Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2017-11-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-1205-805/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-11-14
Bylos Nr.
2YT-1205-805/2017
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00908-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Radzevičienė
Pareiškėjas
R. M.
Suinteresuotas asmuo
M. S., A. V., Ž. S., Valstybės įmonei Turto bankas
Civilinės bylos Nr. 2YT-1205-805/2017
Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00908-2017-9
Procesinio dokumento kategorijos:

2.5.3; 2.10.12; 3.1.7.8; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

(S)PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 14 d.

PrienaiPrienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant pareiškėjai R. M., jos atstovei advokatei O. B.,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims M. S., A. V., Ž. S., Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., A. V., Ž. S., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja R. M. Prienų rajono apylinkės teismui pateikė pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. S., A. V., Ž. S., Valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 2-4), kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po (duomenys neskelbtini) tėvo J. P. S. mirties priėmė mirusiojo palikimą, pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį iki šiol.

Šalies argumentai

Pareiškime nurodė, jog pareiškėjos tėvas J. P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina O. S. mirė (duomenys neskelbtini). Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos duomenimis J. P. S. vardu registruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities viršininko administracijos 2003 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. S. atkurtos nuosavybės teisės į 4,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po J. P. S. mirties nei jo sutuoktinė, nei pareiškėja, nei kiti mirusiojo vaikai dėl teisinio neišprusimo į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Į mirusiojo palikimą paveldėjimo byla neužvesta. Mirus J. P. S. pareiškėja rūpinosi laidotuvėmis, gedulingais pietumis, vėliau užsakė ketvirtines ir metines mišias bažnyčioje, pastoviai prižiūri kapavietę. Po tėvo J. P. S. mirties pareiškėja pasiliko atminimui tėvo turėtus brangius daiktus, nuotraukas, baldus, žemės ūkio techniką, rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, namų valdos žemėje sodino bulves, daržoves. Po tėvo mirties ji aktyviais veiksmais valdė mirusiojo turtą, juo rūpinosi kaip nuosavu.

Teismo posėdžio metu pareiškėja R. M. nurodė, kad pareiškimą palaiko. Paaiškino, kad ji tėvą palaidojo, nes motina gyveno tik iš pensijos, užpirko mišias, pastatė tvorelę, kalė raides, prižiūri kapavietę Šilavote. Nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini) kaime arti tėviškės. Motinos tuo metu sveikatos būklė buvo prasta, skaudėjo kojas, ji sėdėdama ant suolo ravėjo daržą. Po tėvo mirties pareiškėja tvarkėsi tėvų namuose, ruošė žiemai malkas, jas kapojo, grindis plovė, gyvuliais rūpinosi. Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavuose namuose, gyveno ūkiškai, aplink namus turėjo apie 4 ha žemės. Pareiškėjos vyras turėjo technikos, todėl jie dirbo tėvų žemę, šienavo pievas. Po tėvo mirties žemės atkūrimo reikalais pareiškėja motiną vežiojo po įvairias įstaigas. Visas turtas pareiškėjos tėvo buvo paveldėtas iš senelių. Nuosavybės teisės į žemę atkurtos jau mirus pareiškėjos tėvui, todėl už žemę tuo metu mokėti nereikėjo. Po motinos mirties paaiškėjo, kad motina nebuvo susitvarkiusi paveldėjimo dokumentų. Paaiškino, kad jos broliams ir seserims nerūpėjo tėvų palikimas (2017 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 5 min. – 24 min.).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. M. atstovė advokatė O. B. prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja po (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. P. S. mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį iki šiol (2017 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 39 min. – 45 min.).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 31), kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo A. V. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 37), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos R. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo M. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 38), kuriame nurodė, kad su pareiškėjos R. M. pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sutinka. Prašė nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Ž. S. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikšimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neprašė jo atsidėti, apie teismo posėdį informuotas tinkamai (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009). Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Nagrinėjamojoje civilinėje byloje nustatyta, jog J. P. S. ir O. S. susilaukė penkių vaikų – M. S. (b. l. 11, 17), A. V. (b. l. 9, 12, 17), R. M. (b. l. 10, 13, 17), Ž. S. (b. l. 8, 17) ir R. S. (b. l. 8, 17). J. P. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6), O. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 17), R. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 18). Pagal archyve saugomą namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas ūkiui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)“ J. P. S., mirusio, turtinių teisių perėmėjams natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,34 ha namų valdos ir 3,84 ha žemės ūkio paskirties, iš viso 4,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tenkantį buvusio savininko A. S. įpėdiniams (b. l. 22, 23, 24). Nekilnojamojo turto registro duomenimis daiktinės teisės į žemės sklypus (duomenys neskelbtini), neįregistruotos (b.l. 48, 49). Paveldėjimo teisės liudijimas į J. P. S. palikimą neišduotas (b. l. 16). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja R. M. po (duomenys neskelbtini) tėvo J. P. S. mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį iki šiol. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, suinteresuoti asmenys tam neprieštarauja (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus J. P. S. priėmimo faktą. Taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatas įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji po (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. P. S. mirties aktyviais veiksmais priėmė mirusiojo palikimą pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą ir valdo jį iki šiol, pasiliko atminimui tėvo turėtus brangius daiktus, nuotraukas, baldus, žemės ūkio techniką, tvarkėsi namuose, vėliau rūpinosi nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, namų valdos žemėje sodino bulves, daržoves, augino gyvulius, šienavo, patvirtino liudytojų K. A. ir O. B. paaiškinimai teismo posėdyje (CPK 178, 186 straipsniai). Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B. patvirtino, kad pareiškėja po tėvo mirties prižiūrėjo likusius namus, padėdavo motinai, dirbo žemę, sodino javus, tvarkė šieną, prižiūrėjo gyvulius. Kiti vaikai prie palikimo priėmimo neprisidėjo (2017 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 27 min. – 31 min.). Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju K. A. patvirtino, kad mirus J. P. S. tuose pačiuose namuose liko gyventi jo sutuoktinė. Sodyba – namais, lauko virtuve, garažu, daržine, tvartu bei priestatu daugiausia rūpinosi R. M., ji renovavo ūkį, prižiūrėjo motiną, dirbo žemę aplink namus, sodino daržus, šienavo pievas, rūpinosi likusiais gyvuliais (2017 m. spalio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo 34 min. – 38 min.). Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Prienų rajono savivaldybės administracijos Šilavoto seniūnijos pažyma dėl pastatų nuosavybės (b. l. 20), kurioje nurodyta, kad pagal archyve saugomą namų ūkio knygą Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) J. P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas ūkiui priklausantis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities viršininko 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų r. ir Birštono sav.)“, kuriuo J. P. S. natūra atkurtos nuosavybės teisės į 4,16 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 22, 23, 24). Pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad pareiškėja R. M. po J. P. S. mirties (duomenys neskelbtini) turtą valdė, naudojo, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu, kartu su motina rūpinosi nuosavybės teisių atkūrimu į J. P. S. tėvo A. S. valdytą žemę, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti palikėjo J. P. S. turtą nuosavybės teise, todėl pareiškimas tenkintinas kaip visiškai pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldėtino turto, nes palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras, todėl teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Valstybė šioje byloje patyrė 18,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma yra didesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos valstybei priteistina 18,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) mirusio J. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pareiškėjos pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė