- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2-9179-1224/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02036-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Ieškovas
- LJ
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės LJ.V. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. birželio 11 d. priimtas ieškovės L.J.V. (toliau – ir ieškovė) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, kuriuo prašoma nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų M.V. ir A.V. gyvenamąją vietą su ieškove iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašyme nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-5363-647/2021 nutraukė santuoką tarp ieškovės ir R.V. bei patvirtino sutartį dėl santuokos civilinės apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečių vaikų: sūnaus A.V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su R.V. bei sūnaus M.V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A.V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo su L.J.V. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. sprendimu patvirtino pareiškėjų R.V. bei L.J.V. 2021 m. rugsėjo 8 d. sudarytą taikos sutartį, kuria buvo pakeista dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, t. y. M.V. ir A.V. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu R.V..
3. Ieškovė nurodė, kad prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareiškimo dienai vaikai M.V. ir A.V. gyvena su ieškove, tokį vaikų gyvenamosios vietos keitimą grindžia 2024 m. gegužės 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto skyrius (toliau – Skyrius) raštu Nr. 1SD-2132, kuriuo nepilnamečiai vaikai M.V. ir A.V. perduoti ieškovei, nustačius vaikams nesaugią aplinką pas atsakovą. Ieškovės teigimu, atsakovas 2024 m. gegužės mėnesį nusivežė vaikus į sodybą ir į vaikus šaudė žaisliniu šautuvu plastikiniais rutuliukais, nors vaikai prašė to nedaryti. Smūgiai plastikiniais rutuliukais vaikams sukėlė skausmą, liko mėlynės, to pasėkoje sūnus M.V. paskambino ieškovei verkdamas ir pasakė, kad atsakovas vėl į juos šaudė, o jam skaudėjo. Ieškovė pasiėmė vaikus ir nuvyko į Skyrių, kuriame pranešė apie galimą smurtą prieš vaikus. Ieškovė po susiklosčiusios situacijos taip pat kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ąjį skyrių, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kaip to įrodymą prie bylos medžiagos prideda 2024 m. gegužės 20 d. pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
4. Ieškovė nurodo, kad smurtas prieš vaikus yra nevienkartinis, nuolat kartojasi. Kaip to pavyzdį pateikia 2024 m. sausio mėnesio situaciją, kuomet sūnus M.V. ieškovei SMS žinute pranešė, kad atsakovas jį skriaudė – sudavė per veidą, uždarė į rūsį. Ieškovė kreipėsi į Skyrių, Skyriaus darbuotojai apie įvykį pranešė policijai, dėl šio smurto atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovė taip pat nurodo, kad po šio įvykio vaikai buvo perduoti jai. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovas smurtavo ir prieš ją, dėl to ieškovė 2024 m. kovo 22 m. kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ieškovei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, atsakovas savo kaltę pripažino, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovui buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas iki 2024 m. gruodžio 31 d.
5. Ieškovė teigia, kad atsakovo elgesys rodo jo polinkį į smurtą, taip pat nurodo, jog atsakovas nekeičia savo elgesio ir po jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pasak ieškovės, pastarasis įvykis turėjo būti atsakovui pamoka ir paskata keisti elgesį bei nebesmurtauti, tačiau atsakovas jokių išvadų nepadarė ir toliau savo elgesiu daro žalą vaikams tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu. Nurodo, kad atsakovas kenkia ir pačiai ieškovei, trukdo jai bendrauti su vaikais. Po 2024 m. sausio mėnesio įvykio Skyriaus sprendimu vaikams esant su motina, atsakovas, nepranešęs ieškovei ir jos neperspėjęs, vaikus M.V. ir A.V. paėmė iš ugdymo įstaigų. Taip pat, kad ieškovė negalėtų susisiekti su atsakovu ir vaikais, buvo užblokuotas jos numeris. Dėl šio įvykio ieškovė kreipėsi į policiją. Su policijos pareigūnais nuvykus į atsakovo namus, ieškovei pavyko vaikus susigrąžinti. Nepaisant Skyriaus sprendimo perduoti vaikus ieškovei, atsakovas apgaule vaikus pasiėmė ir ieškovei nebegrąžino, t. y. sūnų M.V. atostogų metu ieškovė buvo išleidusi pas senelius (atsakovo tėvus), iš kur atsakovas sūnų pasiėmė ir ieškovei negrąžino, o dukra, ieškovei automobiliu atvykus pas ieškovą paimti daiktų, buvo išviliota iš automobilio į atsakovo namus, iš kur pas ieškovę jos neišleido. Nurodo, kad vaikai pas atsakovą buvo iki 2024 m. gegužės 20 d., kol Skyriaus sprendimu vėl buvo perduoti ieškovei dėl nesaugios aplinkos pas atsakovą. Taip pat ieškovė nurodo, jog 2024 m. gegužės 31 d., vaikams esant pas ieškovę pagal Skyriaus patvarkymą, atsakovas melagingai pranešė policijai apie tai, kad vaikams nesaugu būti su ieškove, atvykę pareigūnai pastabų ieškovei nepareiškė, tačiau nurodė, kad ieškovė yra šmeižiama ir be pagrindo trukdomas policijos darbas.
6. Prašyme nurodyta, kad atsakovas reikalauja atiduoti vaikus jam, kadangi yra galiojantis teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9278-1115/2021 dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kartu su tėvu. Taip pat atsakovas nurodė ieškovei, kad kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vaikų paėmimo iš motinos. Ieškovė nurodo, kad Skyriaus specialistai taip pat ragina ieškovę grąžinti vaikus pagal galiojantį teismo sprendimą, nors Skyriaus specialistai 2024 m. gegužės 20 d. nustatė, jog vaikams nesaugu būti pas atsakovą.
Šalies argumentai
7. Ieškovė nurodo, kad šalys kilusį ginčą bandė spręsti mediacijos pagalba, tačiau mediacija baigėsi šalims nesudarius taikaus susitarimo, tą grindžia pridėta 2024 m. birželio 4 d. pažyma dėl privalomosios mediacijos atlikimo.
8. Prašyme nurodoma, jog ieškovė ketina kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, tačiau vaikų paėmimo iš ieškovės ir jų grąžinimo atsakovui klausimas sprendžiasi tuojau pat ir šiomis dienomis, taip pat atsakovas ieškovę nuolat gąsdina antstoliu ir priverstiniu teismo sprendimo vykdymu. Ieškinio pareiškimui šiai dienai ieškovė nėra surinkusi visų reikalingų dokumentų, be to Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ advokatė paskirta atstovauti L.J.V. interesus, reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, susijusių su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta ir bendravimo su jais tvarka, taikymo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Dėl pagalbos teikimo pilnoje apimtyje, t. y. ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė į Tarnybą turi kreiptis dėl papildomo sprendimo dėl pagalbos teikimo priėmimo, dėl ko ieškovė 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir šiuo metu laukiama sprendimo.
Atsiliepimas
9. Atsakovas 2024 m. birželio 18 d. pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašo: i) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą; ii) taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti M.V. ir A.V. išvykti atostogų su seneliais A.V. ir R.V. 2024 m. birželio 26 d. - liepos 4 d., įpareigojant LJ.V. perduoti vaikus – M.V. ir A.V. jų tėvui R.V. ne vėliau kaip 2024 m. birželio 25 d. 15 val.; iii) priteisti iš L.J.V. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atsakovas atsiliepime pažymi, kad visų trijų ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta jau daugiau nei trejus metus yra su tėvu. Ieškovė nuo 2024 m. gegužės 20 d. piktybiškai negrąžina ieškovui dviejų vaikų – M. ir A.J. Vaikus grąžinti tėvui ieškovė atsisako, nors, kaip pati nurodo prašyme, pateiktame teismui „ <...> Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai taip pat ragina ieškovę grąžinti vaikus pagal galiojantį teismo sprendimą <...>“. Atsakovas taip pat pažymi, jog iki šiol nėra įtariamasis, jo atžvilgiu nėra taikytos jokios kardomosios priemonės, kaip teigia ieškovė, kitaip tariant, nėra jokios realios grėsmės, kad atsakovas (tėvas), nuo 2021 m. vienas auginęs vaikus, kenks savo atžaloms. Atsakovo nuomone, ieškovė nuo 2024 m. gegužės 20 d. negrąžindama vaikų, kenkia ne tik atsakovui, tačiau kenkia vaikams: nevedė į ugdymo įstaigas, vaikai be pateisinamos priežasties praleido 4 savaites ugdymo, nedalyvavo išleistuvėse (M. pradinės mokyklos, o A. darželio), vaikams draudžiama bendrauti su tėvu, broliais, todėl kyla didelė grėsmė vaikų tarpusavio ryšiui. Nurodo, kad ieškovė pateikė prašymą dukters A. darželiui nutraukti sutartį, tokiu būdu užkirsdama kelią A. iki 2024 m. rugpjūčio galo turėti galimybę laiką leisti ir darželyje. Pamini, kad atsakovas ilgus metus vienas rūpinasi ir išlaiko vaikus, turi darbą, dirba tėvams priklausančioje transporto bendrovėje UAB „RMND“ vairuotoju-ekspeditoriumi, gaunamos pajamos leidžia deramai rūpintis vaikais, jų poreikiais, tuo tarpu ieškovė nedirba, pajamų negauna, turi gausybę skolų, jos atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus ne tik vaikų išlaikymui, tačiau ir buvusio darbdavio naudai „Bolt“ bei VMI. Atsakovui taip pat kelia nerimą, kad nėra aišku, kur ir su kuo gyvena ieškovė, kur ir kokiomis sąlygomis šiuo metu yra laikomi vaikai, atsakovo žiniomis ieškovės sugyventinis M. yra ne kartą smurtavęs prieš pačią ieškovę, dėl smurto ieškovė kvietė policiją. Atsakovas nerimauja ir prašo teismo tinkamai įvertinti aplinkybę, jog ieškovė turi psichinės sveikatos problemų, nurodo, jog ieškovė ne kartą bandė atimti sau gyvybę, prašė padėti pasidaryti melagingą nėštumo testą, kurį galėtų pateikti sugyventiniui M., ieškovė taip pat rašo melagingus pranešimus socialiniame tinkle „Facebook“, prašo pinigų, be to, didelį nerimą atsakovui kelia ieškovės elgesys su vaikais, kadangi prieš kurį laiką ieškovė leido bei pati nurodė mažamečiui sūnui vairuoti automobilį ir lėkti dideliu greičiu miško taku (prideda prie bylos medžiagos video medžiagą). Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad nėra tikslinga ir būtų nepataisomai žalinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nustatant laikiną M.V. ir A.V. gyvenamąją vietą su motina (ieškove).
11. Atsakovas nurodo, kad ieškovė ankstesnių teismo sprendimų dėl išlaikymo vaikams teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo nevykdė, su vaikais trejus metus nebendravo, nerodė jokio noro atkurti ryšio, buvo nusišalinusi nuo vaikų, neteikė jiems išlaikymo. Prie atsiliepimo priedų prideda 2024 m. kovo 7 d. ir 8 d. antstolės Ingos Karalienės išduotas pažymas: i) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, kurioje nurodyta, kad antstolė vykdo nepilnamečių vaikų M.V. ir A.J. išlaikymo iš motinos L.J.V. išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-9278-1115/2021, LJ.V. skola iki 2024 m. vasario 28 d. sudaro 10 741 Eur ir ii) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, kurioje nurodyta, kad antstolė vykdo nepilnamečio sūnaus A.V. išlaikymo iš motinos LJ.V. išieškojimą pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-5363-647/2021, LJ.V. skola iki 2024 m. vasario 29 d. sudaro 5 494 Eur. Atsakovas atkreipia dėmesį, jog iki jam kreipiantis į antstolę dėl priverstinio nepilnamečių vaikų išlaikymo išieškojimo, ieškovė su vaikais nebendravo, neturėjo noro ir iniciatyvos, teigia, kad trejus metus vaikų motina (ieškovė) buvo nusišalinusi nuo nepilnamečių vaikų, nesilankė ugdymo įstaigose, nėra buvusi tėvų susirinkimuose, tik du kartus buvo sūnaus M.V. ugdymo įstaigoje – dalyvavo dvejose rugsėjo 1-osios šventėse, tačiau jokiose kitose šventėse ar išvykose nedalyvavo. Nurodo, kad dėl ieškovės kaltės M.V. keturias savaites, nuo 2024 m. gegužės 20 d., be priežasties nelankė ugdymo įstaigos, nedalyvavo pradinės klasės išleistuvių šventėje, taip pat nebuvo vedamas į lankomus ir sūnaus mėgstamus futbolo užsiėmimus. Atsakovo manymu, toks ieškovės elgesys paimant vaikus iš atsakovo yra vedamas finansinių motyvų. Pabrėžia, kad ieškovė taip pat trejus metus nesidomėjo ir dukterimi A., jos sveikata, ugdymu, A. lankant darželį – mokyklą, ieškovė nė karto neapsilankė dukters ugdymo įstaigoje, A. pakeitus ugdymo įstaigą į kitą darželį, ieškovė atvyko į ugdymo įstaigą tik kartą. Atsakovas pažymi, jog toks staigus vaiko aplinkos keitimas, nutraukus bet kokius ryšius su tėvu ir artimaisiais, mergaitei neleidus užbaigti ugdymo proceso, nedalyvaujant išleistuvių šventėje, nevedant į lankytus būrelius ir mėgstamus baseino užsiėmimus, yra priešingas nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas taip pat nurodo, jog iki tol vienas rūpinosi vaikais ir jų poreikiais, t. y. rūpinosi ugdymu bei ugdymo priemonėmis, papildomai lavino vaikus, pramogavo su vaikais, žaidė, rūpinosi sveikata bei higiena, užtikrino vaikų teises į būstą ir kitus papildomus vaikų poreikius. Pabrėžia, kad nuo 2023 m. kovo mėnesio gyvena nuomojamame 200 kv. ploto kotedže, kuriame yra 6 kambariai, todėl visų vaikų teisė į saugią ir sveiką aplinką yra puikiai realizuota. Atsakovas atsiliepime išsamiai nurodo, kaip su vaikais leidžia laisvalaikį, vyksta į keliones, ekskursijas ir kitas aktyvias veiklas, tuo tarpu ieškovė neprisideda prie vaikų išlaikymo, nepasirodo vaikų gimimo dienos šventėse. Atsakovas taip pat pasirūpino, kad kitais mokslo metais abu vaikai galėtų lankyti geras ugdymo įstaigas ir pateikė prašymus.
12. Atsakovas pažymi, jog ieškovė pradėjo provokuoti įvairias konfliktines situacijas po to, kai atsakovas kreipėsi į antstolę dėl nepilnamečiams vaikams iš motinos priteisto išlaikymo įsiskolinimo. Dėl ieškovės minėto smurto prieš ją, atsakovas pažymi, kad rankomis pastūmė ieškovę durų link ir durimis prispaudė jai koją, tuo sukeldamas fizinį skausmą, tačiau kaltę pripažino, atsiprašė bei gailėjosi. Akcentuoja, kad daugiau niekuomet nėra buvę jokių smurto epizodų tarp ieškovės ir atsakovo bei, kad šiame etape itin svarbu nutraukti ieškovės spekuliacijas, kadangi atsakovas nėra jokiame tyrime pripažintas įtariamuoju, jam nėra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš nepilnamečius vaikus, taip pat nėra pritaikyta jokių kardomųjų priemonių. Atsakovas nurodo, jog ieškovė nutylėjo apie jos pačios smurtą sūnaus A.V. atžvilgiu, kuris patvirtintas 2024 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaikų gydytojo ambulatorinio apsilankymo aprašyme. Atsakovas kelis kartus atsiliepime pabrėžia, kad atsakovas niekada netraumavo ir nenorėjo traumuoti vaikų, siekia juos susigrąžinti geranoriškai, niekada neprieštaravo, esant ieškovės pageidavimui, dėl dažnesnės ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos.
13. Atsakovas kartu su atsiliepimu teismui pateikia savarankišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ir išleisti vaikus atostogų), t. y. prašo leisti M.V. ir A.V. išvykti atostogų su seneliais A. ir R.V. 2024 m. birželio 26 d. - liepos 4 d., įpareigojant L.J.V. perduoti vaikus jų tėvui R.V. ne vėliau kaip 2024 m. birželio 25 d. 15 val. Prašymą grindžia anksčiau nupirktais skrydžių bilietais bei apmokėjimu už gyvenamuosius apartamentus. Prideda teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius artėjantį skrydį, nupirktas vietas lėktuve bei apmokėtą gyvenamąją vietą (apartamentus) už nurodytą laikotarpį.
14. Teisme 2024 m. gegužės 19 d. gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada (toliau – Išvada), kurios duomenimis, siekiant išsiaiškinti esamą situaciją Tarnybos vyr. specialistas apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje ir surašė 2024 m. birželio 18 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat išklausė nepilnamečių vaikų nuomones ir surašė 2024 m. birželio 18 d. vaiko nuomonės išklausymo aktus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 24 d. iki 2024 m. gegužės 20 d. buvo nustatyta eilė vaiko teisių pažeidimų, atlikti vaikų situacijos vertinimai. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis (SPIS), šeimai nuo 2024 m. sausio 30 d. taikoma atvejo vadyba (Vilniaus miesto socialinių paslaugų centras) bei nuo 2024 m. balandžio 19 d. (Panevėžio socialinių paslaugų centras) iki dabar teikiamos socialinės paslaugos.
15. Tarnybai bendraujant su ieškove, paaiškinta, jog ieškovė į Panevėžį atsikraustė 2024 m. kovo viduryje, iš pradžių gyveno pas anytą, o prieš 1,5-2 mėnesius įsikėlė į namą. Nuo paskutinio įvykio 2024 m, gegužės 20 d., kai atsakovas galimai smurtavo prieš M. ir A. (šaudė iš šratinio šautuvo), atsakovas vaikais visiškai nesidomi, nei karto net neskambino. Mano, kad šiuo metu tarp šalių taika neįmanoma, per paskutinę mediaciją, vykusią 2024 m. gegužės 20 d., atsakovas pradėjo klykti, jog atims vaikus. Šalys pažįstamos nuo 16 metų, visą tą laiką atsakovas naudojo smurtą. Kai išsiskyrė su ieškove, atsakovas susirado kitą moterį ir atrodė viskas gražu, kol vaikai pradėjo pasakoti apie visokius stumdymus, trankymą iš kumščio. Jau prieš kokius pora metų yra pastebėjusi ant vaikų mėlynes, kiek supranta, tai atsakovui taip elgtis yra smagu, o šaudymas į vaikus šratiniais rutuliukais, anot jo, yra žaidimas. Tačiau ji pati matė ant sūnaus plaštakos žaizdas (su šašais), pataikyta į stuburą, akį, o dukrai į šoną. Be to, prieš kokių pora mėnesių ant vaiko šlaunies buvo mėlynė, vėliau pastebėjo dar didesnę, dukra tuo tarpu nuleidus akis tyli. Iš pradžių vaikai bijodavo pasakoti, iš kur mėlynės, nes jei papasakoja, tai jie atsiima. Nurodė, jog 2024 m. birželio 13 d. visi buvo gyvai su tėčiu susitikę Vilniuje dėl ID kortelės, tai tėtis vaikų klausė, „ar norit, kad atvažiuočiau į Panevėžį?“, bet vaikai tylėjo. Įlipę į mašiną jie klausė mamos, „ar pas mus atvažiuos tėtis?“. Ji jiems atsakė: „tai ko jūs patys nepaklausiat“, į ką vaikai atsakė: „mes bijom, nes tėtis muša, skriaudžia, negražiai šneka, rėkia“. Vaikai bijo, kad tėtis juos pasiims ir nebegrąžins mamai. Be to, 2024 m. birželio 10 d. jai dėl ID kortelės skambino atsakovas, paklausė, ar gali su vaikais pasišnekėti, tačiau jų paklausus, vaikai tik galvas papurtė. Paaiškino, jog kol kas nežino, į kurią mokyklą leis vaikus, pirmiausia lauks teismo sprendimo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, o tada spręs klausimą ir dėl mokyklos. Pažymi, jog jai vis skambina Vaiko teisų specialistai iš Panevėžio ir grasina atiduoti vaikus, nes neva ji neturi jokios teisės jų laikyti, padarė viską, kas blogiausia, „išsikasė sau duobę“. Vilniaus Vaiko teisių specialistai irgi sako tą patį. Dėl tokios situacijos ji patiria didžiulį spaudimą iš institucijų. Ieškovės teigimu, ji vaikais pasirūpinti gali, nes tuoj pradės dirbti, neseniai sužinojo, kad galės gauti socialinę paramą, taip pat padeda dabartinis vyras.
16. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad nepilnametis M.V. baigė darželio – mokyklos 4 klasę, dabar prasidėjo atostogos, šį mėnesį su močiute skris į Italiją, Vilniuje turi daug draugų, o čia (Panevėžyje) dar kol kas neturi, tik su kaimynų mergaite bendrauja. Prieš kokį mėnesį su puse su mama atvažiavo į Panevėžį, į mokyklą eiti nereikėjo, kadangi sirgo. Įprastai su mama į Panevėžį (sodybą) grįždavo savaitgaliais, o šį namą, kuriame dabar gyvena, išsinuomojo neseniai. Kai į mokyklą reikdavo, būdavo Vilniuje pas tėtį, tačiau jau kurį laiką būna tik pas mamą, pas tėtį nevažiuoja. Paaiškino, jog pas tėtį būti nepatinka, nes jis erzina ir muša, kaip ir sesę A. Muša su rankom, kumščiais, spardo. Jiems skauda, dėl to verkia. Tėtis dėl to nieko nesako, nueina ir daro tą, ką jam reikia. Teigia, jog dėl mušimo lieka ir mėlynės, yra bėgęs kraujas tiek iš kojos, tiek iš rankos, tiek ir iš nosies. Sužeidimus tėtis padaro įdrėksdamas, kartais su kokiu daiktu. Mano, kad už nieką barasi, rėkia. Liepia mokytis, susitvarkyti. Jie (vaikai) tą ir daro, bet vis tiek būna aprėkti. Nurodė, kad su tėčiu net nenori bendrauti, grįžti nenorėtų. Mato, kad skambina tėtis tiek jam, tiek A., bet jie neatsiliepia, nes tiesiog nenori kalbėti. Tuo tarpu pas mamą būti gerai, nori su ja nuolatos gyventi. Mama nemuša, nebara. Nors gaila likusių Vilniuje draugų, bet su jais gali bendrauti telefonu, sako „išgyvensiu“, „nenoriu ten grįžti“. Su sese sutaria gerai. Sesers nuomonės išklausymo akte, nurodyta, jog A.V. Vilniuje lankė darželį, dabar nebeina, nes prasidėjo atostogos. Jai sekasi gerai, į darželį vežiodavo S. (tėčio žmona), o tėtis vežiodavo labai retai. Su tėčiu pažaisdavo labai retai, su juo nepatinka gyventi, nes jis muša, šaudo, todėl nori gyventi su mama. Paaiškino, jog tėtis ją tempia už plaukų, trenkia su delnu per veidą. Kartais ir už nieką, o kartais ir už tai, kad neklauso. Jis bara, rėkia, visą laiką būna piktas. Mama gera, nemuša, nebara. Su mamos draugu M. sutaria gerai, visi kartu važiuoja maudytis, į sodybą, kur statosi namą, todėl nori visada būti pas mamą. Pas tėtį galbūt kartais norėtų pabūti. Tėtis jai neskambina, ji pati jam taip pat neskambina, bendravo jau seniai. Su broliu būna, kad pasipyksta, bet šiaip sutaria gerai. Panevėžyje jai nenuobodu, žaislų turi pakankamai.
17. Tarnyba pažymi, jog 2024 m. birželio 18 d. vyko atvejo vadybos posėdis. Posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad mediacija yra pasibaigusi, susitarti su ieškove nepavyko. Paaiškino, jog birželio 25 d. ar 26 d. planuojama kelionė į Italiją, yra nupirkti bilietai, vaikai keliaus tik su seneliais, jo paties toje kelionėje nebus. Norėjo kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir su antstolių pagalbą susigrąžinti vaikus, tačiau, ieškovei pasikreipus į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jam nebegali būti išduotas vykdomasis raštas ir dėl to nebegali kreiptis į antstolius. Patikslino, kad su vaikais susisiekti neturi galimybės, nes A. telefonas yra užblokuotas, o M. abonementą jis pats užblokavo, kadangi sūnus vis perka internetą, dėl ko gaunasi didelė suma. Atsakovas vaikų ugdymo procesą kitiems mokslo metam yra užtikrinęs. Atsakovo teigimu, mamos įtaka vaikams, manipuliacija yra akivaizdi, gyvenant su ieškove vaikams net nereikia eiti į mokyklą, nereikia nieko daryti, o pas atsakovą yra taisyklės. Šiai dienai ieškovės išlaikymo vaikams įsiskolinimas galimai siekia 18 000 Eur, todėl ieškovė siekia „ištraukti“ vaikus iš Vilniaus pas save, tikėtina, tam kad nebereiktų mokėti išlaikymo, bando to išvengti. Posėdyje taip pat dalyvavo ir Tarnybos vyr. specialistės, kurių teigimu šiuo metu vaikams grėsmės nėra. Atsakovas renkasi pozityvius ir teisinius kelius, kad vaikai neišsigąstų, nebijotų, tiki, jog vaikai sugrįš, nes nėra padaręs jokios nusikalstamos veikos. Ieškovė nuteikinėja brolį su sese prieš brolį (A.), visiškai neina į kontaktą, vaikai yra paveikti jų mamos. Ieškovei buvo nurodyta, kad vaikai turi būti grąžinti tėčiui. Kalbant dėl atsakovo šaudymo į vaikus, tai kritiškai vertintini ieškovės nuogąstavimai, daug vaikų žaidžia tokius žaidimus. Neaišku, kaip pati ieškovė užtikrina vaikų teises, nes net į mokslo metų baigimo šventes jų neatvežė, be to ieškovė minėjo, kad su mokytoja buvo sutarus, jog į šventę atvažiuos, tačiau specialistei paklausus, su kokia mokytoja, ieškovė pasimetė. Ieškovė virš 4 metų net nesijungė prie vaiko dienyno, visiškai nesidomi mokslais. Gaila, kad mama šitomis manipuliacijomis gadina vaikų psichiką, nuteikinėja prieš tėvą.
18. Tarnybai išklausius ieškovę L.J.V., atsakovą R.V., nepilnamečius vaikus M.V. ir A.V., Vaiko teisių apsaugos specialistes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo gyvenimo ir buities sąlygas, tėvų gebėjimus tenkinti vaikų poreikius, nenustačius, kad M.V. ir A.V. esama gyvenamoji aplinka pas tėvą būtų nesaugi (iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus 2024 m. birželio 18 d. gauta informacija, kad R.V. yra pripažintas specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), jokių kardomųjų priemonių jam nėra paskirta; L.J.V. yra pripažinta įtariamąja ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 164 straipsnį, jai yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos), į tai, kad vaikų noras yra tik vienas iš reikšmingų įrodymų, vaikai dėl savo brandos negali priimti galutinio sprendimo, todėl manytina, kad gyvenamosios vietos pakeitimas ir nustatymas kartu su ieškove šiuo metu neatitiktų nepilnamečių vaikų geriausių interesų, kadangi visos sąlygos yra užtikrinamos vaikams gyvenant atsakovo namuose. Skyrius neturi tokių duomenų, kad vaikų tėvas įgyvendintų vaikų teises priešingai jų interesams, pas tėvą vaikams būtų nesaugu, jiems kiltų pavojus, kad nebūtų vaikams užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos, vaikais būtų nesirūpinama, iš ugdymo įstaigos taip pat negauta informacijos, kad tėvas netinkamai vykdytų savo pareigas (tuo tarpu mamai į sūnaus ugdymosi procesą įsitraukti sekasi sunkiai), todėl, vadovaujantis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus vertinimu, šiai dienai nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą ir nustatyti laikiną jų gyvenamąją vietą su ieškove.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Remiantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo – nustatyti laikiną sūnaus A.V. ir dukros A.V. gyvenamąją vietą su ieškove iki įsiteisės galutinis procesinis sprendimas civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Prašyme nurodė, kad ketina pateikti ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžia būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo, informavo, jog 2024 m. birželio 6 d. kreipėsi į Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą pilna apimtimi ir šiuo metu laukia sprendimo, taip pat pabrėžia, kad šiuo metu neturi surinkusi visų reikalingų dokumentų ieškiniui pateikti.
21. Iš byloje pateiktų vaikų gimimo liudijimų nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų: M.V., gim. 2013 m. liepos 15 d., A.V., gim. 2017 m. balandžio 22 d. ir A.V., gim. 2011 m. rugsėjo 6 d., tėvai.
22. Iš byloje pridėtų rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-5363-647/2021 panaikino šalių santuokos apskaitos įrašą ir patvirtino pareiškėjų R.V. ir L.J.V. sudarytą sutartį dėl santuokos civilinės apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, kuria šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko A.V. gyvenamosios vietos nustatymo su R.V. ir dėl nepilnamečių vaikų M.V. ir A.V. gyvenamosios vietos nustatymo su L.J.V.
Žemesnės instancijos teismas
23. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. spalio 20 d. civilinėje byloje Nr. e2YT-9278-1115/2021 sprendimu patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kurioje šalių susitarimu buvo pakeista vaikų gyvenamoji vieta, t. y susitarta, kad sūnus M.V. ir dukra A.V. taip pat gyvens su tėvu R.V. (Sutarties 1 punktas). Vaikų motina L.J.V. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur (Sutarties 2 punktas).
24. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Ieškinys gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos stadijoje, jeigu nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis). Tačiau skiriant laikinąsias apsaugos priemones, būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Ar taikyti ir kokia apimtimi taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustato teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui aktualius principus.
25. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato galimybę, kol bus išnagrinėta byla nustatyti laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Vienas svarbiausių nepilnamečio vaiko interesų – saugi aplinka. Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidinėjami vaiko interesai. Todėl ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma, kai tėvai gyvena skyriumi ir vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai.
26. Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas prieš nepilnamečius vaikus naudoja fizinį smurtą, dėl to būtinas vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Ieškovė savo prašymą nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ja grindžia aplinkybe, jog 2024 m. gegužės 20 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto VTAS raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Informacija dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo galimo Vaiko teisių pažeidimo nagrinėjimo metu“ vaikai M.V. ir A.V. perduoti ieškovei, nustačius vaikams nesaugią aplinką pas tėvą atsakovą. Ieškovės teigimu, atsakovas 2024 m. gegužės mėn. nusivežė vaikus į sodybą ir į vaikus šaudė žaisliniu šautuvu plastikiniais rutuliukais, nors vaikai prašė nešaudyti. Smūgiai plastikiniais rutuliukais vaikams sukėlė skausmą, liko mėlynės, sūnus M. paskambino ieškovei verkdamas, pasakė, kad tėtis vėl į juos šaudė, o jam skaudėjo. Ieškovė po įvykio pasiėmė vaikus ir nuvyko į Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrių bei į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ąjį skyrių. Remiantys byloje pateiktu pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2024 m. gegužės 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Ieškovė taip pat nurodė, jog smurtas prieš vaikus yra nevienkartinis ir nuolat kartojasi, kaip to pavyzdį pateikė 2024 m. sausio mėnesio įvykį, kuomet sūnus M. pranešė ieškovei SMS žinute apie tai, kad tėvas (atsakovas) jį skriaudė, sudavė per veidą, į koją ir uždarė į rūsį, po šio įvykio ieškovė kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos skyrių, kurio darbuotojai patys apie įvykį pranešė policijai ir dėl šio smurto atvejo, ieškovės teigimu, taip pat yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, vaikai buvo perduoti ieškovei. Ieškovė taip pat pabrėžė, kad atsakovas smurtavo ir prieš ją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, atsakovas savo kaltę pripažino ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus 2024 m. gegužės 10 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą). Ieškovės teigimu, atsakovas kenkia ieškovei, trukdo jai bendrauti su vaikais, kaip to pavyzdį pateikia 2024 m. sausio įvykius, kuomet Vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikams esant su motina, atsakovas nepranešęs ir neperspėjęs ieškovės, paėmė vaikus M.V. ir A.V. iš ugdymo įstaigų, užblokavo ieškovės numerį, dėl šio įvykio ieškovė buvo priversta kreiptis į policiją, ko pasėkoje su policijos pareigūnais nuvykus į atsakovo namus, ieškovei pavyko susigrąžinti vaikus.
27. Atsakovas atsiliepime prašo teismo atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą, kadangi tarp atsakovo ir vaikų niekuomet nebuvo jokių smurto epizodų, atsakovui nėra pareikšti įtarimai dėl smurto prieš nepilnamečius vaikus, nėra pritaikyta jokių kardomųjų priemonių. Nurodo, kad ieškovė naudoja spekuliacijas ir manipuliacijas, nes šiuo metu yra įsiskolinusi už nepilnamečių vaikų išlaikymą, taip pat pažymi, jog pati ieškovė yra smurtavusi prieš savo nepilnametį vaiką A.V.
28. Remiantis į bylą pateiktu E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymu, nustatyta, jog A.V. kartu su tėvu R.V. atvyko 2024 m. kovo 6 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje buvo atlikta apžiūra, nes atsakovo teigimu, motina (ieškovė) panaudojo fizinę jėgą 2024 m. kovo 4 d. vakare, to pasėkoje vaikui padaryti sužalojimai ir atsakovas nori užregistruoti faktą, atlikti apžiūra, taip pat atsakovas pranešė policijai, yra numatyta teismo mediko apžiūra. Nurodyto aprašymo duomenimis, nepilnamečiui vaikui buvo diagnozuotas „Kito asmens užkliudymas, pastūmimas, spyris, sumušimas, apdraskymas; Kitų kaklo sričių paviršinis sužalojimas ir nubrozdinimas; Kiti pilvo, nugaros apatinės dalies ir dubens paviršiniai sužalojimai, nubrozdinimas“. Į bylą taip pat pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentas, kuriuo remiantis nustatyta, jog dažniausiai apsilankymų gydymo įstaigoje metu nepilnamečius vaikus A.V. ir M.V., dažniausiai lydi atsakovas (tėvas), vaikus lydėjo ieškovė (motina) tik paskutinių apsilankymų 2024 m. gegužės 29 d. ir 2024 m. gegužės 31 d. metu.
29. Iš atsiliepime pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolės Ingos Karalienės kontoroje vykdomi du išlaikymo išieškojimai iš L.J.V. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad išieškoma suma iš L.J.V. A.V. naudai, paskaičiuota iki 2024 m. vasario 29 d. yra 5 494 Eur ir 204 Eur per mėnesį, o A.V. naudai, paskaičiuota iki 2024 m. vasario 28 d. yra 10 741 Eur ir 409 Eur per mėnesį (2024 m. kovo 8 d. pažyma dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. kovo 7 d. pažyma dėl išlaikymo išieškojimo (duomenys neskelbtini)). Taip pat iš byloje pateiktų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 3-iojo skyriaus pateiktų duomenų buvo nustatyta, jog ieškovė L.J.V. yra pripažinta įtariamąja ikiteismine tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 164 straipsnį, kuriuo uždrausta vengimo išlaikyti vaiką veika. Ieškovei yra paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos. Teismas pažymi, kad remiantis policijos komisariato pateiktais duomenimis, nenustatyta, jog atsakovui R.V. būtų paskirtos kardomosios priemonės, taip pat atsakovas nėra pripažintas įtariamuoju jokiame ikiteisminiame tyrime, tik specialiuoju liudytoju ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
30. Remiantis atsiliepime pateiktais Vilniaus (duomenys neskelbtini) mokinių lankomumo bei TAMO mokinio dienyno duomenimis, nepilnamečiai vaikai A.V.ir M.V. nuo 2024 m. gegužės 20 d. nelanko ugdymo įstaigų. Taip pat, prie atsiliepimo pateiktas ir 2024 m. gegužės 6 d. pasirašytas ieškovės prašymas nutraukti ikimokyklinę ugdymo sutartį ir išbraukti A.V. iš darželio ikimokyklinės grupės sąrašo nuo 2024 m. gegužės 30 d. Ieškovės neįsitraukimą į vaikų ugdymo procesą patvirtina ir Tarnybos specialisčių patvirtinimai, jog ieškovė nepažįsta vaikų mokytojų, neatvedė vaikus į mokslų metų baigimo šventes.
31. 2024 m. gegužės 24 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos duomenimis, nustatyta, jog vaikai žaidžia su žaisliniais šautuvais „Nerf“, šoviniai yra poroloniniai, mėlynių vaikams nelieka, sužeidimų nebūna. Atsakovo teigimu, vaikai grįžę iš ieškovės ir nuėję į ugdymo įstaigas prašo, kad būtų iškviestos vaikų teisės, taip ieškovė manipuliuoja vaikais. Apklaustas brolis A.V. nurodė, jog ieškovė meluoja, nori sukiršinti šeimą, taip pat patvirtino, kad su vaikais žaidžia žaisliniu šautuvu „Nerf“, kurie neskaudžiai šaudo, nes kulkos yra žaislinės, minkštos. Brolis taip pat nurodė, jog būnant pas ieškovę tai buvo jo blogiausios savaitės gyvenime, nežino, ar kada gyvenime norės su ja bendrauti, yra girdėjęs, jog ieškovė liepia M. ir A. sakyti dalykus, kad atsakovui būtų blogiau, yra kuriami kažkokie planai. Taip pat, brolio teigimu, A. ir A. iš ieškovės grįžta purvini ir neprižiūrėti.
32. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas gali būti taikomas esant aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-47-340/2021; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1240-852/2020). Ši laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, yra ultima ratio (,,išimtinio pobūdžio“) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams iš vieno iš tėvų pusės. Taigi, turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės, o pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą tenka būtent prašančiam taikyti tokią procesinio pobūdžio priemonę.
33. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai, pagal teismo patvirtinta taikos sutartį tarp šalių, gyveno kartu su atsakovu (tėvu). Atsakovas rūpinasi vaikų formaliuoju ir neformaliuoju ugdymu, vaikams atsakovas užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, rūpinasi sveikatos priežiūra, apmoka visas vaikų poreikių išlaidas, be to, vaikai gyvena dideliame būste ir atsakovo iniciatyva, planuojama, kad vaikai lankys geras ugdymo įstaigas Vilniaus mieste. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi nepilnamečiais vaikais. Tarnyba pateiktoje teismui Išvadoje taip pat pabrėžia, jog nepilnamečių vaikų išreikštas aiškus noras nuolat gyventi pas ieškovę yra iš esmės grįstas emociniu pagrindu, galimai jiems darant įtaką. Taip pat atsižvelgiama į susiklosčiusią faktinę situaciją, faktinių duomenų visumą, tai, kad vaikų nuomonė atskirais laikotarpiais bendraujant su specialistais dėl buvimo pas tėtį ir jo elgesio nebuvo nuosekli. Vertinant argumentus dėl vaikų išsakytos nuomonės, pažymėtina, kad šiuo atveju vaikai nėra pakankamai brandūs dėl amžiaus, dėl ko mažamečių vaikų nuomonė negali būti vertinama kaip turinti esminę reikšmę dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Vaiko teisių apsaugos specialistės aiškiai išreiškė poziciją, kad nepilnamečių mama savo manipuliacijomis, nuteikinėjimu prieš tėvą gadina vaikų psichiką. Neabejotina, jog tokia situacija kenkia vaikų santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą, vaikai įtraukiami į suaugusiųjų konfliktus, kurie neigiamai veikia vaikų emocinę būseną, elgesį ir požiūrį į savo tėvus.
34. Teismas pažymi, jog vertinant vaikų norus, turi būti atsižvelgta ne vien į vaikų amžių, bet ir į jų brandumą, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaikų išreikštam norui dėl jų gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Vaikų išreikštas noras savaime nereiškia būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nepritaikymas negali reikšti vaikų turtinio ir asmeninio neturtinio intereso pažeidimo. Kasacinis teismas savo praktikoje pažymi, kad, sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Pažymėtina, jog vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014 ir kt.).
35. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Pažymėtina, kad sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, nes įprastos aplinkos keitimas gali vaikui padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelti emocinių išgyvenimų.
36. Teismas, ištyrės byloje surinktus rašytinius ir vaizdo įrodymus, sprendžia jog byloje nenustatyta, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kad tėvo gyvenamoji vieta būtų tapusi nesaugi vaikams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų perdavimas gyventi su motina dabartiniu metu susiklosčiusioje situacijoje keltų vaikams stresą ir nebeatitiktų reikalavimų normaliam vaiko vystymuisi, nes nėra aišku, į kokias gyvenimo sąlygas būtų perkelti nepilnamečiai vaikai, kaip būtų užtikrintas vaikų ugdymasis, sveikatos priežiūra, vaikai būtų paimti iš savo įprastinės aplinkos, kurioje vaikas yra susiformavę artimi ryšiai su šeimos nariais, draugais. Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečių vaikų interesams kyla reali grėsmė ne iš atsakovo, o iš ieškovės pusės, t. y. pastebimi vaikų elgesio pasikeitimai po apsilankymo pas ieškovę, pykčiai su broliu, yra pagrindas manyti, kad ieškovė manipuliuoja savo nepilnamečiais vaikais bandydama išvengti atsakomybės už vengimą išlaikyti nepilnamečius vaikus ir išlaikymo įsiskolinimą, todėl vaikų pasiėmimas į ieškovės gyvenamąją vietą būtų nesuderinamas su vaikų interesais, keltų jiems esminę grėsmę, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, t. y. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, nustatytos galiojančiu teismo sprendimu, pakeitimo atmetamas.
Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestinas.
37. Minėta, kad CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos.
38. Atsakovas kartu su atsiliepimu, teismui pateikia savarankišką prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (išleisti vaikus atostogų), t. y. prašo leisti M.V. ir A.V. išvykti atostogų su seneliais A. ir R.V. 2024 m. birželio 26 d. - liepos 4 d., įpareigojant L.J.V. perduoti vaikus jų tėvui R.V. ne vėliau kaip 2024 m. birželio 25 d. 15 val.
39. Atsakovas, teikdamas savarankišką prašymą ieškovės iškeltoje byloje pagal prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nenurodė ketinimo reikšti priešieškinio ieškovės atžvilgiu, todėl vadovaujantis minėtomis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atsakovo prašymas atmestinas.
40. Atsakovas prašo iš ieškovės priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pateikia duomenis, kad už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėjo 110 Eur žyminio mokesčio, tačiau už tokį prašymą mokama 55 Eur žyminio mokesčio. Permokėta žyminio mokesčio dalis (55 Eur) grąžintina atsakovui. Žyminį mokestį gražina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnis 3 dalis).
41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje yra atmestas, patirtos bylinėjimosi išlaidos už šio prašymo padavimą iš ieškovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144-145 straipsniais, 147 straipsniu, 290-292 straipsniais,
nutaria:
ieškovės LJ.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsakovo R.V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovui R.V., atsakovo atstovės Mildos Martinkutės-Rusinienės, 2024 m. birželio 13 d., 55 (penkiasdešimt penkių) Eur permokėtą žyminį mokestį iš Mokėjimo nurodymu Nr. 178 padaryto pavedimo 110 Eur, mokėjimo užduoties kodas ZN25132.
Nutartį išsiųsti ieškovei, atsakovo atstovei ir išvadą teikiančiai institucijai.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.