- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- e2S-697-459/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00929-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- G. M. B.
- Atsakovas
- J. M.
veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. M. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. M. B. pareiškimą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimo vykdymo atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-4413-939/2023 pagal ieškovės G. M. B. ieškinį atsakovui J. M. dėl servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės G. M. B. reikalavimus ir nustatė neatlygintiną servitutą gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpoms, plane pažymėtomis indeksais 1-5, R-6; kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė bei priteisė iš ieškovės G. M. B. 325,09 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, be to, iš ieškovės priteisė 76,00 Eur atsakovui J. M. bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo J. M. priteisė 205,32 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 24,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 14 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė G. M. B. pareiškė prašymą atidėti 325,09 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokėjimą, iki gaus informaciją, susijusią su antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimu. Ieškovė nurodė, kad kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su parašymu dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumo ir apskaičiavimo aiškumo.
Atsiliepimas
3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad neprieštarauja, kad teismo sprendimu priteistos antrinės teisminės pagalbos teikimo išlaidų sumos mokėjimas būtų atidėtas, atsižvelgiant į valstybės ir skolininko teisių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
4. Teisme 2024 m. kovo 4 d. gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai. Teigiama, kad Tarnybos atsiliepimo priede nurodoma, kad išlaidų dydis apskaičiuotas remiantis advokatės pateiktais duomenimis apie atstovavimui ir su tuo susijusiems veiksmams skirtą laiką, kurio dydis 36 val. 50 min. Tačiau įvertinimo, ar šis dydis yra teisingas ir patvirtintas dokumentais, nepateikė. Todėl prašo atidėti 325,09 Eur įmokos sumokėjimo terminą, iki Tarnyba įvertins antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų pagrįstumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2025 m. kovo 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1. Teismas pažymėjo, jog prašoma atidėti ne tik įsiteisėjusį, bet ir priverstine tvarka jau vykdomą teismo 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimą.
5.2. Nurodė, kad Tarnyba 2023 m. spalio 3 d. gavo advokatės J. B. prašymą Nr. (12.33 Mr) FG-2318 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Advokatė J. B. veiksmams atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. balandžio 16 d. skyrė 4 val. 30 min., o prašyme Nr. (12.33 Mr) FG-2318 papildomai nurodė, jog procesiniams dokumentams pirmosios instancijos teismui parengti skyrė 12 val., atstovavimui ir su tuo susijusiems veiksmams (pvz., pasirengimas teismo posėdžiams, dalyvavimas teismo posėdžiuose) nurodytas skirtas laikas sudaro 14 val. 55 min., kelionėms skirtas laikas sudaro 6 val. Pažymėtina, jog Tarnyba apskaičiavo, jog kelionei skirtas laikas sudaro 5 val. 25 min. (kelionei skirtas laikas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013-10-29 įsakymu Nr. 1R-253 „Dėl Kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirto laiko normatyvo apskaičiavimo tvarkos Elektroninio dokumento nuorašas 2 aprašo patvirtinimo“). Kitų patirtų išlaidų suma sudaro 68,74 Eur (kelionės išlaidos ir pažymos iš valstybės įmonės Registrų centro). Nagrinėjamu atveju visas skirtas laikas buvo sugaištas laikotarpiu, kai užmokesčio bazinis dydis už 1 val. sudarė 20 Eur, todėl Tarnyba apskaičiavo, jog visa antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudarė 802,14 Eur ((12 val. + 14 val. 55 min. + 5 val. 25 min. + 4 val. 30 min.) x 20 + 68,74 Eur).
5.3. Pažymėjo, kad teismas neturi pagrindo netikėti Tarnybos pateiktais duomenimis dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų apskaičiavimo. Ieškovė neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad Tarnybos pateiktas antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimas neteisingas, todėl prašymas atidėti 325,09 Eur sumokėjimo terminą, iki Tarnyba įvertins minėtų išlaidų pagrįstumą, nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir patenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepareikalavo atlikti išlaidų apskaičiavimo patikrinimo.
6.2. Pažymi, kad Tarnybos rašte Nr. FS-142 nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), bet nenurodyta, jog konkrečiu šiuo atveju buvo vadovautasi Aprašo nuostatomis.
6.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad advokatės J. B. pateiktame prašyme apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtas laikas nepatvirtintas dokumentais.
Atsiliepimas
7. Tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiuo pagrindiniu argumentu:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Nurodo, kad Tarnyba apskaičiavo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas vadovaudamasi Aprašo nuostatomis, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo
11. Apeliantė nesutikdama su ginčijama nutartimi dėl netenkinto prašymo atidėti sprendimo įvykdymą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš Tarnybos nepareikalavo atlikti išlaidų apskaičiavimo patikrinimo. Be to, jos vertinimu, nenurodyta, jog šiuo atveju buvo vadovautasi Aprašo nuostatomis, o nurodytas antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtas laikas nepatvirtintas dokumentais.
12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių pateiktus įrodymus ir argumentus bei ginčijamos nutarties motyvus, neturi pagrindo pritarti tokiems apeliantės argumentams.
13. CPK 18 straipsnyje yra nustatytas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau.
14. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo išdėstymo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Taigi įstatyme nėra išskirta, kokios aplinkybės laikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą, turi individualiai įvertinti faktinę situaciją.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė sprendimo vykdymo atidėjimo siekia dėl to, jog abejoja antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumu.
16. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos 2018 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-2653-10090 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ apeliantei nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl palikimo priėmimo ir susijusių klausimų išsprendimo, parengti procesinius dokumentus, atstovauti pirmosios instancijos teisme. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas V. A., kuris vėliau Tarnybos 2022 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-1862-10090 buvo pakeistas į advokatę J. B.. Tarnyba 2023 m. spalio 3 d. gavo advokatės J. B. prašymą Nr. (12.33 Mr) FG-2318 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį. Advokatė J. B. veiksmams atlikti laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 15 iki 2022 m. balandžio 26 d. skyrė 4 val. 30 min., o prašyme Nr. (12.33 Mr) FG-2318 papildomai nurodė, jog procesiniams dokumentams pirmosios instancijos teismui parengti skyrė 12 val., atstovavimui ir su tuo susijusiems veiksmams (pvz., pasirengimas teismo posėdžiams, dalyvavimas teismo posėdžiuose) nurodytas skirtas laikas sudaro 14 val. 55 min., kelionėms skirtas laikas sudaro 6 val. Kitų patirtų išlaidų suma sudaro 68,74 Eur (kelionės išlaidos ir pažymos iš valstybės įmonės Registrų centro).
17. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7, 8 punktuose numatyta, jog tais atvejais, kai antrinę teisinę pagalbą teikė nuolat ar prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ar advokato padėjėjas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis apskaičiuojamas antrinės teisinės pagalbos teikimui skirtą laiką dauginant iš advokato užmokesčio už vieną profesinio darbo valandą dydžio, prie gautos sumos pridedant su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas. Užmokesčio bazinis dydis nuo 2022 m. sausio 8 d. iki 2024 m. sausio 1 d. buvo 20 Eur.
18. Nagrinėjamu atveju, Tarnyba nurodo, jog vadovaudamasi Aprašo nuostatomis apskaičiavo, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma sudarė 802,14 Eur ((12 val. + 14 val. 55 min. + 5 val. 25 min. + 4 val. 30 min.) x 20 + 68,74 Eur). Pažymėtina, jog visas skirtas laikas buvo sugaištas laikotarpiu, kai užmokesčio bazinis dydis už 1 val. sudarė 20 Eur. Tarnyba nurodo, kad apskaičiavo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas vadovaudamasi Aprašo nuostatomis. Apeliantė šiuo atveju abejodama apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumu nenurodo jokių konkrečių nepritarimo motyvų, su kuo konkrečiai yra nesutinkama, kokių dar dokumentų išlaidoms pagrįsti reikalauja, nors Tarnyba yra pateikusi antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apskaičiavimą, paaiškino, kaip ši suma susidarė, ir patvirtino, jog buvo vadovautasi Aprašo nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.