Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-07-02 · Byla Nr. ATP-374-332/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-05-16Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-07-02Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
ATP-374-332/2014
Teisminio proceso Nr.
4-31-3-00241-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Raimundas Jurgaitis
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-374-332/2014Teisminio proceso Nr. 4-31-3-00241-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.1.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. U. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 20114-05-16 nutarimo, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 124 str. 6 d. 1250 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. U. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 15 d., apie 17.39 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 150 km/h ir viršijo leistiną greitį 60 km/h. Pažeidimas nustatytas automobiliniu greičio matuokliu „Trip Track“ Nr. 13365, patikros Nr. 1428837, paklaida 150±2 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. U. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą arba skirti nuobaudą, atitinkančią pirmą kartą užfiksuotam pažeidimui, t. y. viršijus leistiną greitį 20–30 km/h.

Nurodo, kad teismo konstatuotos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teigia, kad raštu ir žodžiu teisme paaiškino, kad savo automobiliu, vykstant iš (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog paskui jį kurį laiką važiuoja kitas automobilis. Pažymi, jog ilgą laiką iš paskos vykdant neviešą patruliavimą be specialiųjų skiriamųjų ženklų policijos automobiliu važiavę policijos pareigūnai ignoravo tai, jog jis važiavo viršydamas leistiną greitį, važiuodami nesaugiu atstumu nuo jo automobilio, provokavo dar labiau viršyti greitį ir neatliko savo pareigos operatyviai užkirsti kelią kelių eismo taisyklių pažeidimui, tokiu būdu sukeldami grėsmę visų eismo dalyvių saugumui. Atkreipia dėmesį į tai, kad eismo įvykio dieną lijo lietus, kelio danga buvo slidi, todėl policijos pareigūnai provokuodami dar labiau viršyti leistiną greitį rizikavo kelių eismo dalyvių saugumui.

Teigia, kad policijos pareigūnų automobilyje užfiksuotame įraše labai aiškiai matyti, jog policijos pareigūnai automobilį persekiojo ne mažiau 10 min., stebėjo kaip jis viršija leistiną greitį, operatyviai neatliko savo pareigų, leido rizikuoti ir toleravo greičio viršijimo faktą. Pažymi, jog teismas neįvertino akivaizdžių liudytojų duotų paaiškinimų prieštaravimų, vienas liudytojas teigė, jog užfiksavus 150 km/h greitį iš karto sustabdė, o kitas liudytojas teigė, persekiojo ir vaikėsi automobilį, nors paprastai to nedaro, vieną kartą užfiksavo pažeidimą, bet pradėjo fiksuoti antrą kartą, bei vaizdo įraše užfiksuotos informacijos, todėl negali būti daromos išvados iš klaidingai interpretuotų faktų.

Nurodo, jog teismas neatsižvelgė į argumentus, jog turi du mažamečius vaikus, gyvena kaime, todėl automobilis yra būtinas tinkamai vaikų priežiūrai.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėtų įvertinti ir pasisakyti, ar gali policijos pareigūnai, vykdantys neviešą patruliavimą, operatyviai neužkardyti daromo teisės pažeidimo, pažeisdami policijos veiklos principus leisti tęsti pažeidimą ir tikėtis, kad vairuotojas, galinio vaizdo veidrodėliuose išvydęs presinguojančią transporto priemonę, dar labiau padidins greitį ir padarys dar didesnį teisės pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. U. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo netenkinti A. U. apeliacinio skundo ir palikti galioti Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarimą. Mano, kad teismas nagrinėdamas A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo aplinkybės.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. U. neigia viršijęs leistiną greitį daugiau kaip 50 km/h, nurodo, jog ilgą laiką iš paskos vykdant neviešą patruliavimą be specialiųjų skiriamųjų ženklų policijos automobiliu važiavę policijos pareigūnai ignoravo tai, jog jis važiavo viršydamas leistiną greitį, važiuodami nesaugiu atstumu nuo jo automobilio, provokavo dar labiau viršyti greitį ir neatliko savo pareigos operatyviai užkirsti kelią kelių eismo taisyklių pažeidimui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Apylinkės teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Tai, kad A. U. 2014-04-15, apie 17.39 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h, vairavo automobilį ir viršijo leistiną greitį 60 km/h, patvirtina teismui pateiktoje administracinėje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas (1–2 b. l.), policijos pareigūnų K. P., T. J. tarnybiniai pranešimai (4, 5 b. l.), kuriuose užfiksuota, jog A. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h vairavo automobilį 150 km/h greičiu, viršijo leistiną greitį 60 km/h, jog vairuotojas susipažino su greičio matuoklio parodymais, su jais sutiko ir jų neginčijo. Tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes, policijos pareigūnai apklausti liudytojais, patvirtino duodami parodymus apylinkės teismo posėdžio metu. (27–28 b. l.). Liudytojas T. J. parodė, kad automobilį jie persekiojo keletą minučių, gal 5–10 min., greitį matavo kelis kartus, kad prietaisas parodytų vidutinį automobilio greitį, jie tam tikrą laiką turi važiuoti automobiliui iš paskos, užfiksavę vidutinį automobilio greitį, automobilį stabdo. Šiuo atveju, kai pabaigė vieną matavimą, pastebėjo, kad automobilio vairuotojas daro dar didesnį pažeidimą, dar greičiau ėmė važiuoti, tada ėmė fiksuoti dar kartą. Liudytojas A. P. parodė, kad pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį automobilį BMW, dėl to nutarė užfiksuoti greitį ir kelias minutes automobiliui važiavo iš paskos, filmavo ir fiksavo pažeidimą. Buvo užfiksuotas greitis 150 km/h. Tai, kad vienas liudytojas teigė, jog užfiksavus 150 km/h greitį iš karto sustabdė, o kitas liudytojas teigė, persekiojo ir vaikėsi automobilį, nors paprastai to nedaro, vieną kartą užfiksavo pažeidimą, bet pradėjo fiksuoti antrą kartą, nerodo, kad liudytojų parodymuose yra esminių prieštaravimų, dėl ko policijos pareigūnų parodymais negalima tikėti. Teismas pažymi, kad esmines pažeidimo aplinkybes A. P. ir T. J. nurodė vienodai. Taigi, teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų, kurie patys matė daromą pažeidimą, nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde A. U. nurodytos aplinkybės, kad ilgą laiką iš paskos vykdant neviešą patruliavimą be specialiųjų skiriamųjų ženklų policijos automobiliu važiavę policijos pareigūnai ignoravo tai, jog jis važiavo viršydamas leistiną greitį, važiuodami nesaugiu atstumu nuo jo automobilio, provokavo dar labiau viršyti greitį ir neatliko savo pareigos operatyviai užkirsti kelią Kelių eismo taisyklių pažeidimui, tokiu būdu sukeldami grėsmę visų eismo dalyvių saugumui, vertinamos kaip jo pasirinkta gynybos priemonė, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Ši apelianto versija paneigiama minėtų policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir apylinkės teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis.

Savo skundu A. U. apeliuoja į tai, kad jis turi du mažamečius vaikus, gyvena kaime, todėl automobilis yra būtinas tinkamai vaikų priežiūrai. Šios nurodytos aplinkybės šiuo konkrečiu atveju savaime nemenkina nei jo kaltės pažeidimo padaryme, nei padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo, todėl nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę, suponuojančiomis dar mažesnės nuobaudos už paskirtą minimalią skyrimą, arba išvis administracinės nuobaudos neskyrimą (ATPK 30¹ str.). Be to, pažymėtina, kad skiriant administracinę nuobaudą, yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Taikant prevencines priemones, baudžiant pažeidėją, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų. Asmuo privalo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Tokio asmens interesams negali būti teikiamas joks esminis prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Be to, kas paminėta, apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad A. U. jau ne pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka už nustatyto leistino greičio viršijimą pagal ATPK 124 str. Maža to, A. U. turi galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tai, kas išdėstyta, neigiamai apibūdina A. U. asmenį ir suponuoja išvadą, jog apelianto padarytas pavojingas, grubus administracinės teisės pažeidimas nėra atsitiktinis neigiamas jo poelgis – tai įžūlus visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymas dėl susiformavusios neigiamos orientacijos visuomenėje. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad švelninti apelianto teisinę padėtį, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-05-16 nutarimą nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Raimundas Jurgaitis