Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atstovui advokato padejėjui Edgarui Burduliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, šalių procesinių dokumentų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė AB „Kauno energija“ tiekia šilumos energiją patalpai - butui, unikalus Nr. 1998-1070-7012:0032, esančiam (duomenys neskelbtini). Patalpose naudojami šilumos ir karšto vandens tiekimo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų. Ieškovė šilumos energiją ir karštą vandenį minėtam butui tiekia pagal kompetentingos valstybės institucijos patvirtintą šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą. Ieškovės pateikti buto apyvartos žiniaraščiai patvirtina, jog skola už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2016-08-01 suteiktas paslaugas yra 1755,57 Eur. Pagal kasacinio teismo suformuotą teisminę praktiką nepriklausomai nuo to, kas faktiškai naudojasi patalpomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi yra ir/ar individualią šilumos pirkimo – pardavimo sutartį sudaryti gali išskirtinai tik patalpų savininkas (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 8p., 20 p., 31 p., ir kt.). Tai reiškia, jog susiklosčiusių teisinių santykių šalimis yra ir gali būti tik tiekėjas ir patalpų savininkas. CK 6.384 str. nustato, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita, be to, vadovaujantis šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d., tokia sutartis, jeigu ji nebuvo sudaryta raštu pagal individualiai aptartas sąlygas, laikytina sudaryta pagal šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas. Pagal LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal šias sąlygas šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas - buitinis šilumos vartotojas. Šio įsakymo 26, 26, 28 punktuose nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovė V. D. priėmė palikimą po M. D. mirties(el.b.l. 88). LR CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, jog paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. LR CK 5.3 str. 1 d. yra nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, tai reiškia, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t.y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti ir iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, susijusias su paveldimu turtu. Atsakovė byloje nurodo, jog ieškovas remiantis CK 5.63 str nuostatomis, privalėjo per 3 mėnesius kreiptis pareikšdamas reikalavimus turto paveldėtojui. Civilinis kodeksas nenumato, kokia forma kreditorius gali reikšti reikalavimus turo paveldėtojui. Ieškovas nurodo, jog atsakovei kiekvieną mėnesį buto adresu buvo siunčiamos sąskaitos, kuriose buvo nurodyta bendras neapmokėtas įsiskolinimas už butą. Atsakovė šių sąskaitų gavimo neginčijo, į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes. Teismas laiko, jog ieškovas laiku ir tinkamai informavo atsakovę apie mirusiojo skolas už butui teikiamas paslaugas, todėl atsakovei, priėmus mirusiojo M. D. palikimą, atsirado pareiga apmokėti ieškovui susidariusį įsiskolinimą. Pagal CK 6.383 str. 1 d. nuostatas atsakovei, gaunančiai iš ieškovės paslaugas, atsiranda pareiga už jas sumokėti. Ieškovės pateikti duomenys, t. y. pateikti Buto apyvartos žiniaraščiai (el. byla, 1 t., b. l.93-95) rodo, kad jog už butui teikiamas paslaugas atsakovė neatsiskaitė. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nesant ginčo dėl skolos susidarymo laikotarpio ir skolos dydžio , ieškovei teikus paslaugas – šilumos energiją patalpai - butui, kurio unikalus Nr. 1998-1070-7012:0032, esančiam (duomenys neskelbtini), daro išvadą, jog atsakovė turi pareigą už suteiktas paslaugas sumokėti. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus ieškinys priteisti iš atsakovės 1755,57 Eur skolą už suteiktas paslaugas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 str., CK 6.383, 6.384).

Dėl delspinigių

Ieškovė prašo iš atsakovės ieškovei priteisti 59,77 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2014-07-01 iki 2016-08-01. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustatyta, kad „Fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius“. Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuria skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta. Ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 59,77 Eur delspinigiai priteistini iš atsakovės ieškovei (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.63 str., 6.71 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.260 str., 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str.).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Piniginės prievolės netinkamo vykdymo faktas byloje nustatytas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1755,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl sprendimo išdėstymo

Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, ir išdėstant sprendimo vykdymą turi būti siekiama šių dviejų šalių interesų pusiausvyros, neturi būti pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jam įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

Atsakovė atsiliepime nurodė, tą aplinkybę patvirtino ir jos atstovė teismo posėdžio metu, kad jos finansinė padėtis yra bloga, todėl prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 24 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė neprieštaravo, kad įsiskolinimo mokėjimas būtų išdėstytas dalinėmis įmokomis, tačiau ne ilgesniam, kaip 12 mėnesių terminui. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki – atsakovė gauna pensiją, kuri sudaro 257,76 Eur, per mėnesį, be to byloje nustatyta, kad atsakovė paveldėjusi turtą ėmėsi aktyvių veiksmų mokėti skolas, ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė skolą pripažįsta bei į tai, kad įgijusi nuosavybės teisę į butą, atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų skoloms padengti, o ieškovė priteistų sumų išdėstymui neprieštarauja, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatomis, teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas 24 mėnesių laikotarpiui dalinėmis įmokomis, kiekvieną mėnesį mokant po 75,64 Eur, paskutinį mėnesį sumokant ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 94,14 Eur. Toks skolos mokėjimo išdėstymas, teismo nuomone, atitinka tiek atsakovės, tiek ieškovės interesus, užtikrina šalių interesų pusiausvyrą bei šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą bei realų sprendimo įvykdymą.

Atsakovei išaiškintina, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 94,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 41 Eur žyminis mokestis, 51,43 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1,71 Eur už informacijos paiešką viešuose registruose.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 94,14 Eur, - CPK 93 str. 1d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, iš V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 1755,57 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 57 ct) skolą, 59,77 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 77 ct) delspinigius, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1755,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94,14 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Išdėstyti V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), 1755,57 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 57 ct) skolą, 59,77 Eur (penkiasdešimt devynis eurus 77 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanų nuo priteistos sumos (1755,57 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94,14 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų sumokėjimą akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokant skolą dalinėmis įmokomis, kiekvieną mėnesį mokant po 75,64 Eur, paskutinį mėnesį sumokant 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 94,14 Eur.

Išaiškinti atsakovei, kad nevykdant teismo sprendimo, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai priteistai sumai ir išieškoti įsiskolinimą pilnai.

Sprendimas per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.