- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-12
- Bylos Nr.
- E1-411-1096/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-63-8-01183-2025-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė - Gelgotė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus teisinės pagalbos prašymą dėl piniginės sankcijos, paskirtos UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. GA28910428, kuris įsiteisėjo 2025 m. liepos 2 d., UAB (duomenys neskelbtini) paskirta 80 Eur bauda dėl to, kad 2025 m. gegužės 29 d. 02.25 val. kelyje Riga, Lielirbes iela pie nobrauktuves uz Baseina ielu, transporto priemone „Toyota Corolla“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuota greičiu 79 km/val. (įvertinus paklaidą), kur leistinas greitis 50 km/val. Greitis užfiksuotas matavimo įrenginiu GATSO Nr. 16-22-033-016.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus prašymas (liudijimas su dokumentais) pripažinti ir vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) 2025 m. birželio 4 d. sprendimu byloje Nr. GA28910428 paskirtą 80 Eur piniginę sankciją, vadovaujantis Europos Sąjungos 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas 2005/2214/TVR).
Pinigine sankcija nubausto juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas į teismo posėdį dėl teikimo nagrinėjimo neatvyko. 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė papildomus dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašo netenkinti Kompetentingos Institucijos prašymo, nes byloje nėra jokių įrodymų, kad sprendimas dėl baudos buvo įteiktas. Akcentuojama, kad dokumentas siųstas paprasta pašto siunta, be jokio gavimo ar pasirašymo patvirtinimo, o tai negali būti laikoma tinkamu įteikimu. Nurodo, kad teikime nėra nurodyta objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti realų jo padarymą. UAB (duomenys neskelbtini) Latvijos Respublikos institucija nesuteikė galimybės nurodyti apie faktinį transporto priemonės naudotoją (b. l. 42-45).
Į teismo posėdį bendrovės atstovas ir prokuroras neatvyko, todėl teikimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad nubausto asmens ir prokuroro neatvykimas į teismo posėdį klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ str. 2 d.), teikimas išnagrinėtas UAB (duomenys neskelbtini) atstovui ir prokurorui nedalyvaujant.
Baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos ar juridinio asmens buveinės vietos apylinkės teismas.
Iš bylos duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) registruota adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašymas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos liudijimas atitinka Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis Pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 5 straipsnio 1 dalimi, pagal šio pamatinio sprendimo sąlygas, netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo, pripažįstami ir vykdomi sprendimai dėl veikų, pažeidžiančių kelių eismo taisykles, įskaitant taisyklių dėl vairavimo ir poilsio laiko bei taisyklių dėl pavojingų krovinių pažeidimus, jeigu už juos baudžiama sprendimą priėmusioje valstybėje ir kaip jie yra apibrėžti sprendimą priėmusios valstybės teisės.
Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina tokio sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Šis Pamatinis sprendimas yra vienas iš abipusio pripažinimo principu grindžiamų Europos Sąjungos teisės aktų, skirtų supaprastinti valstybių narių bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Pamatinio sprendimo 6 straipsnyje numatyta, kad „Sprendimą vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos, nereikalaudamos jokių papildomų formalumų, pripažįsta joms pagal 4 straipsnį perduotus sprendimus ir nedelsdamos imasi būtinų priemonių, kad jie būtų vykdomi, išskyrus atvejus, kai kompetentinga institucija nusprendžia taikyti 7 straipsnyje numatytą pagrindą nepripažinti ar nevykdyti sprendimo“. Taigi valstybės narės turi pasitikėti viena kitos teisine sistema, tikėti, kad teismo sprendimas užsienio valstybėje buvo priimtas laikantis visuotinai priimtinų žmogaus teisių apsaugos standartų ir pripažinti kitos valstybės kompetentingos institucijos teismo sprendimą be išsamaus faktinių situacijos aplinkybių tyrimo.
Susipažinęs su Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos pateiktais dokumentais, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindų, numatytų BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje, dėl kurių teismas atsisakytų pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos atitinkamos institucijos priimtu sprendimu UAB (duomenys neskelbtini) paskirtą piniginę sankciją. Iš pateikto rašto motyvų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su prašymu pripažinti ir vykdyti paskirtą piniginę sankciją, nes mano, jog Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos tinkamai neinformavo apie administracinį nusižengimą ir jai priimtą sprendimą. Įmonės vadovas nurodo, kad procesiniai dokumentai išsiųsti paprasta pašto siunta, be jokio gavimo ar pasirašymo patvirtinimo, o tai neatitinka nei nacionalinių, nei ES teisės aktų.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 6 d. raštu kreipėsi į Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją, dėl papildomų duomenų pateikimo, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) susijusį procesą informuota įstatymo nustatyta tvarka, patvirtinančius dokumentus, apie sprendimo Nr. GA289104280, 2025 m. birželio 4 d. išsiuntimą ir/ar įteikimą įmonės registruotu e. paštu ar buveinės adresu (b. l. 40-51). 2025 m. gruodžio 29 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos atsakymas dėl duomenų pateikimo, kuriame nurodyta, kad sprendimas Nr. GA28910428 buvo išsiųstas buveinės adresu kaip paprastas laiškas, kuris adresatui įteikiamas įdedant į jo pašto dėžutę be gavimo patvirtinimo parašo. Kai laiško neįmanoma pristatyti adresatui, visi laiškai nedelsiant grąžinami siuntėjui, nurodant nepristatymo priežastį. Pažymėtina, kad 2025 m. birželio 4 d. sprendimas nebuvo grąžintas kompetentingai institucijai, todėl institucija neturėjo pagrindo manyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) negavo sprendimo administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. GA28910428. Taip pat sprendime nurodyta apskundimo tvarka, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teisę pateikti skundą, tačiau apskundimo teise nebuvo pasinaudota (b. l. 64-67; 69-70).
Nagrinėjamos bylos kontekste nėra pagrindo sutikti su tokiu UAB (duomenys neskelbtini) atstovo vertinimu. Minimame rašte nurodyta, kad įmonės adresas yra (duomenys neskelbtini). Toks pats adresas nurodytas ir sprendime Nr. GA28910428, kuriuo Latvijos Respublikos institucija siuntė procesinius dokumentus. Vadinasi, nėra pagrindo abejoti ir nepasitikėti Latvijos Respublikos institucijos nurodytomis aplinkybėmis dėl minimų dokumentų siuntimo Bendrovei. Pažymėtina, kad Tarybos 2005/214/TVR pamatinis sprendimas ir jo vykdymas pirmiausia realizuojamas abipusiu pasitikėjimo principu. Dėl nustatyto, UAB (duomenys neskelbtini) buvo tinkamai informuota, nes Latvijos Respublikos institucija siuntė dokumentus įmonės buveinės adresu (tą patį adresą nurodo ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovas rašte).Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsakomybėn patrauktos šalies argumentai, jog ji procesinių dokumentų, siustų juridinio asmens buveinės adresu, negavo, nesudaro pagrindo nepripažinti piniginę sankciją (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-164-497/2025).
Atmestinas UAB (duomenys neskelbtini) argumentas, kad tinkamai neinformuoti negalėjo nurodyti, kas pagal nuomos sutartį naudojosi automobiliu pažeidimo padarymo metu. Pagal Latvijos Respublikos teisę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą atsako transporto priemonės savininkas (turėtojas, valdytojas), todėl UAB (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės savininkui (valdytojui), buvo paskirta piniginė sankcija už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą). Šiame kontekste pasakytina, kad, nors yra sudaryta nuomos sutartis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra svarbu, koks asmuo pagal nuomos sutartį administracinio nusižengimo padarymo laiku Latvijos Respublikoje vairavo automobilį. Kita vertus, nuomos sutarties pagrindu Bendrovė gali reikalauti sumokėtos baudos iš transporto priemonę vairavusio asmens arba spręsti dėl reikalavimo iš pastarojo regreso instituto tvarka.
Argumentas, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti realų pažeidimą ir jo pažeidėją, nenagrinėjamas. Minėta, teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą bausmę, nevertina tokio sprendimo turinio, nesprendžia ir neperžiūri nuteistojo kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo ir kt. Be to, pareiškime išdėstytos neaiškios nusižengimo aplinkybės, nėra numatytos nei viename iš BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 1-12 punktų, kuriuo remiantis būtų galima nepripažinti paskirtos piniginės sankcijos.
Be to, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 30 d. nutartimi dėl analogiško pobūdžio pažeidimo buvo atmestas UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinis skundas, nurodant, kad sprendimas dėl administracinio nusižengimo pareiškėjui buvo įteiktas Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, ir tai atitiko Pamatiniame sprendime įtvirtintas nuostatas. Pareiškėjas nurodo eilę Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių, kuriose anot jo priimtas kitoks sprendimas, tačiau skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas vadovaujasi aukštesniųjų teismų suformuota praktika, o būtent apygardų teismų, kurie analogiškais klausimais priima galutines ir neskundžiamas nutartis (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. 1S-242-1072/2025, 1S-231-885/2025, 1S-164-497/2025 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo atveju nagrinėjamoje byloje Latvijos Respublika pateikė duomenis apie pranešimo išsiuntimą UAB (duomenys neskelbtini) (priešingai nei atvejais, kai pateikiama informacija, kad šaukimas neįteiktas, arba objektyvių duomenų apie pranešimo išsiuntimą nėra (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1S-232-1121/2020)) ir netikėti Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų pateikta informacija Lietuvos Respublikos teismai neturi pagrindo
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimas (sprendimas tapo galutiniu 2025 m. liepos 2 d.) dėl UAB (duomenys neskelbtini) paskirtos 80 Eur piniginės sankcijos pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹, 365² ir 364 straipsniais,
nutaria:
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus teisinės pagalbos prašymą tenkinti.
Pripažinti Latvijos Respublikos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyriaus 2025 m. birželio 4 d. sprendimu (sprendimas tapo galutiniu 2025 m. liepos 2 d.) UAB (duomenys neskelbtini) paskirtą 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Išaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) atstovui, kad piniginė sankcija turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Artea bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Urbo bankas (buvęs UAB Medicinos bankas)..
Piniginės sankcijos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos piniginės sankcijos, ji antstolio bus išieškoma priverstinai.
Nutarties nuorašus išsiųsti UAB (duomenys neskelbtini) atstovui ir prokuratūrai.
Apie šį sprendimą nedelsiant informuoti Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Vyriausios viešosios tvarkos policijos valdybos Reagavimo valdybos Eismo saugumo valdymo biuro Foto radarų skyrių.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.