Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

dalyvaujant asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas, S. R. atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. R. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria nutrauktas procesas pagal I. P. skundą dėl S. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2016 m. birželio 5 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kartu su T. K. priėjo prie I. P., kuriam S. R. sudavė į veidą ir, I. P. parkritus, koja sudavė apie 10-12 smūgių į galvą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi nurauktas procesas pagal I. P. skundą dėl S. R. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatavus, kad privatus kaltintojas I. P., be svarbios priežasties neatvykęs į teisiamąjį posėdį, kaltinimo atsisakė. Taip pat netenkintas kaltinamojo S. R. gynėjo prašymas iš I. P. priteisti atstovavimo išlaidas, kadangi proceso išlaidos išieškomos iš nuteistojo, o ne proceso dėl skundo nutraukiamo atveju.Apeliaciniame skunde S. R. atstovas advokatas Gintaras Česnulevičius prašo pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir pripažinti S. R. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai proceso išlaidomis ir priteisti jas iš privataus kaltintojo I. P..Apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria atmestas kaltinamojo S. R. prašymas jo patirtas išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš nukentėjusiojo. Skundo autorius pažymi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103 straipsnio 6 punktas numato, jog šioje normoje pateikiamas proceso išlaidų sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi teisę konkrečias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 7 dalis numato teismui teisę nuspręsti dėl proceso išlaidų priteisimo iš įtariamojo, kaltinamojo ir nukentėjusiojo arba vieno iš jų, kai procesas nutraukiamas, susitaikius nukentėjusiajam su įtariamuoju ar kaltinamuoju. Nagrinėjamoje byloje privataus kaltinimo procesą prieš S. R. inicijavo I. P.. Buvęs kaltinamasis S. R. į taikinamąjį posėdį, o vėliau ir į teisiamąjį posėdį atvyko su gynėju advokatu G. Česnulevičiumi, kuriam už suteiktas teisines paslaugas pagal teisinių paslaugų sutartį sumokėjo 300 eurų.Skunde taip pat pabrėžiama, kad ar pradėti privataus kaltinimo procesą, turi teisę nuspręsti pats nukentėjusysis, ar atitinkamomis BPK 407 straipsnyje numatytomis veikomis jo interesai pažeisti taip, kad dėl to verta kreiptis į teismą ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 338/2014).Anot apelianto, nors procesas buvo nutrauktas, tačiau būtent dėl šio pradėto baudžiamojo proceso S. R. turėjo kreiptis teisinės pagalbos į advokatą ir dėl to patyrė išlaidų gynėjo paslaugoms, todėl privatus kaltintojas turi prisiimti finansinę riziką, kadangi būtent dėl jo valia pradėto baudžiamojo proceso kaltinamas asmuo turėjo gintis, patyrė tam tikrų išlaidų. Kadangi S. R. pasinaudojo teise į kvalifikuotą teisinę pagalbą, todėl jo turėtos išlaidos už gynėjo paslaugas pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos atlyginti iš I. P..Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas atstovas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti.S. R. atstovo advokato G. Česnulevičius apeliacinis skundas tenkinamas.BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Asmens, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktas atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti apylinkės teismo nutarties dalį, kuria atmestas jo prašymas S. R. naudai priteisti proceso išlaidas iš privataus kaltintojo, atsisakiusio privataus kaltinimo skundo.Baudžiamojoje byloje proceso išlaidų išieškojimo tvarka reglamentuojama BPK 105 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-267/2009, 2K–174/2014, 2K-303/2014), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Taip pat teismų praktikoje išaiškinta, kad privataus kaltinimo bylų procese atsakomybė už proceso išlaidas turi daug panašumų su bylinėjimosi išlaidų institutu civiliniame procese. Šiuos panašumus lemia tai, kad proceso šalys yra lygiateisiai privatūs asmenys. Pagrindinė proceso išlaidų paskirtis yra privataus kaltinimo byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir piktnaudžiavimo procesu užkardymas. Proceso išlaidų atlyginimas laikytinas privataus kaltintojo procesinės atsakomybės forma, nes atsakomybė už proceso išlaidas priklauso nuo privataus kaltintojo kaltinamosios veiklos rezultatų ir vertintina kaip teisinės pasekmės (LAT nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014). Nagrinėjamu atveju privataus kaltinimo procesas, pradėtas I. P. iniciatyva, buvo nutrauktas jam be pateisinamos priežasties neatvykus į teisiamąjį posėdį (b. l. 21, 37-38) ir tokiu būdu atsisakius privataus kaltinimo (BPK 416 str. 2 d. ir 3 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl privataus kaltinimo skundo S. R. atžvilgiu, jis kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, kuris dalyvavo pirmosios instancijos 2016 m. birželio 22 d., 2016 m. liepos 1 d. ir 2016 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžiuose (b. l. 15-16, 19-20, 37-38), už suteiktas teisines paslaugas S. R. sumokėjo 300 Eur išlaidų (b. l. 36). Taigi, būtent dėl asmens, inicijavusio baudžiamąjį procesą, kuris vėliau dėl jo paties veiksmų buvo nutrauktas, S. R., siekdamas gintis nuo pareikšto kaltinimo ir pasisamdydamas jį atstovaujantį advokatą, patyrė išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje, kaip anksčiau minėta, pripažįstama, jog proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo privataus kaltintojo veiklos rezultatų, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartis dalyje dėl S. R. advokato prašymo priteisti iš privataus kaltintojo proceso išlaidas netenkinimo keistina, pripažįstant S. R. išlaidas advokato pagalbai (300 Eur) proceso išlaidomis ir jas priteisiant iš I. P..Atsižvelgiant į tai, kad BPK 105 straipsnio nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, o šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, vertinama tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011), patenkintus S. R. advokato apeliacinį skundą, taip pat iš I. P. išieškotinos S. R. patirtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą, suteiktą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 150 Eur (b. l. 64).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. R. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį dalyje dėl S. R. atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus prašymo priteisti proceso išlaidas iš I. P. netenkinimo pakeisti:

Priteisti iš I. P. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidų dalyvavusio byloje atstovo advokato Gintaro Česnulevičiaus pagalbai apmokėti S. R. naudai.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.