė duomenų apie tai, kokia buvo jos sveikatos būklė iki 2013-05-30, t.y. iki konflikto su atsakove, o ieškovės ir liudytojo V. K. teiginiai, kad iki minimo įvykio ieškovės sveikata buvo gera, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi, kaip minėta, tiek ieškovė, tiek liudytojas V. K. yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovei palankia šios bylos baigtimi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas negali daryti išvados, jog ieškovės sveikatos sutrikimas neabejotinai susijęs su drausminės nuobaudos – atleidimu iš darbo – paskyrimu. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog 2013 m. gegužės mėnesį, t.y. nuo 2013-05-16 iki 2013-05-24, sirgo ieškovės mažametis vaikas, kuris smarkiai karščiavo (jam buvo nustatyta apie 39 laipsnių temperatūra), kas taip pat galėjo turėti įtakos blogai ieškovės savijautai. Ieškovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, taip pat nurodė, kad ji jaučia nerimą dėl ateities, o jos atleidimas dėl šiukštaus darbo drausmės pažeidimo kenkia jos reputacijai, pasunkėjo jos galimybė įsidarbinti. Tokie ieškovės argumentai taip pat vertintini kritiškai ir atmestini. Iš ieškovės teismui pateiktų paaiškinimų, charakteristikos (b.l. 73), 2013-11-19 pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, jog ieškovė jau 2013-07-22 įsidarbino naujoje darbovietėje Lietuvos ir Airijos UAB „Abromika“, todėl laikytina, kad ieškovės atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo neatėmė iš ieškovės galimybės susirasti darbą, priešingai, ji praėjus kiek daugiau nė mėnesiui susirado kitą darbą su netgi didesniu - beveik 200 Lt (atskaičius mokesčius) - darbo užmokesčiu.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą taip pat vertinami ir ieškovės veiksmai susidariusioje konfliktinėje situacijoje su atsakove. Vertinant ieškovės ir atsakovės paaiškinimus darytina išvada, jog pačios ieškovės veiksmai (neveikimas), t.y. visą dieną neatvykusi į darbą 2013-05-17 ji nepateikė atsakovei 2013-05-17 gydytojo pažymos nei 2013-05-27, kai grįžo į darbą po vaiko ligos, nei vėliau, - iš esmės ir sudarė prielaidas atsirasti neigiamoms pasekmėms - darbo sutarties su ieškove nutraukimui. Ieškovė nesielgė kaip rūpestingas ir apdairus asmuo: net ir kilus konfliktui bei atsakovei pareikalavus (šias aplinkybes šalys nurodo skirtingai – atsakovė nurodė, kad pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinimo 2013-05-28, o ieškovė nurodė, kad – 2013-05-30, tačiau tai neturi esminės reikšmės ieškovės veiksmų susidariusioje konfliktinėje situacijoje vertinimui) ieškovės pasiaiškinti dėl nebuvimo darbe 2013-05-17 priežasčių, ieškovė nepasirūpino laiku gauti nebuvimą darbe pateisinantį dokumentą; ieškovė paaiškino, kad kad negalėjo pateikti atsakovei gydytojo pažymos, nes negalėjo išeiti iš darbo, o darbo laikas buvo iki 17.00 val., tuo tarpu atsakovė pažymėjo, kad VšĮ Vievio pirminės sveikatos priežiūros centras dirbo ir dirba iki 17.30 val., be to, ieškovė turėjo ir pietų pertrauką. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė tikrai turėjo galimybę gauti medicininę pažymą ir laiku pateikti ją atsakovei. Kaip paaiškino atsakovė, ji tikrai nebūtų nutraukusi darbo sutarties su ieškove, jeigu ši būtų pateikusi jai nebuvimą darbe pateisinantį dokumentą, kurį, t.y. 2013-05-17 medicininę pažymą (dublikatą), atsakovė pamatė tik gavusi jį iš teismo kartu su ieškiniu; paaiškino, kad ji duomenis Sodrai apie darbo sutarties nutraukimą su ieškove perdavė tik 2013-06-03 po pietų, todėl iki to laiko gavusi iš ieškovės medicininę pažymą ji, atsakovė, būtų neperdavusi tokių duomenų Sodrai ir darbo sutartis su ieškove nebūtų nutraukta. Taigi, tik pačios ieškovės didelis nerūpestingumas lėmė tai, kad atsakovė, kaip ji paaiškino, pasitarusi su darbo biržos specialistais ir Sodros teisininkais, nutraukė su ieškove darbo sutartį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, neteisėto atleidimo iš darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimą, nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimą iš darbo neteisėtu ar grąžinimu į darbą) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010.).
Nagrinėjamu atveju darbo sutarties nutraukimo pagrindo pakeitimas į darbo sutarties nutraukimą teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pripažinus darbo sutarties nutraukimą neteisėtu vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio (pažymėtina, kad ieškovė pas atsakovę dirbo labai trumpai – tris mėnesius) išeitinės išmokos, išmokos už priverstinės pravaikštos laiką ieškovei priteisimas, teismo vertinimu, visiškai kompensuoja ieškovės neabejotinai dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl 5000,00 Lt priteisimo neturtinės žalos atlyginimui yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.
Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1003,98 Lt (b.l. 68) - priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 2 p.).
Patenkinus ieškinį iš dalies, t.y. patenkinus reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei su juo susijusius reikalavimus ir atmetus reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos - ½ ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, t.y. 750,00 Lt išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 1 d., iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 77,00 Lt žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 10,06 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, t.y. po 5,03 Lt iš kiekvienos šalies, nepriteisiamos.
Pareiga nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti priklausančius mokesčius tenka atsakovui. Sprendime sumos nurodytos neatskaičius mokesčių.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 12, 13, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 282, 410-418 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti L. M. 2013-03-04 darbo sutarties Nr. 1, sudarytos su D. S., vykdančia individualią veiklą (IVVP Nr. 094052), nutraukimą neteisėtu.
Laikyti, kad darbo sutartis su L. M. yra nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš D. S. L. M. vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, tai yra 1003 Lt 98 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių), 1577 Lt 40 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 750 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimo dalį dėl 1003 Lt 98 ct (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš D. S. 77 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.