Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo H. M. gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam H. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. M. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį tuo, kad sunkiai sutrikdė J. L. sveikatą, tai yra 2014 m. birželio 7 d. apie 23.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, išgertuvių metu tyčia durdamas peiliu nukentėjusiajam J. L. į pilvo sritį padarė jam durtinę – pjautinę žaizdą su skrandinio gaubtinės žarnos raiščio ir gaubtinės žarnos pasaito sužalojimu, sukėlusią 200 ml kraujo susikaupimą pilvo ertmėje, tuo tyčia sunkiai sutrikdė J. L. sveikatą.

2. H. M. iškart po nusikalstamos veikos padarymo išvyko iš savo gyvenamosios vietos ir pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Laimutės Martinavičienės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu H. M. pripažintas įtariamuoju dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir ikiteisminio tyrimo byloje paskelbta H. M. paieška, pavedant ją vykdyti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Asmenų paieškos grupei. 2014 m. spalio 1 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate pradėta H. M. paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini). Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi įtariamajam H. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nustačius, kad paieškomas H. M. galimai slapstosi vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, 2015 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jam išduotas Europos arešto orderis. 2019 m. spalio 14 d. pagal išduotą Europos arešto orderį H. M. sulaikytas (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 7 d. H. M. buvo konvojuotas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir sulaikytas. 2020 m. vasario 10 d. H. M. paieška ir paieškos byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta. 2020 m. vasario 8 d. įtariamajam H. M. pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. vasario 9 d. nutartimi Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartimi įtariamajam H. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista ir nustatytas suėmimo terminas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 7 d. 2020 m. kovo 20 d. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam H. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 7 d. Pirmosios instancijos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, konstatavo, kad kaltinamasis H. M., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

3. Skundu, pateiktu Šiaulių apygardos teismui, kaltinamojo H. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria H. M. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas dviem mėnesiams nuo 2020 m. balandžio 7 d.

3.1. Skunde kaltinamojo H. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė nurodo, kad, pratęsdamas pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu šalyje yra paskelbtas karantinas, visi iki tol paskirti žodiniai teismo posėdžiai yra nukeliami, kaip ilgai bus tęsiamas karantino laikotarpis nėra žinoma, judėjimas iš šalies yra uždraustas ir tai betarpiškai sąlygoja, jog kaltinamasis ne tik, kad neturi jokių ketinimų bėgti ar slėptis nuo teismo, tačiau tam nėra ir jokių sąlygų, todėl teismo daroma prielaida dėl kaltinamojo H. M. slapstymosi nuo teismo yra visiškai nepagrįsta. Gynėjos teigimu, byloje visi būtini procesiniai veiksmai jau yra atlikti, kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pakenkti ar kitokiu būdu trukdyti tyrimo atlikimui neturi nei jokių ketinimų, nei galimybių.

3.2. Gynėjos tvirtinimu, kaltinamasis H. M. labai gailisi padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir yra suinteresuotas, kad teismas įvyktų kuo greičiau. H. M. turi tvirtus socialinius ryšius – turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su sugyventine ir penkiais vaikais, kuriuos būdamas namuose turėtų galimybę padėti prižiūrėti. Jo sugyventinės tėvas yra suradęs jam darbą, todėl būdamas laisvėje galėtų dirbti ir tokiu būdu išlaikyti šeimą, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

3.3. Gynėja skunde taip pat nurodo, kad H. M. nusikalto būdamas neteistas ir daugiau jokių nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti vienintelis pagrindas taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Gynėjos nuomone, suėmimo paskyrimas nesant tam reikalingų sąlygų ir pagrindų – tai konstitucinių teisių suvaržymas, galintis virsti žmogaus teisių pažeidimu, todėl skundžiama teismo nutartis kaltinamajam H. M. pratęsti pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, terminą yra nepagrįsta ir aiškiai neproporcinga. Šiuo metu kaltinamajam H. M. galima paskirti ir švelnesnes kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą ar net namų areštą.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo H. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė skundą tenkinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnę kardomąją priemonę, o prokurorė Laimutė Martinavičienė prašė kaltinamojo H. M. gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės skundą atmesti.

Skundas atmestinas.

5. Suėmimas yra pati griežčiausia išimtinė kardomoji priemonė, kurią taikant asmeniui iš esmės apribojamos teisės, todėl teismas, skirdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę ar pratęsdamas jos taikymo terminą, turi išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Svarstant dėl kardomųjų priemonių taikymo, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas, byloje esantys duomenys vertinami tiek, kiek tai susiję su kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų (paties kaltinamojo H. M. parodymai, nukentėjusiojo J. L. parodymai, liudytojų J. F., R. A., L. M. parodymai, taip pat įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose, daiktų, dokumentų pateikimo protokoluose, specialisto išvadoje, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, akistatos protokole, nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės bei kiti baudžiamojoje byloje esantys duomenys), leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis H. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos taikymo terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

6. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas yra pagrįstas manymas, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, ar darys naujus nusikaltimus. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi pratęsiant kaltinamajam H. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teismas konstatavo, kad yra šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

7. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių visumą. BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad, esant pagrįstam manymui, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas suėmimo terminas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Įstatymo leidėjas BPK 122 straipsnio 2 dalyje aiškiai nėra nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo taikymo atsižvelgtina į nusikaltimo sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką tokios aplinkybės, kaip nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė, priskiriamos prie BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų kitų aplinkybių. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

8. Iš bylos medžiagos matyti, kad H. M. kaltinamas padaręs vieną sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai (BK 135 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų ir tik laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki dešimties metų. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad galimai gręsianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis H. M., suvokdamas griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo realumą, gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės neteisėtais būdais. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. M. netrukus po jo galimai įvykdytos nusikalstamos veikos pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį, dėl to buvo paskelbta jo paieška. Nustačius, kad paieškomas H. M. galimai slapstosi vienoje iš Europos Sąjungos valstybių, jam išduotas Europos arešto orderis. Pagal išduotą Europos arešto orderį H. M. sulaikytas (duomenys neskelbtini) ir buvo konvojuotas į (duomenys neskelbtini). Apklausiamas apylinkės teismo posėdyje H. M. pripažino, kad tikslingai slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, suprato, kad yra ieškomas, tačiau nesiėmė jokių priemonių informuoti pareigūnus apie savo buvimo vietą ir į (duomenys neskelbtini) negrįžo.

9. Bėgimo (pasislėpimo) tikimybę didina ir tai, kad kaltinamasis H. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, iki nusikalstamos veikos padarymo buvusios gyvenamosios vietos deklaracija panaikinta savininko prašymu. H. M. po nusikalstamos veikos padarymo išvyko į užsienį, ten gyveno ir dirbo penkerius metus, yra nevedęs, jauno amžiaus, darbingas asmuo, tačiau iki nusikalstamos veikos padarymo neturėjo nuolatinio darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio. Atsižvelgus į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamasis H. M., būdamas laisvėje ir suvokdamas jam gresiančios atsakomybės ir bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamojo H. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės (jauno amžiaus, anksčiau neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka, iki nusikalstamos veikos padarymo Lietuvos Respublikoje nedirbo, nevedęs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos), kaltinamojo galimai padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis (jam inkriminuojamas vienas sunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), aplinkybės, kad kaltinamasis H. M. iškart po galimai nusikalstamos veikos padarymo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir išvyko į užsienį, kur, žinodamas, kad yra paieškomas (duomenys neskelbtini), slapstėsi penkerius metus, į (duomenys neskelbtini) konvojuotas pagal išduotą Europos arešto orderį, leidžia susiformuoti teisėjų kolegijos vidiniam įsitikinimui, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį H. M. į laisvę ar skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad kaltinamajam H. M. paskyrus švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, tai yra užtikrintas kaltinamojo H. M. dalyvavimas procese. Apygardos teismas, atsižvelgęs į anksčiau paminėtų kardomosios priemonės skyrimui (pratęsimui) reikšmingų aplinkybių visumą, pažymi, kad šiuo atveju kardomosios priemonės – suėmimo taikymas yra pagrįstas ir vertinant viešąjį interesą yra proporcingas su kaltinamojo patiriamais suvaržymais.

11. Kaltinamojo H. M. gynėjos skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad šiuo metu šalyje yra paskelbtas karantinas, kad visi iki tol paskirti žodiniai teismo posėdžiai yra nukeliami, kaip ilgai bus tęsiamas karantino laikotarpis nėra žinoma, kad judėjimas iš šalies yra uždraustas ir tai betarpiškai sąlygoja, jog kaltinamasis ne tik, kad neturi jokių ketinimų bėgti ar slėptis nuo teismo, tačiau tam nėra ir jokių sąlygų, kad byloje visi būtini procesiniai veiksmai jau yra atlikti, kad kaltinamasis visiškai pripažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl pakenkti ar kitokiu būdu trukdyti tyrimo atlikimui neturi nei jokių ketinimų, nei galimybių, kad jis labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir yra suinteresuotas, jog teismas įvyktų kuo greičiau, kad H. M. turi tvirtus socialinius ryšius, gyvena su sugyventine ir penkiais vaikais, kuriuos būdamas namuose turėtų galimybę padėti prižiūrėti, kad jo sugyventinės tėvas yra suradęs jam darbą, todėl būdamas laisvėje galėtų dirbti ir tokiu būdu išlaikyti šeimą, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą – nepaneigia įstatyme numatytų suėmimo taikymo pagrindų ir negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir lemiančios kaltinamajam paskirtos ir pratęstos kardomosios priemonės naikinimą ar keitimą šiais motyvais. Tai, kad teismas nevertino šių duomenų taip, kaip būtų palankiau H. M., nesuponuoja išvados, jog teismas neteisingai išsprendė suėmimo termino pratęsimo klausimą. Be to, pažymėtina, kad dėl šiuo metu šalyje paskelbto karantino judėjimas iš šalies nėra griežtai uždraustas, jis tik yra ribojamas ir kontroliuojamas, todėl paskyrus kaltinamajam H. M. švelnesnę kardomąją priemonę, neatmetama tikimybė, kad kaltinamasis gali ir vėl išvykti į užsienio valstybę ir pasislėpti.

12. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria kaltinamajam H. M. pratęstas paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas, yra teisėta ir pagrįsta, atitinka baudžiamojo proceso įstatymo tokios nutarties turiniui keliamus reikalavimus (BPK 125 straipsnis), todėl ją naikinti ar keisti kaltinamojo gynėjos advokatės skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl to kaltinamojo H. M. gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės skundas dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo H. M. gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.