Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei, Markui Dobrovolskiui, Simonai Klimašauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 4 ir 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. vairuodamas kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2017-07-03, apie 21.42 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo Žaliųjų Ežerų gatvės pusės, Vilniuje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio, kad „Draudžiama vairuoti transporto priemones <...> neblaiviems<...>.“ ir 127 punkto, numatančio, kad „<...> Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, <...>, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, <...>.“ reikalavimus, t. y., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,13 promilių etilo alkoholio), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į kairę, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį nenustatytą automobilį, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ir išlaužęs tujas atsitrenkė į namą juosiančios tvoros vartus, eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), keleivė M. S., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – T. G. namą juosiančios tvoros vartai ir tujos.

Prie bylos pateikti nukentėjusiosios M. S. medicininiai dokumentai.

Byloje pateikti „BTA draudimo“ duomenys, susiję su draudimo išmoka M. S..

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir išvados

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus bei sujungęs juos į vientisą sistemą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. G. vairavo kelių transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo būsenos (KET 14 punkto pažeidimas) bei, nesilaikydamas ir kitų, kaltinime numatytų KET reikalavimų, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios M. S. sveikata. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 4 ir 7 dalį. Pažymėtina, jog veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi skirtinguose BK straipsniuose numatytų veikų požymius kaltinamasis realizavo iš esmės tuo pačiu metu, vienas po kito sekusiais ir tais pačiais veiksmais.

Teismas vertina, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką A. G. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tuo tarpu BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas padarytas veikiant neatsargia kaltės forma.

Dėl skirtinos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Pažymėtina, jog BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, tuo tarpu BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato, kad už šiame straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką asmeniui skiriama vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas ir vienas neatsargus apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos; A. G. padarė vieną pavojingiausių ir visuomenėje itin neigiamai vertinamų KET pažeidimų, vairavo būdamas sunkaus girtumo būsenos bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu kilo sunkios pasekmės – buvo sunkiai sužalota jo vairuoto automobilio keleivė M. S. (dalį žalos bylos nagrinėjimo metu padengė draudimo bendrovė). Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad nukentėjusioji taip pat buvo nerūpestinga sėsdama ir važiuodama automobiliu, kurį vairavo neblaivus asmuo. Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, pažeidimai daugiausia susiję su alkoholio vartojimu. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, įskaitą priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgus į pirmiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos padarymą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant 40 parų, tuo tarpu pagal BK 281 straipsnio 4 dalį jam skirtina vienintelė sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant vienerius metus ir tris mėnesius.

Už atskiras veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, kuomet griežtesnė bausmė visiškai apima švelnesniąją (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, sprendžia, kad šiuo atveju atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiosios, anksčiau neteistas, nebuvo baustas už KET pažeidimus, suteiktinas šansas A. G. pasitaisyti atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams bei nustatant įpareigojimus.

Kaltinamajam A. G. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tai, kad asmuo oficialiai nebuvo įgijęs tokios teisės, šia teise nusikalstamos veikos padarymo metu naudojosi neteisėtai (kaip ir nagrinėjamu atveju), neužkerta kelio minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymui, nes uždraudimas naudotis specialia teise esant tokiai situacijai turi savarankišką teisinę reikšmę. Tokiais atvejais, nepaskyrus šios baudžiamojo poveikio priemonės, asmeniui nebūtų realiai taikomi jokie ribojimai ir jis galėtų tokią teisę bet kada įgyti ir ja naudotis. Tai akivaizdžiai prieštarautų tikslams, kurių siekiama šiuo konkrečiu atveju taikant baudžiamąją atsakomybę ir skiriant bausmę (Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje 1A-762-579/2017). Taip pat pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pagal BK 68 straipsnio nuostatas speciali teisė nėra atimama, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti. Būtent prevencinį šios priemonės poveikį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012. Jau pats vairavimas esant neblaiviam laikytinas šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, o nagrinėjamu atveju, to pasėkoje kilo ir rimtos pasekmės. A. G. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeidinėti kelių eismo taisykles, įvertinus neteisėtų jo veiksmų pasekmes, kartu kaltinamojo asmenybę, A. G. šiuo nuosprendžiu uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.

Byloje kyla klausimas dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo. Nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nagrinėjamų neteisėtų A. G. veikų realizavimas yra neįmanomas. Todėl įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta viena tyčinė nusikalstama veika (vairavimas neblaiviam) ir iš jos sekanti viena neatsargi veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, svarstytinas klausimas dėl A. G. vairuoto automobilio konfiskavimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad A. G. ne tik vairavo pirmiau nurodytą automobilį neblaivus, tačiau važiuodamas sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sutrikdyta keleivės M. S. sveikata, kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti automobilį, tokiais savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Įvertinus šias aplinkybes, teismas vertina, kad automobilis, kurį įvykio metu vairavo kaltinamasis, šioje byloje privalo būti konfiskuotas. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo neteisėtiems veiksmams ar asmenybei.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017-07-12 nutarimu laikinai apribota A. G. nuosavybės teisė į jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. Terminas nustatytas nuo 2017-07-12 iki 2018-01-04. Teismas, siekdamas užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą, pateiktą civilinį ieškinį 2018-03-15 nutartimi paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2018-03-15 trims mėnesiams, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis. 2018 m. birželio 14 d. teismo nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. G., automobilį terminas pratęstas nuo 2018-06-15 iki 2018-09-15. Skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl žalos atlyginimo

Byloje pateiktas M. S. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma iš civilinio atsakovo AAS ,,BTA Baltic Insurance Company“ nukentėjusiosios M. S. naudai priteisti 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji savo prašymą motyvuoja tuo, kad dėl jai po įvykio nustatytų sužalojimų ji patyrė didelį skausmą, jai teko kęsti nepatogumus dėl to, kad ji buvo priversta gydytis ligoninėje, o skausmai dėl patirtų sužalojimų yra jaučiami ir dabar. Po įvykio ji buvo stipriai išgąsdinta, iki šiol jaučia baimę, kuomet jai reikia važiuoti automobiliu, dėl patirtų emocijų ji negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Nukentėjusioji M. S. teismo posėdžio metu dėl ieškinio parodė, kad po traumos visą savaitę gulėjo lovoje, negalėjo atsisėsti. Pampersus nešiojo. Sakė, kad darys operaciją, sakė gal užgis tie jos kaulai. Gali būti kai gimdys, kad bus problemų. Tada sakė, kad nedarys operacijos. Tada pagulėjo dvi savaites ligoninėje. Paskyrė jai sanatoriją ir gulėjo tenai mėnesį. Pradėjo tenai po pratimų atsisėsti. Su ramentais vaikščiojo kažkur du mėnesius. Negalėjo dirbti. Visas tas guzas, sakė, kad visą gyvenimą bus ir skausmai bus. Kai orai keičiasi, jai pastoviai skauda. Darbas jos sunkus, skausmai yra pastovūs. Skausmas didžiulis, reikėjo tik tiesiai gulėti ir viskas. Dvasinė būsena baisi buvo. Prausdavo draugės ją. Už savaitės daktaras leido atsisėsti. Ant kojos pritūpti net negalėjo. Sakė jai, kad grįžus nueitų pas traumatologą, pasidarytų rentgeno tyrimą. Du mėnesius, sakė, negalima jai vaikščioti po sanatorijos. Kai stojo į darbo biržą, vaikščiojo su ramentais į polikliniką kiekvieną savaitę. Dar, padarę rentgeno tyrimą, pasakė, kad nesuaugo niekas, kalbant apie kaulus, su ramentais vaikščiojo tada dar mėnesį. Miegoti negalėjo normaliai. Vakarais migdomųjų dėl to reikėjo. Sakė, jei ką skaudės, tepalų išrašys. Kaulas lieka išlindęs visą gyvenimą, nieko neįmanoma padaryti. Jaučiasi, matosi, nepatogu, guzas toks yra tiesiog. Daugiau padariniai tokie, kad po traumos viską skauda, sunku užmigti. Kebabinėje dirba, reikia nešioti padažus, nešti mėsą, kuri sveria 20 kg.

Bylos nagrinėjimo metu civilinis atsakovas draudimo bendrovė AAS ,,BTA Baltic Incurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – Draudikas) teismui 2018-05-16 pateikė įrodymus, jog nukentėjusiajai M. S. išmokėjo 4000 eurų patirtą neturtinę žalą. Savo sprendimą dėl išmokos dydžio motyvavo tuo, kad išmokos dydis buvo apskaičiuotas įvertinus patirtus sužalojimus eismo įvykio metu, traumos pobūdį, jos sunkumą, pakenkimo sveikatai laipsnį, sveikatos sutrikdymo trukmę bei mastą, darbinei veiklai. Pažymėjo, kad objektyviai pastebimi liekamieji reiškiniai turimoje bylos medžiagoje nėra stebimi, dvejonės dėl ateities (vaikų turėjimo) yra tik abejonės nepagrįstos jokiais dokumentais, nuo 2017-10-18 įrašų apie lankymasi gydymo įstaigoje dėl traumos pasekmių arba jos predisponuojamos simptomatikos nėra. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dėl traumos papildomo gydymo nebuvo būtinybės tęsti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, nukentėjusioji neabejotinai patyrė skausmą, stresą, nepatogumus, nebuvo darbingą ilgą laiko tarpą, turėjo pakeisti savo gyvenimo būdą, nuolat lankytis gydymo įstaigose, ji iki šiol jaučia įvykusio eismo įvykio padarinius, kas apsunkina pastarosios darbinę ir kitą veiklą. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji yra jauno amžiaus, netekėjusi, todėl akivaizdu, kad pastarajai sužalojimų pobūdis sukelia išgyvenimus ir dėl galimybės ateityje susilaukti vaikų. Taip pat kaip paaiškino M. S. po traumos liko išsikišęs kaulas. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios paaiškinimus, taip pat teismo paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas neatsargus), kilusias pasekmes tiek nukentėjusiosios fizinei sveikatai, tiek ir jos psichologinei būsenai, į pačios nukentėjusiosios neatsargumą, kad pastaroji sutiko važiuoti automobiliu, kai jos vairuotojas buvo neblaivus, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams eismo įvykio metu, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo patirtos neturinės žalos dydis visgi sudaro 5 000 Eur, todėl iš civilinio atsakovo nukentėjusiojo naudai papildomai priteistina 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str., 6.254 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 106, 109, 115, 297-298 straipsniais, 304-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti bausmę – 40 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti taikant apėmimą, skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. G. bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba registruotis darbo biržoje, devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinio ieškovo M. S. naudai priteisti iš civilinio atsakovo AAS ,,BTA Baltic Incurance Company“ filialas Lietuvoje, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti, A. G., (duomenys neskelbtini), priklausantį turtą automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Oksanos Leontjevos 2017-07-12 nutarimu laikinai apribotą A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į jam priklausantį automobilį Ford Mondeo, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimis buvo pratęstas, palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl turto konfiskavimo, o įvykdžius – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.