Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei D. V. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybinio studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškinį atsakovei D. V. prašydamas priteisti iš atsakovės 1 228,14 EUR skolą (už panaudotas valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti), 44,21 EUR delspinigius bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovė su aukštąja mokykla (Mykolo Romerio universitetu) 2009 m. rugsėjo 14 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, todėl remiantis iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalimi, Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.2 punktu bei Sutarties 19 punktu, jai atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą.

Grąžintinų lėšų dydis įtvirtintas Aprašo 5 punkte. Fondas, vadovaudamasis Aprašo 9 punktu, apie kiekvieną atsiradusią prievolę grąžinti lėšas informuoja asmenis išsiųsdamas jiems įspėjimą. Įspėjime nurodomas prievolės vykdymo terminas, skaičiuojamas nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 29 d.), atsakovė privalėjo Fondui lėšas grąžinti per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2011 m. balandžio 26 d. Įspėjimas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai, tačiau lėšos nebuvo grąžintos.

Atsakovė D. V. su aukštąja mokykla (Vilniaus universitetu) 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis Nr. 2). Pagal Sutartį Nr. 2 atsakovė buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos kaip negynusi baigiamojo darbo. Vadovaujantis Aprašo 4.2 punktu bei Sutarties Nr. 2 16 punktu, atsakovei atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Aprašo 9 punktu, atsakovė privalėjo Fondui lėšas grąžinti per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos. Atsakovei nutraukus studijas, Fondas, laikydamasis Apraše nustatytų terminų, 2015 m. spalio 23 d. išsiuntė jai įspėjimą.

Ieškovas prašo priteisti 44,21 EUR delspinigių sumą už paskutines 180 dienų, atsižvelgiant į Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Ieškovas patvirtina, kad iki 2020 m. spalio 5 d. nėra gautas nei vienas mokėjimas už atsakovės nutrauktas valstybės finansuojamas studijas nei Mykolo Romerio universitete, nei Vilniaus universitete į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą.

Ieškovas pažymėjo, kad Atsakovė su Fondu 2005 m. gruodžio 19 d. yra sudariusi Valstybės paskolos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išmokėta 289,62 EUR suma. Atsakovės paskolų istorijoje bei atliktų mokėjimų istorijoje matyti, kad atsakovė 2011 m. rugsėjo 9 d., 2011 m. gruodžio 8 d., 2013 m. gegužės 28 d. ir 2019 m. sausio 16 d. atliko mokėjimus į Fondo paskolų atsiskaitomąją sąskaitą padengdama jai išmokėtą valstybės paskolą studijoms. Atsakovei išmokėta paskola studijoms yra niekaip nesusijusi su jos valstybės finansuojamomis studijomis Mykolo Romerio universitete ir Vilniaus universitete, šių studijų nutraukimu ir įsipareigojimu grąžinti lėšas už šias studijas. Dėl šios priežasties atsakovės pareiga grąžinti minėtas lėšas nėra išnykusi ar kitaip panaikinta.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą suėjus ieškinio senaties terminui. Atsakovė teigia, kad 2015 m. nebuvo pašalinta iš Vilniaus universiteto, nurodo, jog jos baigiamojo darbo gynimo data buvo perkelta į kitą semestrą, baigiamąjį magistro darbą ji apgynė 2016 m. sausio mėn. ir gavo teisės magistro diplomą. Atsakovė taip pat teigia, kad ji yra sumokėjusi skolą ieškovui už valstybės finansuojamas studijas Mykolo Romerio universitete.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dėl ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su jos nutrauktomis valstybės finansuotomis studijomis Mykolo Romerio universitete. Atsakovė nurodė, kad dėl ieškinio reikalavimų dalies, susijusios su valstybės finansuotomis studijomis Vilniaus universitete, nesutinka, kadangi ji paskutiniame studijų semestre pakeitė magistro baigiamojo darbo temą ir darbą gynėsi kitą semestrą. Atsakovės teigimu apie tai, kad ji buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto, ji sužinojo tik šios bylos nagrinėjimo metu.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė su Mykolo Romerio universitetu 2009 m. rugsėjo 14 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinių valstybės finansuojamų studijų Mykolo Romerio universitete Teisės fakultete teisės programoje (sutarties 8, 12-13 punktai). Pagal minėtos sutarties 14 punktą atsakovei buvo laiduojamas nemokamas mokslas. Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 19 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamas studentas, pašalintas iš Universiteto ar nutraukęs studijas (išskyrus sutarties 18 punkte numatytą atvejį), privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

(duomenys neskelbtini) atsakovė buvo pašalinta iš Mykolo Romerio universiteto kaip nepažangi studentė. Ieškovas siuntė atsakovei 2010 m. spalio 28 d. įspėjimą dėl 1 990,50 LTL skolos už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete grąžinimo ieškovui, šis įspėjimas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovė skolos iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos neapmokėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dėl ieškinio dalies, susijusios su skolos už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete, sutinka bei sutinka sumokėti ieškovui šią skolos dalį.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė ir Vilniaus universitetas 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarė Valstybės finansuojamų studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovė buvo įregistruota į Vilniaus universiteto Teisės fakulteto ištęstines vientisąsias valstybės finansuojamas teisės studijas. Pagal sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 16 punktą atsakovė įsipareigojo, nutraukus sutartį, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Vilniaus universitetas 2015 m. spalio 14 d. pranešė ieškovui, kad atsakovė 2015 m. gegužės 25 d. buvo pašalinta iš universiteto kaip negynusi baigiamojo darbo. Ieškovas siuntė atsakovei 2015 m. spalio 23 d. įspėjimą dėl 651,65 EUR skolos už valstybės finansuotas studijas Vilniaus universitete grąžinimo ieškovui, šis įspėjimas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai, tačiau atsakovė skolos iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos neapmokėjo.

Atsakovė su ieškinio dalimi nesutinka ir teikė į bylą 2015 m. rugpjūčio 25 d. Studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalies kopiją, iš kurios nustatyta, kad atsakovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo priimta į Vilniaus universitetą valstybės nefinansuojamų teisės studijų penktą kursą. Byloje pateikta 2016 m. sausio 22 d. Vilniaus universiteto Teisės studijų magistro diplomo kopiją patvirtina, kad atsakovė 2016 metais baigė Vilniaus universiteto teisės studijų programą ir jai suteiktas teisės magistro laipsnis.

Ginčas byloje iš esmės kilo dėl D. V. prievolės grąžinti į biudžetą dalį lėšų, skirtų atsakovės studijų Vilniaus universitete kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Ginčo santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) redakcijos, galiojusios iki 2016 m. gruodžio 31 d., ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 1228 patvirtinto Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašo (toliau – ir Aprašas) redakcijos, galiojusios iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuostatos.

Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalį Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Pagal Aprašo 4.2 punktą, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Taigi iš teisinio reglamentavimo matyti, kad asmeniui, kuris pašalintas iš aukštosios mokyklos valstybės finansuojamos studijų vietos, atsiranda Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta pareiga grąžinti į valstybės biudžetą lėšas (ar jų dalį), kurios buvo skirtos jo studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti.

Byloje pateikta Vilniaus universiteto studijų prorektorės (duomenys neskelbtini) įsakymo dėl studijų sutarties nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) nutraukiama D. V. ((duomenys neskelbtini)) studijų sutartis dėl nepažangumo, kaip negynusią baigiamojo darbo.

Remiantis į bylą pateiktu Vilniaus universiteto 2020 m. gruodžio mėnesio raštu nustatyta, kad D. V. nuo (duomenys neskelbtini) studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Teisės vientisųjų ištęstinių studijų valstybės finansuojamoje vietoje. Vilniaus universiteto numatyta tvarka ir laiku D. V. 2015 metais nepateikė parengto baigiamojo darbo, todėl, vadovaujantis Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir saugojimo tvarkos 32 punktu, ji Vilniaus universiteto studijų prorektorės (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl studijų sutarties nutraukimo“ buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto studentų sąrašo. Vilniaus universiteto 2015 m. spalio 14 d. raštu Nr. 12100-SR-1878, adresuotu Valstybiniam studijų fondui, pateiktame asmenų, studijavusių valstybės finansuojamose studijų vietose ir nutraukusių studijas savo noru ar pašalintų per 2014-2015 m. m. pavasario semestrą, sąraše nebuvo siūloma atleisti D. V. nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju atsakovė teigia, kad ji Vilniaus universitete teisės studijas baigė, įgijo teisės magistro laipsnį ir neprivalo grąžinti į biudžetą lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje vietoje apmokėti. Atsakovė teigia, kad teisės studijas Vilniaus universitete baigė tik vienu semestru vėliau nei buvo numatyta pagal programą, kadangi nusprendė keisti magistro baigiamojo darbo temą.

Pagal Aprašo 6 punktą Fondas atleidžia aprašo 4 punkte nurodytus asmenis nuo lėšų grąžinimo, jeigu: asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus, įskaitant baigiamojo darbo pateikimą aukštajai mokyklai, tačiau baigiamojo darbo negynė (neapgynė) (6.1 punktas); asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.2 punktas); asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.3 punktas); asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.4 punktas); asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą (6.5 punktas); asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą (6.6 punktas); asmuo miršta (6.7 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad studijų sutartis su D. V. buvo nutraukta dėl jos nepažangumo, t. y. jai 2015 metais nepateikus parengto baigiamojo darbo, daro išvadą, kad ji neatitiko nei vienos Aprašo 6 punkte numatytos sąlygos (aplinkybės), suponuojančios elgesio taisyklės taikymą (atleidimą nuo lėšų grąžinimo). Taigi Aprašo 6 punkte reglamentuojami atleidimo pagrindai nuo biudžeto lėšų, skirtų atsakovės studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, grąžinimo, nagrinėjamu atveju netaikytini. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal tarp atsakovės ir Vilniaus universiteto 2010 m. rugpjūčio 9 d. sudarytos Valstybės finansuojamų studijų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 16 punktą atsakovė įsipareigojo, nutraukus sutartį, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti į valstybės biudžetą studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Atsakovės argumentai dėl jos neinformavimo apie studijų sutarties nutraukimą, taip pat atsakovės nesutikimas dėl studijų sutarties nutraukimo, nėra susiję su ginčo dalyku (atsakovės prievole grąžinti į biudžetą lėšas, skirtas atsakovės studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė neneigė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. su Vilniaus universitetu pasirašė naują sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas konstatuoja, kad D. V. buvo pašalinta iš Vilniaus universiteto (nutraukta studijų sutartis), o aplinkybės, kad ji vėliau 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarė naują studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (valstybės nefinansuojamose vietose), pateikė baigiamąjį darbą, jį gynėsi ir baigė studijas, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos. Teismo vertinimu, visi atsakovės tolesni veiksmai po pašalinimo iš valstybės finansuojamų studijų vietos niekaip neįtakoja jos prievolės grąžinti lėšas ir nelaikyti aplinkybių prievolei egzistuoti pasikeitimu ar išnykimu).

Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog dėl ieškinio dalies, susijusios su skolos už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete, sutinka bei sutinka sumokėti ieškovui šią skolos dalį. Byloje nustatyta, jog atsakovė su Mykolo Romerio universitetu 2009 m. rugsėjo 14 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuolatinių valstybės finansuojamų studijų. Byloje pateiktas Mykolo Romerio universiteto teisės fakulteto 2010 m. rugsėjo 23 d. nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašas, iš kurio matyti, kad D. V. (duomenys neskelbtini) buvo pašalinta iš aukštosios mokyklos kaip nepažangi. Teismas daro išvadą, kad atsakovė į valstybės biudžetą turi pareigą sumokėti studijų kainai Mykolo Romerio universitete valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų dalį.

Aprašo 5.1 punkte įtvirtinta, kad Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti sumą, lygią 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, ir ne daugiau, nei nurodyta šiame punkte (toliau – kaina): 30 bazinės socialinės išmokos dydžių – asmenims, studijavusiems pagal pirmosios studijų pakopos bei vientisųjų studijų programas. Ieškovas pateikė paskaičiavimą ir prašo priteisti 576,49 EUR skolą už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete ir 651,65 EUR už valstybės finansuotas studijas Vilniaus universitete. Paties skolos dydžio atsakovė neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Nors ieškovė teismo posėdžio metu sutiko ir neginčijo reikalavimo priteisti iš atsakovės 576,49 EUR skolą už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete, tačiau byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovė su ieškovu yra atsiskaičiusi (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovo reikalavimai priteisti iš atsakovės 576,49 EUR skolą už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete ir 651,65 EUR už valstybės finansuotas studijas Vilniaus universitete yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės ir 44,21 EUR dydžio delspinigius už 180 dienų. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą aprašo 10 punkte nustatyta 0,02 procento delspinigių norma už kiekvieną pavėluotą dieną nevykdant įsipareigojimo grąžinti į valstybės biudžetą valstybės finansuojamoms studijoms skirtų lėšų.

2010 m. spalio 28 d. atsakovei buvo siųstas įspėjimas dėl 1 990,50 LTL skolos už valstybės finansuotas studijas Mykolo Romerio universitete grąžinimo ieškovui, šis įspėjimas atsakovei buvo įteiktas asmeniškai. Lėšas atsakovė turėjo grąžinti per 180 dienų. Valstybės studijų fondas 2015 m. spalio 23 d. išsiuntė D. V. įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą. 651,65 EUR dydžio sumą atsakovė turėjo grąžinti į fondo sąskaitą per tris metus, t. y. iki 2018 m. spalio 23 d. Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai nevykdė prievolės grąžinti jos valstybės finansuotoms studijoms Mykolo Romerio universitete ir Vilniaus universitete panaudotų lėšų pagal sutartis dėl valstybės finansuojamų studijų, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 44,21 EUR delspinigiai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 272,35 EUR) nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas pagal įstatymą yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ieškinys pareikštas 1 272,35 EUR sumai. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl už jį mokėtinas 29 EUR dydžio žyminis mokestis priteistinas iš atsakovės valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Byloje patirta 3,72 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 269-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovei D. V. tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, j. a. k. 191722967, 1 272,35 EUR (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt dviejų eurų ir 35 cnt) skolą, 44,21 EUR (keturiasdešimt keturių eurų 21 ct) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 272,35 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. V., a. k. (duomenys neskelbtini), 29 EUR (dvidešimt devynių) bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.

Suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus išlaidas valstybės naudai, nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.