Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. U. ir institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui,- Šiaulių apskrities VPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniajam specialistui V. M., išnagrinėjusi

A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nevedusio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta- (duomenys neskelbtini), nedirbančio, neteisto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. 2014 m. balandžio 15 d., apie 17.39 val., Pakruojo rajone, kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 22-ame kilometre, esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 150 km/h ir viršijo leistiną greitį 60 km/h. Pažeidimas nustatytas automobiliniu greičio matuokliu „T. T.“ Nr. 13365, patikros Nr. 1428837, paklaida 150±2 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. U. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje.

Šiaulių apskrities VPK atstovas – Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresnysis specialistas V. M. paaiškino, kad Administracinio teisės pažeidimo protokolą palaiko. Mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tinkamai, jame užfiksuoti visi būtini dalykai: pažeidimo data, vieta, laikas, įranga, kuria užfiksuotas pažeidimas, automobilis, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, pažeidėjo duomenys ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Prašo teismo skirti baudą, numatytą sankcijos ribose, o pažeidėjo poziciją, užfiksuotą protokole, kad jis pažeidimą pripažįsta ir gailisi, vertinti kritiškai.

Liudytojas T. J. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesio kažkelintą dieną kelyje Šiauliai – Pakruojis - Pasvalys pastebėjo ypatingai dideliu greičiu važiuojantį pilkos spalvos automobilį BMW, pradėjo persekioti ir matuoti jo greitį. Išmatavo greitį, sustabdė, žmogus su viskuo sutiko, surašė protokolą, jokių incidentų nebuvo. Tas įvykis nebuvo kažkuo išskirtinis. Patruliavo tarnybiniu automobiliu VW PASSAT, kuris yra nežymėtas, specialiai skirtas fiksuoti pažeidimus. Patruliuodami švyturėlių nejungia. Jie automobilį persekiojo keletą minučių, gal 5-10 minučių, greitį matavo kelis kartus. Jie kažkurį laiką turi važiuoti automobiliui iš paskos, kad prietaisas parodytų vidutinį automobilio greitį. Galėjo pravažiuoti iki 5 km. Yra matuoklis, kuris greitį fiksuoja per tam tikrą atstumą, nurodoma, kokiu vidutiniu greičiu automobilis važiavo per tam tikrą laiką ir išvedamas vidurkis. Protokole užfiksuoti greičio viršijimo duomenys yra teisingi, užfiksuotas vidutinis greitis. Paprastai sustabdo automobilius, kurie akivaizdžiai didesniu greičiu važiuoja, ir jų taip nesivaiko. Kai pabaigė vieną matavimą, pastebėjo, kad automobilio vairuotojas daro dar didesnį pažeidimą, dar greičiau ėmė važiuoti. Tada ėmė fiksuoti dar kartą. 150 km/h greitis buvo vidutinis greitis. Nėra taip, kad greičio matavimo aparatas fiksuoja kokį nors jų pačių mašinos greitį.

Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį, dienos tiksliai neatsimena, patruliavo keliu Šiauliai – Pakruojis - Pasvalys. Pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį M. D. to nutarė užfiksuoti greitį ir kelias minutes automobiliui važiavo iš paskos, filmavo ir fiksavo pažeidimą. Buvo užfiksuotas greitis 150 km/h. Automobilis buvo sustabdytas. Jis priėjo prie vairuotojo, prisistatė, paprašė dokumento ir pasakė, kad greitį viršijo. Vairuotojas iš karto pasakė, kad skuba į susirinkimą, viską pripažino, jis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį, buvo parodytas jo greitis ir buvo surašytas protokolas. Patruliavo nežymėtu automobiliu, be švyturėlių, tiksliau, švyturėliai yra, bet jie priekyje ir skirti sustabdymui. Automobilis akivaizdžiai dideliu greičiu važiavo, aplenkinėjo kitus automobilius. Kai užfiksavo 150 km/h greitį, iš karto stabdė, kad automobilis nepadarytų kokio kito pažeidimo. Paskui stebimą automobilį važiavo kelias minutes, gal keletą (4-5 km) kilometrų. Iš karto sustabdyti automobilį nebuvo galimybės, nes jis važiavo dideliu greičiu, reikėjo prisivyti.

Proceso dalyviai ir teisėja tarnybiniame policijos automobilyje „VW PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) peržiūri vaizdo įrašą.

Pagal ATPK 284 str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1872/2007).

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. Pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.), tačiau nagrinėjamo teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, būtina nustatyti, jog nustatytas greitis buvo viršytas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams; vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo 1500 iki 2500 Lt arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Individualizuojant asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos rūšį bei dydį, be ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, būtina įvertinti ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Byloje aiškiai ir vienareikšmiškai nustatyta, kad A. U. 2014 m. balandžio 15 d., apie 17.39 val., Pakruojo rajone, kelio Šiauliai – Pakruojis – Pasvalys 22-ame kilometre, esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo 150 km/h ir viršijo leistiną greitį 60 km/h. Kadangi padarytas teisės pažeidimas yra neatsargus (pažeidimo subjektyviąja puse), todėl bet koks bendrininkavimas (kaip ir pažeidėjo akcentuojamas provokavimas) pažeidžiant kelių eismo taisykles, yra negalimas. Visuomet tik pats vairuotojas yra atsakingas už transporto priemonės vairavimą ir jo metu padarytus eismo saugumo taisyklių pažeidimus.

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. U. iš dalies savo kaltės pripažinimo teismo posėdžio metu, jo kaltė, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje yra įrodyta administracinėje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, su kuriuo pažeidėjas buvo supažindintas ir jį pasirašė, A. U. pripažino vairavęs automobilį ir viršijęs leistiną greitį (1-2 b. l.), tarnybiniais pranešimais, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai K. P. ir T. J. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir apklausiami liudytojais teismo posėdžio metu (4, 5 b. l.), vairuotojo pažymėjimo kopija (3 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (8-10 b. l.), vaizdo įrašu.

A. U. kaltu dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažino iš dalies, jo kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas metų laikotarpyje administracine tvarka už tos pačios rūšies teisės pažeidimus (8-10 b. l.), teisės pažeidimą padarė būdamas anksčiau padaręs nusikaltimą (LITEKO duomenys), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 6 p.). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. yra daug kartų baustas administracine tvarka (8-10 b. l.), t. y. nuo 2002 m. iš viso baustas 23 kartus už pažeidimus transporte, iš jų 8 kartus už nustayto greičio viršijimą. A. U. padarytų administracinių teisės pažeidimų skaičius neigiamai apibūdina jį kaip asmenybę ir leidžia daryti išvadą, kad jam anksčiau taikytos administracinės nuobaudos teigiamos įtakos nepadarė, jis toliau sistemingai daro teisės pažeidimus, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, jam už pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, skirtina 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams (ATPK 27, 30, 30², 31, 32 str.).

Nutarimo dalis dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestina vykdyti Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariatui (ATPK 324-326 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 224 str., 281 str., 286-288 str., 302² str., 302⁴ str., 324-326 str., teisėja

nutaria:

A. U. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje, ir jį nubausti 1250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) mėnesiams.

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos į valstybės pajamas, sumokant ją į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas – 6030.

Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.

Nutarimo dalį dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti vykdyti Panevėžio apskrities VPK Pasvalio rajono policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.