- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-694-638/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Atsakovas
- I. J., E. J.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rimina LT“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo I. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-568-418/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimina LT“ ieškinį atsakovams I. J. ir E. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Rimina LT“ ieškinyje prašė pripažinti tarp atsakovų I. J. ir E. J. 2018 m. birželio 29 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1684 negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei pritaikyti byloje restituciją natūra grąžinant dovanotą turtą I. J. nuosavybėn ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir pripažino tarp atsakovų I. J. ir E. J. 2018 m. birželio 29 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 1684 negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei taikė restituciją natūra grąžinant dovanotą turtą I. J., nuosavybėn. Teismas priteisė iš atsakovų ieškovės naudai po 1 397,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. A. I. J. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė peržiūrėti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių. Pareiškime nurodė, jog priimdamas sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su actio Pauliana sąlygų viseto egzistavimu. Teismo išvada nėra tinkamai motyvuota ir nepagrįsta konkrečiais byloje esančiais duomenimis. Ieškovė neįrodė neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą I. J. realaus egzistavimo. Kauno apskrities VPK 2018 m. gegužės 29 d. tyrėjos D. P. nutarime nurodyta, jog 123 839,68 Eur vertės reikalavimas atlyginti žalą pareikštas įtariamajai V. L., todėl šis dokumentas nepatvirtina atsakovo I. J. atžvilgiu galiojančios ieškovės reikalavimo teisės. Jokių kitų atsakovo neginčijamą turtinę prievolę ieškovei patvirtinančių duomenų ieškovė nepateikė, todėl pagal objektyvius bylos duomenis teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti pirmąją actio Pauliana sąlygą įrodyta nagrinėjamoje civilinėje byloje. Ieškovės teiginiai, jog atsakovas ieškovei padarė ne mažiau nei 39 066,59 Eur žalos, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadas, jog 2018 m. birželio 29 d. sandorio sudarymas turėjo esminės įtakos atsakovo turtinės padėties pasikeitimui, todėl šie ieškovės teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, kadangi buvo priimtas netinkamai ištyrus byloje esančius įrodymus bei pažeidžiant tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis buvo priteista 2 795,19 Eur bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, neatitinkanti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimų, todėl teismo sprendimas, kuriuo buvo patenkintas šis ieškovės reikalavimas, nepagrįstas ir neteisėtas. Klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendė neteisingai, tuo pažeisdamas atstovavimo išlaidų priteisimą reglamentuojančias proceso teisės normas.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą dėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, taip pat atsakovas nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių teismas turėjo atsisakyti priimti sprendimą už akių. Atsakovas, sužinojęs apie jam pareikštą ieškinį (2018 m. spalio 12 d.) ir supratęs, kad kitą dieną išvyks į D. B., privalėjo informuoti teismą bei prašyti pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovas, piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis, nebūdamas pakankamai rūpestingas bei apdairus, nepateikė prašymo dėl termino pratęsimo ir nepranešė teismui apie svarbias aplinkybes bei nepateikė jokių įrodymų, kodėl negalės pateikti atsiliepimo į ieškinį. Pareiškime atsakovas jokių įrodymų ir aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių priėmimo pagrįstumui ir teisėtumui, nenurodo, tik pateikia deklaratyvius teiginius, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą atsakovas pateiks atsiliepimą į ieškinį bei visus su byla susijusius įrodymus, tačiau toks atsakovo teiginys yra nepagrįstas, kadangi tokie įrodymai turėjo būti pateikti kartu su teikiamu pareiškimu. Atsakovas pareiškime deklaratyviais teiginiais siekia paneigti pasirinktinas dvi actio Pauliana sąlygas, t. y., kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę bei kad ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Ieškovės faktiškai byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo sprendimu buvo tinkamai priteistos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino atsakovo I. J. pareiškimo dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas priteisė iš atsakovo I. J. ieškovės UAB „Rimina LT“ naudai 787, 69 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas nurodė, kad atsakovams procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai (asmeniškai), atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neprašė šio termino pratęsti, todėl spręstina, jog atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė be pateisinamų priežasčių. Esant ieškovės prašymui teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas pažymėjo ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovė ieškinį reiškė ne tik atsakovui I. J., tačiau ir atsakovo motinai, su kuria atsakovas sudarė dovanojimo sandorį ir padovanojo atsakovui iki tol priklausiusį turtą. Teismo procesiniai dokumentai, tame tarpe ir teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kuria uždrausta atsakovei disponuoti ginčo turtu, įteikti asmeniškai 2018 m. rugpjūčio 16 d., tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. spalio 12 d. per antstolį. Teismo procesiniuose dokumentuose aiškiai buvo nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Tai, kad atsakovas kitą dieną išvyko į D. B., negali būti vertinama kaip svarbi priežastis praleidus procesinį terminą. Teismo pranešime buvo nurodyti teismo kontaktiniai duomenys, todėl atsakovas turėjo visas galimybes pasinaudodamas elektroninėmis priemonėmis domėtis bylos eiga, taip pat ir pareikšti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo. Atsakovas, būdamas kaltinamasis baudžiamoje byloje Nr. 1-1-1049/2019, yra susipažinęs su šios bylos medžiaga, atsakovui buvo ir yra žinoma, kad ieškovė šioje baudžiamojoje byloje yra pripažinta civiline ieškove, todėl atsakovas ne tik galėjo, bet ir turėjo suprasti, kokio procesinio rezultato ieškiniu siekia ieškovė, prašydama pripažinti atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį negaliojančiu. Įvertinęs visas aplinkybes teismas sprendė, kad ne svarbios priežastys lėmė atsakovams laiku nepateikti atsiliepimo į ieškovės ieškinį, tačiau abiejų atsakovų pasyvus elgesys.
7. Teismas nurodė, kad sprendime už akių konstatavo, jog 2018 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarimu ieškovė pripažinta civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56957, taip pat įvertino tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-2499-1049/2018 siekiant užtikrinti UAB „Rimina LT“ civilinį ieškinį laikinai, 6 mėnesių laikotarpiui iki 2019 m. sausio 18 d., apribotos nuosavybės teises į kaltinamojo I. J. nekilnojamąjį turtą esantį (duomenys neskelbtini), kuris prieš šios nutarties priėmimą jau buvo atsakovo perleistas savo motinai. Atsakovas, prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, t. y. atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurie nebuvo žinomi teismui priimant sprendimą už akių. Formalius atsakovo teiginius, kad ieškovė neturi neabejotinos reikalavimo teisės į atsakovą, paneigia byloje esantys įrodymai, o atsakovas ginčydamas šią ieškovės teisę privalėjo pateikti teismui įrodymus, kurie sudarytų pagrindą teismui suabejoti teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, tačiau tokie įrodymai teismui nepateikti. Teismas nurodė, kad visi ieškovės pateikti byloje įrodymai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas.
8. Teismas nurodė, kad priteisdamas iš kiekvieno atsakovo po 1 397,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ ir įvertino, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas skundžiamoje nutartyje padarė nemotyvuotas ir nepagrįstas išvadas dėl egzistuojančios ieškovo reikalavimo teisės atsakovui. Jokių atsakovo neginčijamą turtinę prievolę ieškovei patvirtinančių duomenų ieškovė byloje nepateikė.
9.2. Teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų turinio bei aplinkybės, jog ieškovas ieškinyje nesugebėjo nurodyti aiškaus reikalavimo atsakovui dydžio ir tvirtino, jog tariamai ieškovo patirta žala yra ne mažesnė nei 39 066,59 Eur. Ieškovės nurodytas žalos dydis neatitinka 2018 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK vyresn. tyrėjos D. P. nutarime įtvirtinto dydžio (123 839,68 Eur). Ši aplinkybė patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovės pateikti duomenys buvo prieštaringi, netikslūs ir konkrečioje proceso stadijoje sprendimo už akių priėmimas nebuvo galimas.
9.3. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovo procesinę padėtį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-1049/2019 ir padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimo teisės atsakovo atžvilgiu egzistavimo, remdamasis išimtinai tik ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos medžiaga. Pažymėtina, jog kol baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-1049/2019 atsakovo atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio atsakovo kaltė dėl ieškovės nurodytos tariamos žalos padarymo yra neįrodyta. Ieškovės deklaruojamas turtinio pobūdžio reikalavimas nėra nei galiojantis, nei vykdytinas.
9.4. Teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovo pareiškimo argumentų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų, susijusių su antrąja CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga, t. y. kreditoriaus teisių pažeidimo nustatymu, ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo 2018 m. gruodžio 3 d. pareiškimas grindžiamas iš esmės tik formaliais argumentais dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovą neturėjimo. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, neteisėta bei pažeidžia šalių procesinės lygybės principą, kadangi teismas be jokio teisinio pagrindo ignoravo dalį atsakovo pareiškime nurodytų sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą patvirtinančių aplinkybių.
9.5. Teismas nepagrįstai nevertino atsakovo pareiškimo argumentų ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų apie nuosavybės teise turimą turtą, kuriais tariamas ieškovės teisių pažeidimo faktas buvo paneigtas ir patvirtintas sprendimo už akių aiškus neteisėtumas.
9.6. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti 2018 m. spalio 12 d. Atsakovas byloje pateikė įrodymus, jog 2018 m. spalio 13 dieną išvyko į D. B., kurioje faktiškai dirba ir gyvena. Sutartį su advokatu dėl atstovavimo nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovas pasirašė 2018 m. lapkričio 27 d., vos sužinojęs apie 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimo už akių priėmimą. Ieškovės pareikštas ieškinys yra susijęs su sutarčių laisvės ribojimu ir daro įtaką šalių teisėtiems lūkesčiams, teisinio tikrumo bei civilinių teisinių santykių stabilumo principams. Atsakovo procesinio termino praleidimas lėmė tai, jog jo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo negaliojančiu pripažintas įstatymo nustatyta forma (notarine) sudarytas nekilnojamojo turto sandoris.
9.7. Teismas, spręsdamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į bylos apimtį ir iki teismo sprendimo už akių priėmimo suteiktų teisinių paslaugų nesudėtingą pobūdį, t. y. teismo sprendimas už akių iš esmės buvo priimtas ir byla išnagrinėta ieškovui atlikus vieną procesinį veiksmą - pateikus ieškinį
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo sprendimą už akių palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Atsakovui buvo sudarytos visos sąlygos tinkamai dalyvauti procese, t. y. pateikti procesinį dokumentą (atsiliepimą į ieškinį), tačiau atsakovas nusprendė šios pareigos neįgyvendinti, todėl pareiškimo metu (taip pat ir dabar) turėjo (turi) prisiimti teismo nustatytus atsakovo pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius.
10.2. Ieškovė nuo 2018 m. gegužės 29 d. turi reikalavimo teisę į atsakovą, ši reikalavimo teisė iki šiol nėra patenkinta. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2018 m. birželio 29 d., t. y. esant galiojančiai ieškovės reikalavimo teisei į atsakovą, esančiai ir ieškinio pateikimo metu.
10.3. Dovanojimo sutartimi atsakovas perleido nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, kurio vidutinė rinkos vertė sandorio sudarymo metu sudarė 28 090 Eur. Turtu galėjo ir turėjo būti užtikrintas galiojančio ieškovės reikalavimo baudžiamojoje byloje (civilinio ieškinio) tenkinimas. Perleidus šį nekilnojamąjį turtą, ieškovė praktiškai nebeteko galimybių į realų savo civilinio ieškinio baudžiamoje byloje patenkinimą, nes kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti žalą, atsakovas nebeturi.
10.4. Atsakovai, sudarydami ginčo sutartį, veikė nesąžiningai. Iš pateiktų duomenų apie faktines ginčo aplinkybes matyti, kad atsakovas ginčijamą sandorį sudarė iškart po to, kai tik sužinojo apie jam inkriminuojamus nusikaltimus, apie pateiktus civilinius ieškinius bei reikalavimus taikyti šių ieškinių užtikrinimo priemones. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas ne tarp pašalinių asmenų, o tarp artimų giminaičių (sūnaus ir motinos). Sudarydamas dovanojimo sutartį su savo motina, atsakovas siekė ne ko kito, kaip tik išlaikyti nekilnojamąjį turtą šeimos nuosavybėje ir apsaugoti jį nuo galimų varžytynių vykdant išieškojimą pagal patenkintą civilinį ieškinį bei teismo nuosprendį.
Žemesnės instancijos teismas
10.5. Ieškovės faktiškai byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo sprendimu buvo tinkamai priteistos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Pagal CPK 285 straipsnio nuostatas teismas, priimdamas sprendimą už akių, privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus iš esmės netirdamas šių įrodymų turinio, tačiau įvertindamas teisinį jų pagrindą. Taigi, teismas privalo nustatyti, ar būtų pagrindas tenkinti arba atmesti ieškinį, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyti tokie įrodymai, kurie keltų abejonių dėl sprendimo, priimto remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytu formaliu byloje pateiktų įrodymų vertinimu, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškime turi būti nurodyti ne bet kokie įrodymai, o tokie, kurie galėtų būti pagrindas kitokiam sprendimui priimti.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors esant atitinkamoms proceso sąlygoms ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
15. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
16. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas dėl to, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsižvelgiant į įstatymo normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimą, atsakovas turėtų įrodyti, kad atsiliepimas į ieškinį nepateiktas dėl svarbių priežasčių.
17. Iš bylos duomenų matyti, jog teismas atsakovams I. J. ir E. J. 2018 m. rugpjūčio 7 d. išsiuntė ieškinio su priedais kopijas ir pranešimą, kuriame nustatė 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą, per kurį atsakovai privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. A. E. J. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. rugpjūčio 11 d. asmeniškai, o atsakovui I. J. procesiniai dokumentai neįteikti ir grąžinti teismui. A. E. J. teismo nustatytu 14 dienų terminu atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė. Teisme 2018 m. rugsėjo 25 d. gautas ieškovės prašymas atsakovui I. J. įteikti procesinius dokumentus per ieškovės pasirinktą antstolį. Teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir pavedė ieškovės pasirinktam antstoliui ieškovės lėšomis įteikti atsakovui I. J. procesinius dokumentus. Antstolės padėjėja procesinius dokumentus atsakovui I. J. įteikė 2018 m. spalio 12 d. asmeniškai. Pranešime atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, numatytos CPK 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse. Atsiliepimui į ieškinį pateikti 14 dienų terminas baigėsi 2018 m. spalio 26 d., įskaitytinai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė.
18. Atsakovas nurodo, kad po teismo procesinių dokumentų įteikimo kitą dieną turėjo išvykti į D. B., o neturėdamas teisinio išsilavinimo negalėjo suvokti pasekmių, galinčių kilti laiku nepateikus atsiliepimo į ieškovės ieškinį, todėl atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių. Sutikti su tokiais argumentais teismas šiuo atveju neturi pagrindo. Teismo procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodytos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo išvykimas į D. B. negali būti vertinama kaip svarbi priežastis praleidus procesinį terminą. Teismo pranešime buvo nurodyti teismo kontaktiniai duomenys, todėl atsakovas turėjo visas galimybes pasinaudojant elektroninėmis priemonėmis domėtis bylos eiga, taip pat ir pareikšti prašymą dėl procesinio termino pratęsimo.
19. Nagrinėjamu atveju, esant ieškovės sutikimui ir CPK numatytiems pagrindams priimti sprendimą už akių pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2018 m. lapkričio 15 d. priėmė sprendimą už akių. Atsakovas nenurodė aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežastis, jų svarbumą, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes. Taigi, paties atsakovo neveikimas ir pasyvumas nepateikiant atsiliepimo į ieškinį sąlygojo tai, kad byloje buvo priimtas sprendimas už akių. Todėl sprendimas už akių priimtas esant visoms sąlygoms nustatytoms CPK 285 straipsnio 1 dalyje.
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas atskirajame skunde nepateikia jokių argumentų ir jokių įstatymo leistinų įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas priimdamas byloje sprendimą už akių. Dėl to atskirojo skundo motyvai šioje ginčo dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl šalies pareiškime nurodytų įrodymų galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui
21. Atsakovo teigimu, byloje priimtas sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ieškovė neįrodė, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos. Ieškovė byloje neįrodė pirmosios actio Pauliana sąlygos - neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovą – egzistavimo.
22. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).
23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl atsakovo sudaryto su šeimos nariu bei artima giminyste susijusiu asmeniu (atsakovo motina) sandorio teisėtumo, kuriuo buvo perleistas atsakovui priklausęs turtas. Ieškovė pareiškė reikalavimą pripažinti turto perleidimo sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Savo reikalavimo teisę pareikšti būtent tokio pobūdžio ieškinį ieškovė grindė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamojoje byloje atsakovui I. J. pareikšto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo faktu ir tuo, kad ieškovė pripažinta civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56957.
24. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditoriumi pripažįstamas ne tik asmuo, įgijęs reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė atsiranda iš deliktinės civilinės atsakomybės. Nustatant, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į žalos, padarytos dėl neteisėtos veikos, atlyginimą, vadovaujamasi deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Žalos atlyginimo prievolės atsiradimo momentas nustatytas CK 6.288 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žalos atlyginimo prievolės atsiradimas siejamas su jos padarymo (tam tikrais atvejais – su jos atsiradimo, jeigu žalos atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu; įstatyme nenustatyta jokių aptariamos prievolės atsiradimo momento išimčių. Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turi nurodyti konkretų savo reikalavimo dydį. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, šis ginčas turėtų būti išnagrinėtas iki priimant sprendimą dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatyme nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko, ir dėl jo reikalavimo panaikinti skolininko sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-809/2003; 2012 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-167/2012). Konstatavus, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo skolininkas padarė žalą kreditoriui, ir nustačius kitas būtinąsias actio Pauliana sąlygas, sprendžiama dėl ginčijamų sandorių panaikinimo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019).
25. Atsakovas tiek pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad sprendimą už akių priėmęs teismas nepagrįstai nevertino pateiktų įrodymų turinio bei aplinkybės, jog ieškovė ieškinyje nesugebėjo nurodyti aiškaus reikalavimo atsakovui dydžio, tvirtindama, jog patirta žala yra ne mažesnė nei 39,066,59 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovės nurodytas žalos dydis neatitinka 2018 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities VPK vyresn. tyrėjos D. P. nutarime įtvirtintos žalos (123 839,68 Eur). Todėl sprendimo už akių priėmimas nebuvo galimas.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių rėmėsi šiais įrodymais: 2018 m. gegužės 29 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus nutarimu ieškovę pripažinti civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-56957; kaltinamuoju aktu pagal kurį atsakovas I. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje; Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-2499-1049/2018, kuria, siekiant užtikrinti UAB „Rimina LT“ civilinį ieškinį laikinai, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui iki 2019 m. sausio 18 d., apribotos nuosavybės teises į kaltinamojo I. J. nekilnojamąjį turtą. Tačiau visi išvardinti įrodymai konkrečiai nepatvirtina, kokio dydžio žala yra ieškovei padaryta.
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčas dėl ieškovės reikalavimo teisės dydžio (apimties) turėtų būti išnagrinėtas kartu arba iki priimant sprendimą dėl atsakovo sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą 24 punkte, nagrinėjamoje byloje teismui nedraudžiama vienoje byloje spręsti ir dėl ieškovės reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio žalą iš atsakovo, ir dėl jos reikalavimo panaikinti atsakovo sudarytą sandorį actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį klausimą, turėtų pasiūlyti ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimą, t. y. toje pačioje byloje prašyti ir dėl atitinkamo dydžio žalos priteisimo iš atsakovo.
28. Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovo pareiškimą peržiūrėti sprendimą už akių, padarė klaidingą išvadą, jog atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ar pagrįstumui.
29. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo I. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, ją perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
P. A. apylinkės teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovo I. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.