Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja R. V., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Ukmergės rajono savivaldybėje pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje - N. Š., R. B., Ukmergės globos centras, dėl nuolatinio globėjo (rūpintojo) nušalinimo nuo pareigų atlikimo, kito globėjo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

20. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

21.1. Nepilnamečiai vaikai: R. M., gim. (duomenys neskelbtini)., ir K. M., gim. (duomenys neskelbtini)., yra likę be tėvų globos - mergaičių motina J. M. mirė (duomenys neskelbtini).; tėvystė nėra nustatyta. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-1215-759/2017 N. Š. paskirta nuolatine nepilnamečių K. M. ir R. M. globėja, vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja N. Š..

21.2. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. pranešimo Nr. 8VTP-316 apie galimą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad nuolatinės rūpintojos N. Š. šeimoje tęsiasi stipri konfliktinė situacija su rūpintine K. M.. Abipusiai rūpintojos ir rūpintinės nesutarimai pasireiškia audringomis reakcijomis, kurios skatina K. pasišalinti iš namų, galvoti apie suicidą. Rūpintoja atsisako toliau auginti anūkę. K. M. 2021 m. balandžio 22 d. nustatyta vaiko laikinoji priežiūra pas asmenį R. Š..

21.3. Iš Vaiko situacijos vertinimo anketų 8IGP-536, 8VSV-351, 8IGP-537, 8VSV-350 matyti, jog globotinei K. M. buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis, mergaitei taikoma laikina priežiūra (8LPA-15). Globotinei R. M. buvo nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir šeimai poreikį. Iš 2021 m. balandžio 26 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktų matyti, kad abi globotinės K. M. ir R. M. teigė patiriančios iš globėjos fizinį smurtą, kaip auklėjimo priemonę. Globėja dėl nesutarimų su vaiku atsisakė globoti K. M. (3GD-4537). Utenos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Anykščių rajone kreipėsi į Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariatą dėl galimo smurto prieš vaikus (8SD-1198). Buvo pervertintas R. M. Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas (8VSV-395) ir nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nepilnametės K. M. ir R. M. 2021 m. gegužės 12 d. apgyvendintos Ukmergės globos centre.

21.4. Iš Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2021 m. birželio 17 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad įtariamajai N. Š. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepadarius veiklos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties. Nutarime konstatuota, kad nepilnametė K. M. nurodė, jog močiutė sudavė pagaliu jai į kaktą, tačiau šie parodymai vertinami kritiškai, laikytini prielaidų pobūdžio teiginiais, išsakytais nuolatinių konfliktų su močiute kontekste, be to, mergaitei turint polinkį fantazuoti, negali būti laikomi neginčijamai nustatytais faktais.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimo turinį, byloje surinktus įrodymus, teismo posėdžio metu liudytojų – nepilnamečių vaikų močiutės (apeliantės) N. Š., suinteresuoto asmens (skundžiama nutartimi paskirtos nepilnamečių vaikų globėjos) R. B., globos įstaigos, kurioje buvo apgyvendintos nepilnametės, atstovo, psichologų, socialinės darbuotojos – duotus paaiškinimus bei parodymus, sprendė, kad vaikai, globojami suinteresuoto asmens - močiutės N. Š., patirdavo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, kaip auklėjimo priemonės, buvo naudojamos įvairios bausmės. Tuo pagrindu darė išvadą, kad N. Š. neužtikrino nepilnametėms K. ir R. M. tinkamos priežiūros, netinkamai jomis rūpinosi, neužtikrino fizinio ir psichologinio vaikų saugumo, todėl yra pagrindas nušalinti N. Š. nuo nepilnamečių K. M. ir R. M. globėjos pareigų. Taip pat, remdamasis bylos medžiaga ir tų pačių asmenų parodymais, teismas sprendė, mergaičių tarpusavio ryšys yra stiprus, seserys yra prisirišusios viena prie kitos, todėl vadovaudamasis vaikų interesų užtikrinimo principu, atsižvelgęs į tai, kad R. B. išreiškė norą globoti be tėvų globos likusias nepilnametes, byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad R. B. gebės užtikrinti globojamų mergaičių saugumą, pilnavertį fizinį, socialinį-emocinį vystymąsi bei auklėjimą, paskyrė R. B. nepilnamečių K. M. ir R. M. nuolatine globėja bei vaikų turto administratore, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su R. B. jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

23. Nagrinėjamu atveju atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutarties dalies, kuria apeliantė N. Š. nušalinta nuo nepilnametės R. M. nuolatinės globėjos (rūpintojos) ir vaikui priklausančio turto administratorės pareigų vykdymo; kuria nepilnametės R. M. nuolatinė globėja ir gaunamų lėšų tvarkytoja paskirta R. B., ir kurios gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)., nustatyta nepilnametės R. M. gyvenamoji vieta.

24. Vaikai – ypatinga visuomenės grupė, kurios teisės ir teisėti interesai privalo būti užtikrinami. Vaikams dėl jų fizinio ir psichinio nebrandumo yra reikalinga ypatinga apsauga ir globa, kuri būtina jų gerovei užtikrinti. Vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai (1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. įstatymu, toliau – Konvencija,27 straipsnio 1 dalis). Vaikui turi būti sudarytos sąlygos, kad minėtos jo teisės būtų įgyvendinamos ir tais atvejais, kai jo tėvų nėra, kai tėvai tų pareigų negali atlikti arba kai tėvų valdžia apribota ir būtent vaiko globa ir rūpyba padeda įgyvendinti vaiko teises. Nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai yra prioritetiniai, negali būti leidžiama pakenkti vaikų gerovei. Konvencijos preambulėje nurodyta, kad valstybės, Konvencijos dalyvės, susitarė dėl šios Konvencijos, atsižvelgdamos į ypatingą vaiko apsaugos būtinumą, kuri yra būtina dėl vaiko fizinio ir psichinio nebrandumo, į tai, kad vaikui reikia ypatingos apsaugos, ypatingo dėmesio ir priežiūros, taip pat atitinkamos teisinės apsaugos tiek iki gimimo, tiek ir po jo. Šios Konvencijos 3 str. 1 d. numatyta, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai.

25. Teisinių santykių dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) parinkimo teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis, tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis). Vaiko globėjo (rūpintojo) parinkimo tvarką reglamentuoja CK 3.268 straipsnis. Teismas, nustatydamas vaikui globą (rūpybą) ir paskirdamas globėją (rūpintoją), turi vadovautis išimtinai vaiko interesais, o išvadą dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo padaryti atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir geriausius vaiko interesus bei jų įgyvendinimo galimybes kiekvienoje konkrečioje situacijoje ir priimti labiausiai vaiko interesus atitinkantį sprendimą.

26. Globėjui (rūpintojui) tenka itin sunki ir atsakinga užduotis – padėti psichologiškai ir fiziškai atsigauti vaikui, tapusiam netinkamo tėvų rūpinimosi/negalėjimo juo rūpintis auka. Globėjo (rūpintojo) pareigoms asmuo turi būti pasiruošęs tiek fiziškai, tiek morališkai, tiek dvasiškai, nes jis prisiima įstatymo pareigą užauginti ir dorai išauklėti nepilnametį asmenį. Vaiko globa (rūpyba) apima ištisą sistemą nuolatinių priemonių ir veiksmų, kurių globėjas (rūpintojas) turi imtis atlikdamas šią pareigą.

27. CK 3.271 str. nustatytos vaiko globėjo (rūpintojo) pareigos: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitas svarbias aplinkybes, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą ir išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintojo teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jie gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo ar rūpintojo pareigų.

28. Pažymėtina, kad esminis dalykas nušalinant globėją nuo pareigų yra konstatavimas, jog globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Globėjas privalo užtikrinti ne tik tinkamas buities sąlygas, pasirūpinti vaiko švara, tvarkingumu, bet ir suteikti fizinį ir psichinį saugumą, vystymosi, ugdymosi sąlygas, užtikrinti vaiko sveikatą bei parengti vaiką savarankiškai gyventi visuomenėje.

29. CK 3.246 straipsnio 3 dalyje ir CPK 494 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad globėjas ar rūpintojas gali būti jį paskyrusio teismo nutartimi nušalintas nuo pareigų, jeigu jis netinkamai atlieka globėjo ar rūpintojo pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais.

30. Atskirajame skunde apeliantė nesutiko su teismo išvada dėl to, kad jos globojami vaikai patirdavo tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs visos bylos medžiagos visumos ir tos aplinkybės, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto prieš vaikus, t. y. nusikalstamos veiklos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo nutrauktas jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Su tokia pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

31. Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaikų fizinio ir psichologinio smurto apraiškų patyrimo, vertino ne vien tik pačių nepilnamečių mergaičių apklausų įvairiose institucijose/pas psichologus metu nurodytus duomenis, tačiau ir Vaiko situacijos vertinimo anketose (8IGP-536, 8VSV-351, 8IGP-537, 8VSV-350, 8VSV-395) bei Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktuose (3GD-4537) surinktus duomenis, taip pat ir kelių psichologų (teismo psichologo D. N., psichologės K. K.) išvadas, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų (R. B., K. Š., globos koordinatorės – socialinės darbuotojos D. P.) parodymus, iš kurių matyti, kad abi mergaitės nuosekliai teigė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams, vykdžiusiems globos priežiūrą, tiek su abejomis mergaitėmis dirbusiems psichologams, tiek R. B., kuri skundžiama nutartimi paskirta jų globėja, jog buvo patyrusios fizinį ir psichologinį smurtą iš senelės pusės, kuris pasireiškė ne tik mušimu ar fizinėmis bausmėmis, bet ir šaukimu, menkinimu ir pan.

32. Pažymėtina, kad apeliantė neskundžia pirmosios instancijos teismo nutarties, įskaitant ir jos motyvuojamosios dalies, dalyje dėl jos nušalinimo nuo K. M. globėjos pareigų, t. y. nekvestionuoja jos nušalinimo nuo globėjos pareigų pagrindų buvimo.

33. Svarbu pažymėti, kad vien ta aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas apeliantės atžvilgiu buvo nutrauktas, jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, savaime neeliminuoja fizinio smurto ar kitokio smurto vaikų atžvilgiu vartojimo galimybės. Teismas pažymi, kad skirtingai nuo civilinio proceso, kuriame vadovaujamasi įrodymų tikėtinumo taisykle (faktas laikoma įrodytu, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus) bei formalios (santykinės) tiesios nustatymo principu, baudžiamajame procese reikalaujama absoliučios (materialios, objektyvios) tiesos nustatymo, t. y. absoliutaus asmens teiginių atitikimo tikrovei. Esant abejonėms dėl vienokio ar kitokio fakto buvimo, abejonės aiškintinos baudžiamojon atsakomybėn traukiamo / patraukto asmens, t. y. įtariamojo / kaltinamojo naudai. Tai reiškia, kad esant abejonėms dėl konkretaus asmens, kuriam pareikštas įtarimas kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktinas, kadangi baudžiamojo persekiojimo tokio asmens atžvilgiu pradėjimas ir vykdymas, iš anksto žinant, kad išnagrinėjus bylą nebus galima priimti apkaltinamojo teismo nuosprendžio jo atžvilgiu, reikštų nereikalingą lėšų ir proceso dalyvių laiko švaistymą, tam tikrais atvejais galėtų būti vertinamas kaip neleistinas žmogaus teisių suvaržymas. Tuo tarpu civiliniame procese, kaip minėta, nėra keliami tokie aukšti įrodinėjimo standartai, kaip baudžiamajame procese, o vadovaujamasi įrodymų tikėtinumo ir pakankamumo principu, kuris reiškia, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; ir kt.).

34. Kaip pagrįstai nurodo apeliantė, visi CPK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti vaiko globos nustatymo principai yra vienodai svarbūs ir reikšmingi. Nagrinėjamoje byloje susiklostė dviejų principų – giminaičių pirmumo teisė tapti vaiko globėju ir brolių bei seserų neišskyrimo - kolizija, kuri, apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo pagrįstai pirmosios instancijos teismo išspręsta pastarojo principo naudai, kadangi, kaip jau buvo minėta, byloje pakankamai aukštu tikėtinumo laipsniu nustatytas tam tikro fizinio ir psichologinio smurto naudojimo, t. y. netinkamų vaiko drausminimo priemonių naudojimo, psichologinio saugumo ir gerovės neužtikrinimo ne tik K, bet ir R atžvilgiu faktas, kas leidžia teismui spręsti, jog nebuvo visiškai užtikrintas vienas esminių vaiko globos (rūpybos) tikslų – vaiko auklėjimas ir priežiūra aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti (CK 3.248 straipsnio 1 dalis), taip pat užtikrinimas, kad nepilnamečiai vaikai nebūtų įtraukti į konfliktus, kad netaptų konfliktų dalyvių įrankiais, tuo pačiu globėjos neįgyvendinta viena esminių pareigų, įtvirtintų CK 3.271 straipsnyje, - užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, tinkamai auklėti vaiką, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

35. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vaiko giminaičių ir kitų su vaiku emociniais ryšiais susijusių asmenų pirmumo teisė tapti globėjais jiems suteikiama tik tada, kai tai atitinka vaiko interesus, o nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių dėl vaiko globos nustatymo su giminaite – močiute, atitikties geriausiems vaiko interesams, ypač turint omenyje, kad toje pačioje normoje įtvirtintas ir kitas itin svarbus vaiko globos nustatymo principas – būtent geriausių vaiko interesų pirmumo principas, o LR Civilinio kodekso 3.3 straipsnyje apskritai įtvirtintas bet kokiuose šeimos teisiniuose santykiuose taikytinas universalus prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad vertinant vaiko globos nustatymo principų reikšmę, CK 249 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas vaiko interesų pirmumo principas yra absoliutus, o kiti principai nėra absoliutūs ir, jeigu to reikalauja vaiko interesai, nuo pastarųjų principų gali būti nukrypstama (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2005, 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-169/2010).

36. Nagrinėjamoje byloje nustatytas itin glaudus abiejų seserų tarpusavio ryšys, geri jų tarpusavio santykiai. Nors byloje yra duomenų, kad tarp mergaičių įvyksta konfliktai (barasi, mušasi tarpusavyje), tačiau sutiktina su psichologės, dirbusios su nepilnametėmis mergaitėmis, taip pat ir pareiškėjos teiginiais, kad tokie vaikų tarpusavio nesusitarimai yra būdingi daugeliui tokio paties amžiaus vaikams, todėl neturėtų būti vertinami kaip įrodymai, pateisinantys vaikų išskyrimą. Nepaisant to, mergaitės nurodė, kad nori gyventi kartu, kartu leisti laiką, bendrauti, dalintis išgyvenimais, ilgisi viena kitos. Glaudų ir stiprų seserų tarpusavyje ryšį patvirtina tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai (Vaikų situacijos vertinimo anketose esantys duomenys), tiek pačių mergaičių apklausų metu įvairiems specialistams duoti paaiškinimai, tiek byloje apklaustų liudytojų R. B., globos įstaigos, kurioje buvo apgyvendintos nepilnametės, atstovo, socialinės pedagogės parodymai apie tai, kad seserys yra prisirišusios viena prie kitos, apie K. išgyvenamą didelį nerimą dėl galimo išskyrimo su seserimi R., taip pat psichologų, dirbusių (apklausiusių) su nepilnametėmis, parodymai, kad mamos netekusių mergaičių išskyrimas sukeltų joms dar vieną trauminę patirtį bei dvasinius išgyvenimus.

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo aspektu turi būti atkreiptas dėmesys ne tik į seserų išskyrimo ir skirtingų globos vietų bei globėjų nustatymo (kuriuo iš esmės siekia apeliantė) įtaką bei pasekmes pačiai R., dėl kurios teisių ir nagrinėjamas atskirasis skundas, tačiau tokio išskyrimo itin skaudžias pasekmes bei įtaką K., kuri taip pat yra nepilnametė ir kurios teisės bei interesai vienodai svarbūs bei gintini, kadangi iš bylos medžiagos matyti ypatingai stiprus būtent K. prisirišimas prie sesers R., noras gyventi kartu, itin negatyvūs išgyvenimai ir didelis nerimas vien pagalvojant apie išsiskyrimo su seserimi galimybę.

38. Taip pat atskirajame skunde apeliantė apeliuoja į nepilnametės R. išsakytą norą gyventi su močiute, nurodo, jog R. išsakytas noras rūpintis ir prižiūrėti močiutę įrodo jų tarpusavio ryšį ir artimą santykį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nepilnamečio vaiko nuomonė yra būtina ir itin svarbi, sprendžiant bet kokį klausimą dėl jo teisių ir pareigų, o nagrinėjamu atveju neabejotina, kad R., atsižvelgiant į savo amžių ir išsivystymą, yra pajėgi tokią nuomonę suformuoti ir išreikšti, ši nuomonė buvo jos nuosekliai išsakoma tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijoms, tiek psichologams, tuo pačiu vertinama teismo proceso pirmosios instancijoje metu, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju vaiko išsakytas noras gyventi su močiute kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo geriausiems vaiko interesams.

39. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant ginčus dėl vaikų, svarbu ne tik išsiaiškinti vaikų nuomonę, bet ir nustatyti, ar jų nuomonė neprieštarauja vaikų interesams. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pažymėtina, jog dėl nebrandumo, auklėjimo spragų ir panašių aplinkybių vaiko norai ir interesai ne visuomet sutampa, todėl kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar vaiko norai atitinka jo interesus. Jei vaiko norai prieštarauja jo interesams, sprendimą būtina priimti vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007).

40. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju negalima neatkreipti dėmesio į nepilnametės R. išsakytos pozicijos (noro) gyventi su močiute priežastis – mergaitė nurodė (tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistams, tiek teismo psichologui), kad nori gyventi su močiute, kadangi močiutei negerai su sveikata, jai sunku gyventi, ji jaučiasi atsakinga už močiutę, močiutei reikalinga pagalba ir pan. Tačiau pažymėtina, kad mergaitė nėra pažymėjusi nei vieno argumento, dėl ko jai asmeniškai būtų gerai gyventi pas močiutę – pvz., jų tarpusavio ryšį, santykį, prisirišimą, jausmus, bendravimą ir pan. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad toks mergaitės išreikštas noras yra paremtas iš esmės atsakomybės už močiutę jausmu, tačiau ne jų tarpusavio artimu, šiltu ryšiu. Be to pažymėtina, kad apklausiama R. tuo pačiu nuolat pažymėdavo, kad norėtų gyventi ir su seserimi, jos pasiilgsta, išreiškė norą gyventi R. B. šeimoje tuo atveju, jeigu močiutė būtų nušalinta nuo globėjos pareigų, šiuo metu R. B. vadina mama, jaučiasi saugi ir mylima jos šeimos.

41. Visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog apeliantė turi būti nušalinta nuo globėjo (rūpintojo) pareigų abiejų vaikų, įskaitant R., atžvilgiu yra pagrįsta vaikų interesų prioritetu, kadangi globėja N. Š. netinkamai vykdė CK 3.271 straipsnyje nustatytas globėjos (rūpintojos) pareigas, neužtikrino tinkamos vaikų priežiūros, fizinio ir psichologinio saugumo, globotinių teisių ir interesų apsaugos.

42. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, kitomis įstatymo nuostatomis, tuo tarpu atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepripažintinos pagrįstomis, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, nutartis yra argumentuota, pagrįsta konkrečių faktinių aplinkybių vertinimu, teisės normų bei principų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, plačiau jų nekartodamas, mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.