Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovei Jolitai Bendžiuvienei, atsakovams Irenai-M. V. ir J. V..

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus ieškinį atsakovams Irenai-M. V. ir J. V., dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir kt. reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus atstovė prašo teismą Panaikinti 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6682 dalyje dėl 3,8400 ha dalies 7,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5166/0004:171) ir 1,7700 dalies 3,5400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5166/0004:172) įregistruotų Nekilnojamojo turto registre J. V. ir I. M. Vaišnorienės vardu. Panaikinus 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6682 dalyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 5166/0004:171 ir Nr. 5166/0004:172) dalių įregistruotų Nekilnojamojoturto registre J. V. ir I. M. V vardu taikyti restituciją ir grąžinti šias žemės sklypų dalis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, kurias valdytų patikėjimo teise Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovo atstovė savo ieškinį palaiko pilnai ir prašo jį patenkinti. (b.l. 3-9). Ieškovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1991 m. gruodžio 2 d. M. M. M. rajono Kazlų Rūdos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. P. (tėvo) iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdytą žemę. 1991 m. rugsėjo 17 d. prašymu A. P. kreipėsi M. M. rajono Kazlų Rūdos apylinkės agrarinės reformos tarnybą prašydamas atkurti jam nuosavybės teises į žemę paveldėtą iš tėvo A. P.. Minėtame prašyme kaip pretendentė nurodyta D. M., Andriaus, gimusi 1953 M. M. apskrities viršininko administracijos 1998-11-25 protokolu Nr. 4 buvo nutarta atkurti nuosavybės teisę į žemę M. K., K. V. ir A. P. lygiomis M. M. apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 51-8850-8950 ir 1998 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 51-8849-8949 atkurtos nuosavybės teisės K. V. ir A. P. vardu į du žemės sklypus: 3,5400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 5166/0004:172) ir 7,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 5166/0004:171), esančius Gabių kaime, Plutiškių seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. M. K. vardu 1999 m. gegužės 3 d. buvo M. M. apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1746M, kuri persiųsta į Kauno apskrities Prienų rajono Veiverių seniūniją. Šios išvados pagrindu Kauno apskrities viršininkas priėmė 2002 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 69-13288, kuriuo atkūrė nuosavybės teises pretendentei M. K. perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 6,88 ha žemės sklypą, esantį Grigaliūnų kaime, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajono savivaldybėje. D. V. M, patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1. 1999 m. rugpjūčio 4 M. M. apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 51-8850-8950; 2. 1999 m. rugsėjo 8 M. M. apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 281 ŽM „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo" K. V., A. P. atžvilgiu; 3. 1999 m. rugpjūčio 4 M. M. apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 51-8849-8949; 4. 2002 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-07-6149 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Prienų rajono savivaldybėje.) 1 priedo 8 punktą, 2 priedo 10 ir 11 punktus; 5. 2002 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 69-13288. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-383-554/2012 visiškai tenkino pareiškėjos D. V. Mi patikslintą skundą ir M. M. apskrities viršininko administracijos 1999 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 51-8850-8950M. M. apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 281 ŽM A. P., K. V. atžvilgiuM. M. apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 51-8849-8949; Kauno apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 02-07-6149 1 priedo 8 p., 2 priedo 10 p., llp.; Kauno apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 69-13288. 2012 m. lapkričio 30 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3042/2013 buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Ik-383-554/2012. Pažymėtina, kad restitucijos klausimas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. V. N. turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 25 d. išrašo duomenimisM. M. apskrities viršininko administracinių aktų pagrindu K. V. įpėdiniams I. M. V ir J. V. buvo išduotas 2004 m. gegužės 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6682, pagal kuriuos įpėdiniai paveldėjo Žemės sklypų dalis. Ieškovo atstovė pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 116 punktą Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos išnagrinėja piliečių prašymus ir, esant teisiniams pagrindams, priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurių priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Ieškovo atstovė pareiškė, kad nors įsiteisėjusiais teismo sprendimu yra panaikinti sprendimai dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypų dalis atkūrimo, žemės sklypai kaip nekilnojamojo turto objektai ir daiktinės teisės į juose nėra išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro ir tas negalės būti padaryta kol nebus išspręstas restitucijos klausimas. Prašo ieškinį pilnai patenkinti ir iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

A. I.-M. V. teismo posėdyje pareiškė, kad kreipsis į visas instancijas nuo kurių priklauso, apginti jos nuosavybės teises dėl žemės nacionalizavimo, kodėl vėl kartojasi tie patys senarijai ir vėl atimama žemė, prašo ieškovo ieškinio netenkinti ir jį atmesti, savo pateiktą atsiliepimą palaiko pilnai.(b.l48-49) . Teismo posėdyje parodė, kad ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius ginčija 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir prašo taikyti restituciją. Atsakovės manymu paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina buvus sandorį - palikimo priėmimą. Toliau aiškina, kad sandorių negaliojimo pasekmėms taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įstatymuose nustatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Jos manymu, nėra įstatymų nustatyta tvarka konstatuota, jog buvo padarytas nusikaltimas priimant administracinius aktus, kurių pagrindu K. V. buvo atkurtos nuosavybės teises į 3,8400 ha dalį 7,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir 1,7700 ha dalį 3,5400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Atsakovai laikytini sąžiningais įgįjėjais, minėtų žemės sklypų dalis įgiję paveldėjimo būdu. Iš to darytina išvada, kad net ir pripažinus 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu, iš atsakovų paveldėtas turtas negali būti išreikalautas. Atsakovės manymu, teismams nereikėtų pažeidinėti konstitucijos, atkurtos nuosavybės neliečiamumo, nesikišimo į privačius santykius. Teisė paveldėti mirusio fizinio asmens turtą, tai yra perimti jo turėtas turtines ir kai kurias asmenines neturtines teises, yra civilinė asmens teisė. Atsakovai šią teisę realizavo paveldėdami mirusios motinos turtą ir turtines teises. Būtent ieškovas kaip apskrities viršininko teisių perėmėjas yra atsakingas už tų administracinių aktų, kurie vėliau Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo panaikinti, teisėtumą. 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimas tapo kvestionuotinas tik po to, kai Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo konstatuotas administracinių teisės aktų neteisėtumas. Ieškovas kaip apskrities viršininko teisių perėmėjas turi pats prisiimti administracinių aktų panaikinimo padarinius. Todėl bendrųjų teisės principų - teisingumo, sąžiningumo, protingumo kontekste ieškovo pozicija laikytina nesąžininga, o ieškinys - atmestinu.

A. J. Valaitis, teismo posėdyje pritarė Irenos-M. V. paaiškinimams ir jis pabrėžė. Kad neturėtų vėl būti nacionalizuota iš motinos paveldėta žemė. Ieškiniu ieškovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius ieškiniu prašo panaikinti 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą ir prašo taikyti restitucija ir visą paveldėtą žemę grąžinti į pirmykštę padėtį. Atsakovai yra teisėti paveldėtos žemės šeimininkai, žemę atgavo iš mirusios motinos kaip palikimą bei paveldėdami jos turtą ir turtines teises. Atsakovo manymu, būtent ieškovas kaip apskrities viršininko teisių perėmėjas yra atsakingas už tų administracinių aktų, kurie vėliau Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu buvo panaikinti, teisėtumą. Kauno apygardos administracinis teismas sprendimu konstatavo administracinių teisės aktų neteisėtumą. Prašo ieškovo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas pagal byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus bei bylos dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 straipsnio straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 2 straipsnio, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio d. įsakymu Nr. 194, 1, 5 ir 6 punktų nuostatas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendinama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant jai priskirtą viešąjį interesą inter alia žemės reformos, nuosavybės teisių atkūrimo, valstybinės žemės tvarkymo ir administravimo srityse, numatytas CPK 49 straipsnio 2 dalyje. Nacionalinės žemės tarnyba, siekdama apginti viešąjį interesą, pateikė teismui ieškinį dėl dalies 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6682 nuginčijimo. 1991 m. gruodžio 2 d. M. M. M. rajono Kazlų Rūdos agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į A. P. (tėvo) iki 1940 m. žemės nacionalizacijos valdytą žemę. 1991 m. rugsėjo 17 d. prašymu A. P. kreipėsi M. M. rajono Kazlų Rūdos apylinkės agrarinės reformos tarnybą prašydamas atkurti jam nuosavybės teises į žemę paveldėtą iš tėvo A. P.. Minėtame prašyme kaip pretendentė nurodyta D. M., Andriaus, gimusi 1953 M. M. apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 25 d. protokolu Nr. 4 buvo nutarta atkurti nuosavybės teisę į žemę M. K., K. V. ir A. P. lygiomis M. M. apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 51-8850-8950 ir 1998 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 51-8849-8949 atkurtos nuosavybės teisės K. V. ir A. P. vardu į du žemės sklypus: 3,5400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 5166/0004:172) ir 7,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. 5166/0004:171), esančius Gabių kaime, Plutiškių seniūnijoje, Kazlų Rūdos savivaldybėje. M. K. vardu 1999 m. gegužės 3 d. buvo M. M. apskrities išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 1746M, kuri persiųsta į Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Veiverių seniūniją. Šios išvados pagrindu Kauno apskrities viršininkas priėmė 2002 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 69-13288, kuriuo atkūrė nuosavybės teises pretendentei M. K. perduodant neatlygintinai nuosavybėn turėtajam 6,88 ha žemės sklypą, esantį Grigaliūnų kaime, Veiverių seniūnijoje, Prienų rajono savivaldybėje, Kauno apskrityje. D. V. M, su patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti: 1. 1999 m. rugpjūčio 4 M. M. apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 51-8850-8950; 2. 1999 m. rugsėjo 8 M. M. apskrities viršininko administracijos įsakymą Nr. 281 ŽM „Dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką atkūrimo" K. V., A. P. atžvilgiu; 3. 1999 m. rugpjūčio 4 M. M. apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 51-8849-8949; 4. 2002 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-07-6149 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Prienų rajono savivaldybėje 1 priedo 8 punktą, 2 priedo 10 ir 11 punktus; 5. 2002 m. lapkričio 4 d. Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 69-13288. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-383-554/2012 visiškai tenkino pareiškėjos D. V. M patikslintą skundą ir M. M. apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 51-8850-8950M. M. apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 8 d. įsakymą Nr. 281 ŽM A. P., K. V. atžvilgiuM. M. apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 51-8849-8949; Kauno apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. įsakymą Nr. 02-07-6149 1 priedo 8 p., 2 priedo 10 p., llp.; Kauno apskrities viršininko 2002 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 69-13288. 2012 m. lapkričio 30 d. (b.l.20-21) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3042/2013 buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimas. (b.l. 35-48). Nustatytina, kad restitucijos klausimas nei pirmos instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. V. N. turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 25 d. išrašo duomenimisM. M. apskrities viršininko administracinių aktų pagrindu K. V. įpėdiniams I. M. V ir J. V. buvo išduotas 2004 m. gegužės 25 d. Paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 6682, pagal kuriuos įpėdiniai paveldėjo Žemės sklypų dalis ir įregistravę valstybės įnonės registrų centre (b.l. 23-26). Nustatytina, kad pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 116 punktą Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos išnagrinėja piliečių prašymus ir, esant teisiniams pagrindams, priima sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kurių priėmimo data yra nuosavybės teisių atkūrimo diena. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra panaikinti sprendimai dėl nuosavybės teisių į Žemės sklypų dalis atkūrimo, žemės sklypai kaip nekilnojamojo turto objektai ir daiktinės teisės į juose nėra išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro ir tas negalės būti padaryta kol nebus išspręstas restitucijos klausimas.

Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis Lietuvos Rrespublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis. Niekinis sandoris negalioja nuo sudarymo momento - ab initio Lietuvos Respublikos CK 1.95 straipsnio 1 dalis. T. K. apygardos administraciniam teismui, panaikinus neteisėtus administracinius aktus, turi būti panaikintos ir jų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės (Lietuvos A. T. 2000-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-20/2000). Kaip aukščiau teismas nurodė, atsakovai - K. V. įpėdiniai - I. M. Vaišnorienė, J. V. paveldėjo Žemės sklypų dalis Liudijimo, kuris buvo išduotas M. M. apskrities viršininko 1999 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. 51-8849-8949, ir Nr. 51-8850-8950 (b.l. 13,14) panaikintu Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-383-554/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-3042/2013, pagrindu. (b.l.27-34,35-42) Kauno apygardos administraciniam teismui panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, kadangi nustatė, kad nuosavybės teisės K. V. į Žemės sklypų dalis negalėjo būti atkurtos, todėl Žemės sklypų dalys negalėjo būti ir perleistos tretiesiems asmenims. Taigi Žemės sklypų dalių perleidimas vienašaliu sandoriu, priimant palikimą, negalėjo sukurti teisėtų padarinių, nes iš neteisės teisė neatsiranda (ex iniuria ius non oritur). K. L. dalis nebuvo panaikinta kartu su minėtais administraciniais aktais, tai šio sandorio panaikinimo klausimas sprendžiamas šioje byloje, tai yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.145 straipsniu, taikyta restitucija, tai yra panaikintos neteisėtų administracinių aktų pagrindu atsiradusios teisinės pasekmės. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.146 straipsniu, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi restitucija yra civilinių teisių gynimo būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagristai gavusi. Restitucija - šalių grąžinimas į buvusią iki teisės pažeidimo padėtį Lietuvos Respublikos CK 1.138 straipsnio 2 punktas, tai yra atkuriama buvusi iki teisės pažeidimo padėtis.

Be bendrųjų restitucijos taikymo taisyklių, teismas įvertina byloje, kurioje kyla restitucijos taikymo klausimas, susiklosčiusių teisinių santykių specifiką. Lietuvos Respublikos K. T. ne kartą aiškino Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 ir 47 straipsnių nuostatas, jų tarpusavio sąveikas, akcentavo valstybės išimtinių teisių į žemės gelmes, valstybinės reikšmės vidaus vandenis, miškus, parkus, kelius reikšmę, taip pat nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesą, jo reikšmę, apsaugą ir santykį su išimtine valstybės nuosavybe (Lietuvos Respublikos K. T. 1994 m. gegužės 27 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai). Pažymėtina, kad nuosavybės neliečiamybė nėra absoliuti teisinė kategorija - įstatymai ne tik saugo nuosavybę, bet ir nustato tam tikrus nuosavybės teisių įgyvendinimo apribojimus. Įstatymų nustatyti apribojimai kartu reiškia draudimą tam tikrose srityse įgyvendinti nuosavybės teises į tam tikrus objektus. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas įtvirtino ribotą restituciją, tai yra valstybė įsipareigojo grąžinti natūra ne visą nekilnojamąjį turtą, o tik tai, kas išliko; už neišlikusį ar negrąžintiną nekilnojamąjį turtą valstybė įsipareigojo teisingai atlyginti. Nuosavybės teisės grąžinimas siejamas su viešu interesu, todėl šis procesas turi būti skaidrus ir vykdomas laikantis įstatymų - tik teisėtai atkurta nuosavybė gali būti ginama, šiuo atveju atsakovams neteisėtai atkurta nuosavybė į dalis žemės. (b.l.23-26). Jeigu iš asmens turtas sugrąžinamas valstybei, svarbu, kad visi valstybės institucijų neteisėtų veiksmų padariniai būtų kuo greičiau pašalinti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, A. J. V. Ir kt., bylos Nr. 3K-3-518/2011).

Nepanaikinus 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 6682 dalyje dėl Žemės sklypų dalių, net ir Kauno apygardos administraciniam teismui 2012 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Ik-383-554/2012 pripažinus, M. M. apskrities viršininko administracijos 1998 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 51-8849-8949 M. M. apskrities viršininko 1999 m. rugsėjo 8 d. įsakymas Nr. 281 ŽM K. V. atžvilgiu yra neteisėti iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatoms, K. V. turto paveldėtojų J. V. ir I. M. V nuosavybės teisės į nurodytų žemės sklypų dalis lieka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, kadangi yra teismai paliko galioti paveldėjimo teisės liudijimą. Dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nustatytų ir aukščiau analizuotų aplinkybių viseto Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Žemės Ūkio M. M., Kazlų Rūdos, Kalvarijos skyriaus ieškinys šioje byloje tenkintinas visa apimtimi. Teismas, darydamas išvadas šioje byloje, privalo vadovautis nuostata, kad T. Į. 33 str. 4 d. numato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006-03-28 nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat tai yra jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų teismų praktikoje.

Kadangi atsakovų atžvilgiu Kauno apygardos administracinis teismas savo 2012-06-14 sprendimu panaikino 1999-08-M. M. apskrities viršininko sprendimą Nr. 51-8850-8950ir 1999-09-M. M. apskrities viršininko įsakymą Nr. 281ŽM A. P. ir K. V. atžvilgiu. M. M. apskrities 1999-08-04 sprendimą Nr. 51-8849-8949. P. K. apskrities viršininko administracijos 2002-11-04 Įsakymo Nr.02-07-6149 pirmo priedo aštuntą punktą ir antro priedo dešimtą ir vienuoliktą punktus. Tuo pačiu sprendimu panaikino 2002-11-04 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 69-13288. M. M. ir Kauno apskričių administracijos pažeidė įstatymą sugrąžindamos atsakovams nuosavybės teises į anksčiau jų tėvų valdytą žemę, todėl jų teisių perėmėjas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio M. M., Kazlų Rūdos ir Kalvarijos, bei Kauno rajono savivaldybės žemėtvarkos skyriai trauktini civilinėn atsakomybėn, todėl privalo ne tik įvykdyti įstatymo nustatytą jiems prievolę dėl išaiškintų įstatymų pažeidimų tame tarpe ir visiškai atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei, o ne reikalauti, kad jas atlygintų atsakovai. A. I.-M. V. ir J. V. savo turtines teises gynė ir gina remdamiesi Lietuvos Respublikos CPK IV dalies XXXIX skyriaus nustatyta tvarka, todėl teismo manymu jie atleistini nuo 142 litų žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei ir turėtų 17,39 litų pašto išlaidų valstybei už procesinių dokumentų ir šaukimų siuntimą šalims. (LR CPK 83 str. 1 d. 13p)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 13 p., 259 str., 260 str., 265 str., , 268 str., 270 str., 305 str., ir 307 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6682 dalyje dėl 3,8400 ha dalies 7,6800 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5166/0004:171) ir 1,7700 dalies 3,5400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 5166/0004:172) įregistruotų Nekilnojamojo turto registre J. V. ir I. M. V vardu.Panaikinus 2004 m. gegužės 25 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 6682 dalyje dėl žemės sklypų (kadastro Nr. 5166/0004:171 ir Nr. 5166/0004:172) dalių įregistruotų Nekilnojamojo turto registre J. V. ir I. M. Vvardu taikyti restituciją ir grąžinti šias žemės sklypų dalis Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, kurias valdytų patikėjimo teise Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per M. M. rajono apylinkės teismą.